"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Jums leidus, naudosime slapukus suvestiniams anoniminiams duomenims apie lankytojų naršymą ir veiksmus mūsų svetainėje gauti. Šiuos duomenis naudosime tam, kad jums būtų patogiau naršyti mūsų svetainėje.
Teisingumo ministrų vaizdo konferencija, 2020 m. spalio 9 d.
Pagrindiniai rezultatai
Teisė kreiptis į teismą
Ministrai davė politinį pritarimą pirmininkaujančios valstybės narės pristatytam išvadų „Teisė kreiptis į teismą. Naudojimasis skaitmeninimo teikiamomis galimybėmis“ projektui. Šias išvadas dabar reikia oficialiai patvirtinti viename iš būsimų Tarybos posėdžių.
Teismų sistemos skaitmeninimas suteikia milžiniškų galimybių, kurios gali būti mums labai naudingos šiais pandemijos laikais. Skaitmeninimas gali padėti mums užtikrinti, kad visi piliečiai galėtų bet kuriuo metu kreiptis į nepriklausomus teismus, taip pat užtikrinti didesnį mūsų procedūrų efektyvumą. Pavyzdžiui, dirbtinis intelektas gali padėti teisėjams jų darbe ir gali paskatinti sprendimų palyginamumą bei kokybę. Dirbtinio intelekto sistemos turi būti skaidrios, išsamios, saugios, peržiūrimos ir nediskriminacinės. Akivaizdu, kad teismų sprendimai neturi būti visiškai automatizuoti. Galutinį sprendimą visuomet turi priimti teisėjas.
Vokietijos federalinė teisingumo ir vartotojų apsaugos ministrė Christine Lambrecht
Išvadų projekte valstybės narės raginamos daugiau naudotis skaitmeninėmis priemonėmis viso teismo proceso metu, o Komisija raginama iki 2020 m. pabaigos parengti išsamią ES strategiją dėl skaitmeninimo teisingumo srityje. Jame taip pat pažymima, kad reikia skatinti skaitmeninius įgūdžius teisingumo sektoriuje, sudaryti sąlygas teisėjams, prokurorams, teisminių institucijų darbuotojams ir kitiems teisingumo srities specialistams veiksmingai naudotis skaitmeninėmis priemonėmis, užtikrinant deramą pagarbą į teismus besikreipiančių asmenų teisėms ir laisvėms.
Ministrai su ES pagrindinių teisių agentūros direktoriumi pasikeitė nuomonėmis apie kovą su antisemitizmu ir neapykantos retorika. Daugiausia dėmesio diskusijoje skirta tam, kaip gerinti reagavimą į antisemitizmą naudojantis baudžiamosios justicijos priemonėmis.
Visų pirma ministrai apsvarstė, ką dar galima padaryti, kad aukos, žydų bendruomenės ir kitos pilietinės visuomenės organizacijos būtų skatinami pranešti apie antisemitinius incidentus, ir kaip geriau registruoti ir rinkti duomenis apie antisemitizmą, kad būtų skatinamas veiksmingas antisemitizmo nusikaltimų tyrimas.
Pirmininkaujanti valstybė narė pateikė išvadų dėl Pagrindinių teisių chartijos dirbtinio intelekto ir skaitmeninių pokyčių kontekste projektą. Po posėdžio pirmininkaujanti valstybė narė susisieks su delegacijomis, kad būtų galima susitarti.
Šio išvadų projekto tikslas – prisidėti prie debatų dėl skaitmeninių pokyčių ES ir dėl to, kaip užtikrinti, kad vykstant šiems technologiniams pokyčiams būtų gerbiamos piliečių pagrindinės teisės. Daugiausia dėmesio jose skiriama pagrindinėmis teisėmis grindžiamam požiūriui į dirbtinį intelektą ir pateikiama gairių dėl orumo, laisvių, lygybės, solidarumo, piliečių teisių ir teisingumo.
Kova su seksualine prievarta prieš vaikus
Išklausę Europos Komisijos pranešimą, ministrai aptarė neseniai priimtos ES kovos su seksualine prievarta prieš vaikus strategijos teisminius aspektus, visų pirma susijusiu su prevencija ir aukų apsauga. Jie taip pat pareiškė labai pritariantys Komisijos strategijai.
Debatų metu daugiausia dėmesio skirta dviem pirmininkaujančios valstybės narės pateiktiems klausimams: interneto bendrovių vaidmuo ir galimos pareigos aptikti medžiagą, susijusią su seksualine prievarta prieš vaikus, apie ją pranešti ir ją pašalinti, ir kaip geriau sudaryti sąlygas aukoms prašyti pašalinti atvaizdus ir užtikrinti, kad šie prašymai būtų patenkinami.
E. įrodymai
Pirmininkaujanti valstybė narė informavo ministrus apie pasiūlymų dėl teisės aktų dėl e. įrodymų nagrinėjimo dabartinę padėtį. Šiais pasiūlymais siekiama paspartinti prieigą prie elektroninių įrodymų, nesvarbu, kur tie įrodymai yra. Dėl derybinės pozicijos dėl reglamento Taryba susitarė 2018 m. gruodžio mėn., o dėl derybinės pozicijos dėl direktyvos – 2019 m. kovo mėn.
Mums reikia priemonių, kuriomis galima užtikrinti veiksmingus tarpvalstybinius tyrimus. Šiuo atžvilgiu e. įrodymai taps svarbiu orientyru. Raginu Europos Parlamentą pareikšti poziciją, kad galėtume greitai pradėti trišales derybas.
Vokietijos federalinė teisingumo ir vartotojų apsaugos ministrė Christine Lambrecht
Europos Komisija taip pat pranešė ministrams apie šiuo metu vykstančias tarptautines derybas dėl e. įrodymų, kurios apima derybas dėl ES ir JAV susitarimo dėl tarpvalstybinės prieigos prie e. įrodymų ir derybas Europos Taryboje dėl Budapešto konvencijos antrojo papildomo protokolo.
Europos prokuratūra
Komisija ir Europos vyriausioji prokurorė informavo teisingumo ministrus apie Europos prokuratūros reglamento įgyvendinimo padėtį. Vyksta darbas keliose srityse, kad Europos prokuratūra būtų baigta kurti ir galėtų pradėti veikti iki 2020 m. pabaigos.
Kiti klausimai
Komisija informavo ministrus apie Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-311/18 (Schrems II), kurioje nagrinėjamas asmens duomenų perdavimo JAV klausimas.
Lietuva paprašė valstybių narių apsvarstyti, ar ES galėtų imtis kokių nors veiksmų, kad sudarytų palankesnes sąlygas perduoti trečiosiose valstybėse laisvės atėmimo bausmes atliekančius nuteistuosius, kurie yra valstybių narių piliečiai, į jų kilmės valstybę.
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.
Teismų sistemos skaitmeninimas suteikia milžiniškų galimybių, kurios gali būti mums labai naudingos šiais pandemijos laikais. Skaitmeninimas gali padėti mums užtikrinti, kad visi piliečiai galėtų bet kuriuo metu kreiptis į nepriklausomus teismus, taip pat užtikrinti didesnį mūsų procedūrų efektyvumą. Pavyzdžiui, dirbtinis intelektas gali padėti teisėjams jų darbe ir gali paskatinti sprendimų palyginamumą bei kokybę. Dirbtinio intelekto sistemos turi būti skaidrios, išsamios, saugios, peržiūrimos ir nediskriminacinės. Akivaizdu, kad teismų sprendimai neturi būti visiškai automatizuoti. Galutinį sprendimą visuomet turi priimti teisėjas.