Skaitmeninė Europos ateitis
Skaitmeninė pertvarka yra vienas iš pagrindinių ES ekonominio vystymosi ir strateginio savarankiškumo elementų. ES dirba ne vienoje politikos srityje, kad sudarytų palankesnes sąlygas skaitmeninei Europos ateičiai.
Gyvenimas skaitmeninėje erdvėje: ką ES daro, kad jis būtų paprastesnis ir saugesnis?
Europos Sąjunga aktyviai stengiasi gerinti skaitmeninę aplinką visų europiečių labui. Gyvenimas skaitmeninėje erdvėje turi būti saugus, paprastas ir jame turi būti gerbiamos pagrindinės laisvės.
Perskaitykite mūsų teminį straipsnį ir sužinokite, kaip ES kuria bendrą e. ID, pageidauja nustatyti saugaus ir patikimo dirbtinio intelekto taisykles ir lengvina dalijimąsi duomenimis medicinos mokslinių tyrimų tikslais.
Skaitmeninė pertvarka ES
Skaitmeninės technologijos keičia žmonių gyvenimus – ir tai, kaip bendraujame, ir tai, kaip gyvename ir dirbame. Skaitmenizacija gali padėti įveikti daug iššūkių, su kuriais susiduria Europa ir europiečiai, ir suteikia tokių galimybių:
- padeda kurti darbo vietas,
- užtikrina švietimo pažangą,
- skatina konkurencingumą ir inovacijas,
- padeda kovoti su klimato kaita ir pereiti prie žaliosios ekonomikos.
Po COVID-19 pandemijos skaitmenizacija yra vienas iš svarbiausių elementų tiek gaivinant ekonomiką, tiek didinant Europos sveikatos priežiūros ir slaugos sektorių atsparumą. Skaitmenizacija suteikė ES papildomą postūmį spartinti technologinę pertvarką, nes aktyviai plėtojamos e. sveikatos iniciatyvos ir didelio poveikio technologijos, tokios kaip debesijos kompiuterija, kvantinės technologijos ir našioji kompiuterija.
Siekiant, kad mūsų visuomenė ir ekonomika būtų prisitaikiusios skaitmeniniam amžiui, ES yra pasiryžusi sukurti piliečiams ir įmonėms saugią skaitmeninę erdvę, kuri būtų įtrauki ir prieinama visiems. Tai reiškia, kad reikia sudaryti sąlygas tokiai skaitmeninei transformacijai, kad būtų apsaugotos ES vertybės bei piliečių pagrindinės teisės ir užtikrintas saugumas, kartu didinant Europos skaitmeninį suverenumą.
„Skaitmeninio dešimtmečio kelias“ yra skaitmeninei transformacijai skirta ES politikos programa. Joje nustatyti konkretūs skaitmeniniai tikslai ir orientyrai, kuriuos reikia pasiekti iki 2030 m. Programoje daugiausia dėmesio skiriama skaitmeniniams įgūdžiams ir švietimui. Ji apima keturias sritis: įgūdžius, įmones, viešąjį sektorių ir infrastruktūrą.
Pagrindinės politikos sritys, įtrauktos į ES skaitmeninę strategiją
ES rengia kelias politikos iniciatyvas, kuriomis siekiama užtikrinti skaitmeninę transformaciją.
Skaitmeninis dešimtmetis
2021 m. kovo mėn. Komisija pristatė skaitmeninės politikos kelrodį, kuriame išdėstyta vizija ir tikslai siekiant skatinti skaitmenizaciją ES iki 2030 m. Į strategiją įtrauktas pasiūlymas dėl sprendimo, kuriuo nustatoma politikos programa „Skaitmeninio dešimtmečio kelias“. Joje nustatyta valdymo programa siekiant 2030 m. skaitmeninių tikslų.
Šią programą Taryba priėmė 2022 m. gruodžio 8 d.
„Skaitmeninio dešimtmečio kelias“ – ES planas iki 2030 m. užtikrinti skaitmeninę Europą
Europos deklaracija dėl skaitmeninių teisių ir principų
Vadovaudamasi skaitmeninės politikos kelrodžiu ES nori priimti Europos deklaraciją dėl skaitmeninių teisių ir principų. Deklaracija siekiama apibrėžti piliečių teises skaitmeninėje erdvėje ir sukurti principų, kurių ES ir valstybės narės susitartų laikytis vykdydamos skaitmeninę transformaciją, sistemą.
2021 m. gruodžio mėn. ES telekomunikacijų ministrai apsvarstė Komisijos pasiūlymą. Jie tvirtai pritarė deklaracijai, kuria būtų paaiškinta, kad tos pačios pagrindinės teisės vienodai galioja tiek internete, tiek nevirtualiajame pasaulyje.
