Skip to content
  • Teisingumo ir vidaus reikalų taryba

Teisingumo ir vidaus reikalų taryba, 2022 m. spalio 13–14 d.

Pagrindiniai rezultatai

Teisingumas (spalio 13 d., ketvirtadienis)

Reagavimas teisminėmis priemonėmis į nebaudžiamumą Ukrainoje ir kova su tokiu nebaudžiamumu

Ministrai apžvelgė vykdomą darbą, susijusį su reagavimu teisminėmis priemonėmis į nebaudžiamumą ir kova su nebaudžiamumu už nusikaltimus, padarytus dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą. Tai apima paramą karo nusikaltimų ir kitų pačių sunkiausių nusikaltimų tyrimui ir baudžiamajam persekiojimui už juos, taip pat veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti visapusišką priimtų individualių ir ekonominių sankcijų įgyvendinimą.

Čekijos teisingumo ministras Pavelas Blažekas
Praėjusią savaitę pamatėme, kaip Rusija įvykdė dar daugiau siaubingų puolimų be atrankos prieš Ukrainos piliečius ir civilinę infrastruktūrą. Šie puolimai – paskutiniai iš ilgo Rusijos visoje Ukrainoje įvykdytų žiaurumų sąrašo. ES tvirtai remia Ukrainos žmones ir petys į petį bendradarbiaus su Ukrainos valdžios institucijomis bei tarptautine bendruomene, kad atsakingi asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Čekijos teisingumo ministras Pavelas Blažekas
Čekijos teisingumo ministras Pavelas Blažekas

Šešių ES valstybių narių ir Ukrainos valdžios institucijos, padedamos Eurojusto, sudarė jungtinę tyrimo grupę arba vėliau prie jos prisijungė, kad palengvintų keitimąsi informacija ir įrodymais ir remtų Ukrainoje įvykdytų nusikaltimų baudžiamuosius tyrimus. Taip pat sustiprintas Eurojusto vaidmuo, kad ši agentūra galėtų išsaugoti, laikyti ir analizuoti karo nusikaltimų įrodymus. Valstybės narės papildomai skiria 7 mln. € Tarptautiniam baudžiamajam teismui remti, taip pat teikia Ukrainai kriminalistinę paramą įrodymams rinkti.

Siekdama užtikrinti visapusišką priimtų sankcijų įgyvendinimą, Europos Komisija sukūrė Turto įšaldymo ir areštavimo darbo grupę, kad palengvintų koordinavimą. Tikimasi, kad spalio 24 d. Taryba priims sprendimą, kuriuo išplečiamas ES nusikalstamų veikų sąrašas, kad į jį būtų įtrauktas ES ribojamųjų priemonių pažeidimas. Tada Komisija galės pateikti pasiūlymą suderinti nacionalinės teisės aktus šiuo klausimu.

Teisėjų mokymas

Teisingumo ministrai pasikeitė nuomonėmis dėl teisėjų mokymo ir jo poveikio teisei kreiptis į teismą teisinės valstybės sąlygomis. Šiuo atžvilgiu buvo pabrėžta mokymo svarba ir vaidmuo užtikrinant geresnę teisėjų darbo kokybę ir toliau stiprinant jų nepriklausomumą.

Ministrai akcentavo nacionalinių mokymo struktūrų egzistavimą, taip pat teisėjų dalyvavimą Europos mokymuose ir mainuose. Jie daugiausia dėmesio skyrė tam, kaip užtikrinti, kad teisėjai aktyviai dalyvautų tęstiniame mokyme, ir pasidalijo informacija apie esamas nacionalines dalyvavimo teisėjų mokyme stebėsenos ir jo poveikio bei veiksmingumo vertinimo priemones.

Ministrai taip pat aptarė, ar nacionaliniu lygmeniu esama sąsajų tarp dalyvavimo teisėjų mokyme ir teisėjų karjeros raidos. Jie nurodė, kad nesusidūrė su prieštara dėl teisėjų dalyvavimo teisėjų mokyme ir jų nepriklausomumo.

Nusikaltimai aplinkai

Ministrai įvertino pažangą, padarytą diskusijose dėl Direktyvos dėl nusikaltimų aplinkai projekto. Diskusijų techniniu lygmeniu metu ekspertai padarė didelę pažangą rengdami teisės akto tekstą, kuriam gali pritarti kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma. Didžioji dauguma galėtų pritarti tam, kad fiziniams asmenims būtų taikomos atitinkamai penkerių ir trejų metų sankcijos už sunkius ir lengvesnius nusikaltimus. Kiti su sankcijomis susiję aspektai, įskaitant didžiausią juridiniams asmenims taikomų sankcijų dydį, lieka neišspręsti.

Pirmininkaujanti valstybė narė dėl bendro požiūrio dėl šio teksto siekia susitarti gruodžio mėn. Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdyje.