Trijų ES institucijų derybos dėl deklaracijos buvo užbaigtos 2022 m. lapkričio 14 d. Šią deklaraciją Taryba priėmė 2022 m. gruodžio 5 d.
2023 m. spalio 20 d. Taryba patvirtino išvadas dėl skaitmeninio įgalėjimo siekiant apsaugoti pagrindines teises ir užtikrinti jų vykdymą skaitmeniniame amžiuje.
- Europos deklaracija dėl skaitmeninių teisių ir principų (bendra informacija)
- Transporto, telekomunikacijų ir energetikos taryba (telekomunikacijos), 2021 m. gruodžio 3 d.
- Europos skaitmeninis dešimtmetis. 2030 m. skaitmeniniai tikslai (Europos Komisija)
- Deklaracija dėl skaitmeninių teisių ir principų. Skaitmeninės transformacijos dėmesio centre – ES vertybės ir piliečiai (pranešimas spaudai, 2022 m. lapkričio 14 d.)
- Taryba išdėstė pagrindinių teisių apsaugos skaitmeniniame pasaulyje viziją (pranešimas spaudai, 2023 m. spalio 20 d.)
Skaitmeninės Europos link (Infografikas.)
Skaitmeninės paslaugos
Interneto platformos yra svarbi ES skaitmeninės rinkos ir ekonomikos dalis. ES valstybės narės pripažįsta, kad reikia stiprinti, modernizuoti ir paaiškinti skaitmeninių paslaugų taisykles siekiant:
- užtikrinti naudotojų saugumą internete,
- sudaryti sąlygas inovatyvioms skaitmeninėms įmonėms augti.
Nuo 2000 m., kai buvo priimta Elektroninės prekybos direktyva, ES skaitmeninių paslaugų teisinė sistema nesikeitė. Per tą laiką skaitmeninės technologijos, verslo modeliai ir paslaugos kito neįtikėtinai greitai.
Skaitmeninių paslaugų dokumentų rinkiniu ES reaguoja į poreikį reglamentuoti skaitmeninę erdvę. Šį rinkinį sudarančiais dviem teisės aktais siekiama apibrėžti naudotojų apsaugos priemones ir kartu remti inovacijas skaitmeninėje ekonomikoje.
Skaitmeninių paslaugų aktu (SPA) nustatomos naujos taisyklės siekiant apsaugoti ES piliečių pagrindines teises internete. Jis įsigaliojo 2022 m. lapkričio 16 d.
Skaitmeninių rinkų aktu (SRA) reglamentuojama didžiųjų technologijų įmonių veikla, todėl kuriamos vienodos sąlygos ES įmonėms. Jis įsigaliojo 2022 m. lapkričio 1 d.
Duomenų ekonomika
Vystantis technologijoms generuojama vis daugiau duomenų. Taryba siekia sukurti bendras ES vertybes atitinkančią bendrą duomenų rinką, kad būtų galima aktyviau dalytis duomenimis ir juos pakartotinai naudoti visuose sektoriuose ir tarpvalstybiniu mastu.
Europos Komisija pasiūlė Europos duomenų strategiją – ji per ateinančius penkerius metus palengvins skaitmeninę transformaciją. 2020 m. spalio mėn. įvykusiame specialiame susitikime Europos Vadovų Taryba palankiai įvertino šią strategiją, nes ja remiami ES visuotiniai skaitmeniniai užmojai sukurti tikrą konkurencingą Europos duomenų ekonomiką, kartu užtikrinant Europos vertybes ir aukšto lygio duomenų saugumą, duomenų apsaugą ir privatumą.
Svarbi Europos duomenų strategijos dalis yra Duomenų valdymo aktas – juo siekiama skatinti užtikrinti duomenų prieinamumą, kad juos būtų galima pakartotinai naudoti įvairiuose sektoriuose ir tarpvalstybiniu mastu.
Pagal Duomenų valdymo aktą bus nustatyti patikimi mechanizmai, kuriais bus didinamas pasitikėjimas duomenų tarpininkavimo paslaugomis ir skatinamas duomenų altruizmas visoje ES. Kartu jam teks itin svarbus vaidmuo sudarant sąlygas ES masto bendroms sąveikioms duomenų erdvėms strateginiuose sektoriuose, pavyzdžiui, energetikos, judumo ir sveikatos sektoriuose, ir padedant jas kurti.
2022 m. gegužės 16 d. Taryba patvirtino Duomenų valdymo aktą.