Infografikas, kuriame paaiškinami nusikaltimai aplinkai ir ES pastangų kovojant su nusikaltimais aplinkai rezultatai.
Kaip ES kovoja su nusikaltimais aplinkai (Infografikas.)

Kaip ES kovoja su nusikaltimais aplinkai (Infografikas.)

Europos prokuratūra

Komisija ir Europos vyriausiasis prokuroras informavo ministrus apie naujausius pokyčius, susijusius su Europos prokuratūros veikimu. Europos prokuratūra savo veiklą pradėjo 2021 m. birželio mėn. ir pirmaisiais metais pradėjo 929 tyrimus, paskelbė 28 kaltinamuosius aktus, pasiekė, kad būtų paskelbti 4 apkaltinamieji nuosprendžiai, ir jai buvo išduota nutarimų įšaldyti už 259 mln. €. Taryboje vyksta darbas, susijęs su Europos prokuratūros santykiais su trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, ir netrukus bus pradėtas 8 naujų Europos prokurorų, kurie pakeis savo pareigas 2023 m. liepos mėn. nustosiančius eiti prokurorus, skyrimo procesas.

Europos Komisija ir Europos vyriausiasis prokuroras taip pat paminėjo klausimą dėl galimo Europos prokuratūros įgaliojimų išplėtimo įtraukiant baudžiamąjį persekiojimą už ES sankcijų pažeidimą. Šią temą reikėtų nuodugniai apsvarstyti.

Pagrindinės teisės krizių metu

Pietų metu ministrai pasikeitė nuomonėmis apie pagrindinių teisių užtikrinimą krizių metu, dalyvaujant Pagrindinių teisių agentūros direktoriui. Jie įvertino žmogaus teisių infrastruktūros (visų pirma nacionalinių institucijų, teisminių institucijų ir pilietinės visuomenės) atsparumą krizėms. Jie taip pat svarstė, kokių tolesnių veiksmų reikėtų imtis šiam atsparumui didinti.

Kiti punktai

Svarstant darbotvarkės punktą „Kiti klausimai“, pirmininkaujanti valstybė narė informavo ministrus apie vykdomą darbą, susijusį su keliais teisės aktų pasiūlymais, ir apie rugsėjo 20 d. įvykusį seminarą dėl tarpvalstybinės pažeidžiamų suaugusiųjų apsaugos.

Europos Komisija pristatė savo teisės aktų rinkinį dėl civilinės atsakomybės, susijusios su dirbtinio intelekto naudojimu ir atsakomybe už gaminius su trūkumais. Ji taip pat informavo ministrus apie pirmąją Duomenų apsaugos teisėsaugos srityje direktyvos taikymo ataskaitą, taip pat apie naujausius pokyčius, susijusius su ES ir JAV duomenų privatumo sistema.

Taryba taip pat be diskusijų patvirtino punktus, nurodytus teisėkūros procedūra priimamų aktų ir su teisėkūros procedūra nesusijusių A punktų sąrašuose.

Vidaus reikalai (spalio 14 d.)

Šengeno erdvė

Ministrai, atsižvelgdami į migracijos situaciją, pasikeitė nuomonėmis apie bendrą Šengeno erdvės padėtį ir ypač daug dėmesio skyrė išorės sienų valdymui. Jie įsipareigojo imtis tam tikrų trumpojo ir vidutinės trukmės laikotarpio veiksmų, taikytinų sienų, grąžinimo, IT sistemų įgyvendinimo, naujų teisės aktų, išorės aspekto ir antrinio judėjimo srityse.

Čekijos vidaus reikalų ministras Vítas Rakušanas
Veiksmingas mūsų išorės sienų valdymas yra labai svarbus sprendžiant migracijos ir saugumo iššūkius, su kuriais susiduriame Šengeno erdvėje. Kad tai pasiektume, turime kuo geriau pasinaudoti technologijų teikiamomis galimybėmis, visapusiškai išnaudoti Frontex pajėgumus ir toliau bendradarbiauti su partneriais ir kaimyninėmis šalimis, kad neteisėto sienos kirtimo atvejų būtų mažiau. Šiandien ministrai pakartojo esantys visiškai pasiryžę sukurti tvirtą sienų valdymo sistemą, kuri galėtų atlaikyti visus dabartinius ir būsimus iššūkius.
Čekijos vidaus reikalų ministras Vítas Rakušanas
Čekijos vidaus reikalų ministras Vítas Rakušanas

Taryba patvirtino išvadas dėl Europos integruoto sienų valdymo daugiametės strateginės politikos ciklo. Ministrai paragino Komisiją ypatingą dėmesį skirti pastarojo meto reiškiniams (migrantų instrumentalizavimui, hibridinėms grėsmėms), naujų neteisėto žmonių gabenimo metodų atsiradimui, pandemijoms ir ginkluotiems konfliktams artimiausioje ES kaimynystėje.