- Taryba patvirtino Duomenų valdymo aktą (pranešimas spaudai, 2022 m. gegužės 16 d.)
- Dalijimosi duomenimis skatinimas: pirmininkaujanti valstybė narė pasiekė susitarimą su Parlamentu dėl Duomenų valdymo akto (pranešimas spaudai, 2021 m. lapkričio 30 d.)
- ES siekia palengvinti dalijimąsi duomenimis. Taryba susitarė dėl pozicijos dėl Duomenų valdymo akto (pranešimas spaudai, 2021 m. spalio 1 d.)
- Europos duomenų strategija (Europos Komisija)
Taryba taip pat rengia reglamentą dėl suderintų sąžiningos prieigos prie duomenų ir jų naudojimo taisyklių (Duomenų aktą).
Pagrindinis to Komisijos pasiūlymo dėl duomenų akto tikslas – užtikrinti sąžiningą duomenų vertės paskirstymą duomenų ekonomikos subjektams ir skatinti prieigą prie duomenų ir jų naudojimą.
Taryba ir Europos Parlamentas 2023 m. birželio 27 d. pasiekė preliminarų susitarimą dėl Duomenų akto.
Siekdama paspartinti skaitmeninę pertvarką ir išmanesnį judumą ES, Taryba, peržiūrėjusi 2010 m. direktyvą, patvirtino naują intelektinių transporto sistemų (ITS) diegimo sistemą.
Peržiūrėta ITS direktyva siekiama užtikrinti, kad skaitmeniniai duomenys, kuriais grindžiamos paslaugos, pavyzdžiui, kelionių daugiarūšiu transportu planavimo ir navigacijos paslaugos, taptų greičiau prieinami ir sąveikesni. Dėl to bus įmanoma komunikacija tarp transporto priemonių ir kelių infrastruktūros, be kita ko, kai reikia įspėti dėl netikėtumus, pavyzdžiui, eismo spūstis. Naująją direktyvą Taryba priėmė 2023 m. spalio 23 d.
Skaitmeninio sektoriaus apmokestinimas
Skaitmeninės paslaugos tampa vis didesniu iššūkiu esamoms mokesčių sistemoms. Dabartinės tarptautinio apmokestinimo klausimus reglamentuojančios taisyklės buvo pritaikytos įmonėms, kurios fiziškai veikia kurioje nors šalyje. Todėl skaitmeninės veiklos pelnas dažnai nėra apmokestinamas šalyje, kurioje jis gaunamas.
Šiuo metu siekiama pritaikyti ES šalių mokesčių sistemas, kad jos būtų tinkamos skaitmeniniam amžiui. ES atlieka svarbų vaidmenį šiame procese, ypač šiuo metu vykstant deryboms Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO), kuriose ieškoma ilgalaikio, visuotiniu sutarimu pagrįsto sprendimo. Jei vis dėlto visuotinio susitarimo perspektyvos išblėstų, Taryba yra pasirengusi išnagrinėti galimus sprendimus ES lygmeniu.
Dirbtinis intelektas
Dirbtinis intelektas gali padėti kurti inovatyvesnę, veiksmingesnę, tvaresnę ir konkurencingesnę ekonomiką ir kartu padidinti gyventojų saugumą, gerinti švietimą ir sveikatos priežiūrą. Jis taip pat padeda kovoti su klimato kaita. Taryba remia dirbtinio intelekto technologijų kūrimą, tačiau taip pat pripažįsta galimą riziką ir skatina šių technologijų srityje laikytis etiško ir į žmogų orientuoto požiūrio.
2020 m. spalio mėn. Europos Vadovų Taryba paprašė Komisijos:
- pasiūlyti būdų, kaip padidinti Europos ir nacionalines viešąsias ir privačiąsias investicijas į dirbtinio intelekto mokslinius tyrimus, inovacijas ir diegimą,
- remiantis kompetencija užtikrinti geresnį Europos mokslinių tyrimų centrų veiklos koordinavimą ir sukurti daugiau jų tinklų bei užtikrinti didesnę jų sinergiją,
- pateikti aiškią ir objektyvią didelės rizikos dirbtinio intelekto sistemų apibrėžtį.
2021 m. balandžio mėn. Komisija paskelbė pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo siekiama suderinti dirbtinio intelekto taisykles (DI akto), ir suderintą planą, apimantį bendrus Komisijos ir valstybių narių veiksmus. Šiuo taisyklių rinkiniu siekiama padidinti pasitikėjimą dirbtiniu intelektu ir skatinti DI technologijų kūrimą ir atnaujinimą.
Taryba šį siūlomą aktą aptarė 2021 m. spalio mėn. Buvo akcentuota, viena vertus, didelė socialinė ir ekonominė nauda, kurią dirbtinis intelektas gali duoti įvairiuose sektoriuose, ir, kita vertus, poreikis apsaugoti privatumą ir užtikrinti saugą bei saugumą.
2022 m. gruodžio 6 d. Taryba priėmė poziciją dėl naujųjų DI taisyklių.
- Dirbtinio intelekto aktas
- Dirbtinio intelekto aktas: Taryba ragina skatinti saugų dirbtinį intelektą, kuriuo gerbiamos pagrindinės teisės (pranešimas spaudai, 2022 m. gruodžio 6 d.)
- Saugus, teisėtas ir patikimas dirbtinis intelektas (teminis straipsnis)
Po ištisus mėnesius trukusių derybų ir pasibaigus trijų dienų derybų „maratonui“, 2023 m. gruodžio 9 d. Taryba ir Europos Parlamentas pasiekė preliminarų susitarimą dėl teisės akto.
Galutinį tekstą oficialiai patvirtino ir Parlamentas, ir Taryba, kaip ES teisėkūros institucijos, atitinkamai 2024 m. balandžio 23 d. ir gegužės 21 d. DI aktas turėtų būti taikomas nuo 2026 m.
Daugiau darbo vietų dirbtinio intelekto srityje
Iki 2025 m. visame pasaulyje dirbtinis intelektas ir robotika galėtų sukurti 60 milijonų naujų darbo vietų.
Junglumas
COVID-19 pandemija parodė, kad visoje ES reikia spartaus ir visuresio ryšio, kad skaitmeninėmis technologijomis galėtų naudotis visi europiečiai. ES nustatė 2025 m. junglumo tikslus. Jie, be kita ko, yra:
- gigabitinis junglumas visiems pagrindiniams socialinę ir ekonominę pažangą skatinantiems subjektams,
- nenutrūkstamas 5G ryšys visose miestų teritorijose ir didžiausiuose sausumos transporto keliuose,
- prieiga prie bent 100 Mbps spartos ryšio visiems Europos namų ūkiams.
Bendras ES tikslas – parengti suderintas ryšių paslaugų ES taisykles. Kai kurie veiksmai jau įgyvendinti:
- remiami veiksmai, susiję su belaidžiais tinklais, tokiais kaip 5G,
- panaikinti ES tarptinklinio ryšio mokesčiai.
2022 m. balandžio mėn. ES priėmė peržiūrėtas tarptinklinio ryšio ES taisykles. Jomis užtikrinama, kad keliaudami kitose ES šalyse žmonės ir toliau galėtų skambinti, siųsti tekstines žinutes ir naršyti internete be papildomų mokesčių. Naujosios taisyklės bus taikomos iki 2032 m.
Kibernetinis saugumas
Kadangi kibernetinių grėsmių ir nusikaltimų daugėja ir jie tampa vis sudėtingesni, ES siekia gerinti savo reagavimo pajėgumus ir užtikrinti skaitmeninės infrastruktūros, ryšių tinklų ir paslaugų vientisumą, saugumą ir atsparumą. Tvirtesnis kibernetinio saugumo atsakas gali užtikrinti didesnį pasitikėjimą skaitmeninėmis technologijomis ir užtikrinti saugią, atvirą ir patikimą kibernetinę erdvę. 2020 m. spalio mėn. specialiajame Europos Vadovų Tarybos susitikime ES vadovai paragino stiprinti ES gebėjimą apsisaugoti nuo kibernetinių grėsmių, kurti saugią ryšių aplinką, visų pirma naudojant kvantinį šifravimą, ir užtikrinti prieigą prie duomenų teisminiais ir teisėsaugos tikslais.
Kadangi vis daugiau nusikaltėlių naudoja technologijas planuodami ir darydami nusikaltimus, valdžios institucijos, kovodamos su nusikalstamumu, vis labiau remiasi e. įrodymais. Šiuo metu ES svarsto naujas taisykles, kad prieiga prie e. įrodymų būtų lengvesnė ir greitesnė.
Europos skaitmeninė atpažintis (e. ID)
2020 m. spalio mėn. Europos Vadovų Taryba paragino sukurti ES masto saugios viešosios elektroninės atpažinties (e. ID) sistemą, įskaitant sąveikius skaitmeninius parašus, kad žmonės galėtų kontroliuoti savo tapatybę ir duomenis internete, taip pat kad būtų sudarytos sąlygos naudotis viešosiomis, privačiomis ir tarpvalstybinėmis skaitmeninėmis paslaugomis.
2021 m. birželio mėn. Komisija pateikė pasiūlymą dėl reglamento dėl Europos skaitmeninės tapatybės (e. ID). Pasiūlyme numatyta sukurti europinės skaitmeninės tapatybės dėklės programėlę, kuri užtikrintų saugų dokumentų saugojimą, tvarkymą ir dalijimąsi jais.
2022 m. gruodžio 6 d. Taryba priėmė poziciją dėl derybų dėl e. ID. Taryba nori užtikrinti, kad europinė skaitmeninės tapatybės dėklė būtų labai saugi, veiktų užtikrinant duomenų privatumą ir būtų nemokama visiems.
2023 m. birželio 29 d. Taryba ir Parlamentas susitarė dėl e. ID reglamento.
Teisingumo sistemos skaitmenizacija
Tolesnė valstybių narių teismų sistemų skaitmenizacija gali sudaryti geresnes sąlygas piliečiams ir įmonėms kreiptis į teismą ir padidinti teismo procesų veiksmingumą ir efektyvumą.
Kai kurios ES šalys jau pradėjo naudoti skaitmenines priemones teisingumo srityje, pavyzdžiui, vykdydamos:
- skaitmeninius teismų procesus,
- elektroninį šalių bendravimą,
- elektroninį dokumentų perdavimą,
- vaizdo posėdžius bei konferencijas.
Valstybės narės turėtų plačiau naudoti skaitmenines priemones teismo procesuose, nepažeisdamos tokių pagrindinių principų kaip teismų nepriklausomumas ir nešališkumas.
2023 m. gruodžio 8 d. Taryba priėmė reglamentą dėl tarpvalstybinio teisminio bendradarbiavimo ir teisės kreiptis į teismą skaitmenizacijos ir su juo susijusią direktyvą, kuriais bus sudarytos palankesnės sąlygos elektroniniams ryšiams vykdant tarpvalstybinio teisminio bendradarbiavimo civilinėse, komercinėse ir baudžiamosiose bylose procedūras.
Be to, ES teisingumo ministrai neseniai patvirtino 2024–2028 m. e. teisingumo strategiją. Strategijoje valstybėms narėms pateikiamos gairės, kaip įgyvendinti įvairias teisėkūros ir ne teisėkūros iniciatyvas, kuriomis kartu siekiama paspartinti skaitmenizacijos procesą ir naudojimąsi skaitmeninėmis paslaugomis teisingumo erdvėje.
- Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė ir Europos Parlamentas pasiekė preliminarų susitarimą, kuriuo siekiama pagerinti keitimąsi informacija terorizmo bylose (pranešimas spaudai, 2022 m. gruodžio 14 d.)
- Skaitmeninis teisingumas. Taryba patvirtino derybų įgaliojimus dėl dviejų pasiūlymų dėl teisminio bendradarbiavimo ir teisės kreiptis į teismą skaitmenizacijos (pranešimas spaudai, 2022 m. gruodžio 9 d.)
- Taryba priėmė naujas teisminio bendradarbiavimo modernizavimo taisykles (pranešimas spaudai, 2020 m. lapkričio 4 d.)
- Taryba priėmė išvadas dėl skaitmeninimo, kad būtų galima geriau naudotis teise kreiptis į teismą (pranešimas spaudai, 2020 m. spalio 13 d.)
- ES žengė svarbų žingsnį teisingumo sistemų skaitmenizacijos srityje (pranešimas spaudai, 2023 m. gruodžio 8 d.)
Skaitmeninis keitimasis informacija
Siekdama paskatinti nacionalines valdžios institucijas ir Eurojustą tarpusavyje keistis skaitmenine informacija terorizmo bylose, 2021 m. gruodžio mėn. ES pateikė pasiūlymą dėl naujo teisės akto.
Pagal naująsias taisykles valstybės narės turės pateikti Eurojustui informaciją apie kiekvieną teroristinių nusikaltimų tyrimą, kai tik tokia byla perduodama teisminėms institucijoms. Pasiūlymu:
- sukuriama moderni skaitmeninė bylų valdymo sistema, kurioje ši informacija saugoma ir ją galima sutikrinti,
- Eurojustas įgalinamas geriau nustatyti su terorizmu susijusių tarpvalstybinių tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo sąsajas ir apie tokias sąsajas proaktyviai informuoti valstybes nares,
- sukuriamas saugus valstybių narių ir Eurojusto skaitmeninio ryšio kanalas,
- supaprastinamas bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėmis, į Eurojustą deleguotiems ryšių prokurorams suteikiant prieigą prie bylų valdymo sistemos.
2023 m. rugsėjo 18 d. Taryba priėmė naująjį teisės aktą.