Darbotvarkės punktu, kurio nereikia svarstyti, Taryba priėmė sprendimą pasirašyti Frontex ir Šiaurės Makedonijos susitarimą dėl bendradarbiavimo sienų valdymo srityje. Šis susitarimas sudarys sąlygas organizuoti bendras operacijas, o Frontex sienų valdymo būriai galės būti dislokuojami Šiaurės Makedonijoje, gavus šios šalies pritarimą.

Pagal darbotvarkės punktą „Kiti klausimai“ pirmininkaujanti valstybė narė informavo ministrus apie Šengeno erdvės be vidaus sienų kontrolės plėtrą, visų pirma apie padėtį, susijusią su Bulgarija, Kroatija ir Rumunija. Nepaisant 2011 m. užbaigtų vertinimų, Bulgarija ir Rumunija savanoriškai pakvietė valstybių narių ir Komisijos ekspertus išsiaiškinti vietoje, kaip jos šiandien taiko Šengeno acquis. Šis procesas šiuo metu tebevyksta. Kalbant apie Kroatiją, 2022 m. birželio mėn. Taryba paprašė Europos Parlamento pateikti nuomonę dėl Tarybos sprendimo dėl visiško Šengeno acquis įgyvendinimo Kroatijoje projekto.

Rusijos agresija prieš Ukrainą

Ministrai aptarė Ukrainos pabėgėlių padėtį ES ir šalies viduje perkeltų asmenų situaciją. Jie įvertino nenumatytų atvejų planavimą ir pastangas siekiant užtikrinti šiltas, saugias ir orias ukrainiečių gyvenimo sąlygas žiemą, visų pirma ES.

Be to, laikinoji apsauga, kuri buvo aktyvuota 2022 m. kovo mėn. pradiniam vienų metų laikotarpiui, bus automatiškai pratęsta dviem šešių mėnesių laikotarpiams iki 2024 m. kovo mėn. Komisija paprašė ministrų numatyti kuo didesnį lankstumą, susijusį su galimybėmis naudotis laikinosios apsaugos teisėmis ukrainiečiams, trumpam grįžtantiems į Ukrainą, taip pat tiems, kurie, prieš tai savanoriškai išvykę, nuspręstų grįžti į ES.

Ministrai taip pat pasikeitė nuomonėmis apie Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą poveikį vidaus saugumui, įskaitant padidėjusią prekybos žmonėmis, neteisėtos prekybos šaunamaisiais ginklais ir kitų sunkių nusikaltimų riziką. ES kovos su terorizmu koordinatorius informavo ministrus apie rugsėjo mėn. pabaigoje įvykusio jo vizito į Ukrainą rezultatus. Jie susitarė pradėti dialogą saugumo klausimais su Ukraina, kad būtų praktiškai vykdomas bendradarbiavimas su Ukrainos valdžios institucijomis.

Be to, Taryba be diskusijų priėmė teisės aktų pakeitimus, kuriais siekiama dar labiau padidinti lankstumą naudojant sanglaudos politikos lėšas siekiant padėti Ukrainos pabėgėliams ir mažinti Rusijos karo Ukrainoje padarinius.

Žemėlapyje parodytas pabėgėlių iš Ukrainos, kurie užsiregistravo pagal laikinosios apsaugos ar panašias nacionalines programas, skaičius 27 ES šalyse.
Pabėgėliai iš Ukrainos Europos Sąjungoje (Infografikas.)

Pabėgėliai iš Ukrainos Europos Sąjungoje (Infografikas.)

Prieglobstis ir migracija

Pirmininkaujanti valstybė narė supažindino su dabartine padėtimi, susijusia su prieglobsčio ir migracijos dokumentais. Ji pristatė ES solidarumo migracijos srityje ir reagavimo į krizes veiksmų koncepciją, įskaitant teisiškai privalomą, bet lankstų solidarumo mechanizmą. Valstybės narės pritarė tam, kad būtų tęsiamas darbas techniniu lygmeniu, remiantis pasiūlyme išdėstytais principais.

Pirmininkaujanti valstybė narė taip pat informavo ministrus apie pastarojo meto kontaktus su Europos Parlamentu siekiant kuo greičiau pradėti derybas dėl įvairių teisėkūros procedūra priimamų dokumentų.

Pietų metu ministrai aptarė pastarojo meto pokyčius Vakarų Balkanų migracijos maršrute – jame šiais metais labai išaugo migrantų skaičius. Jie ypač daug dėmesio skyrė Vakarų Balkanų regiono vizų politikai ir poveikiui, kurį bevizio režimo nesuderinimas daro migracijos ir prieglobsčio padėčiai kaimyninėse ES šalyse. Ministrai taip pat iškėlė pagrindines bendradarbiavimo su Vakarų Balkanų partneriais sritis, įskaitant sienų valdymą, grąžinimą, kovą su neteisėtu migrantų gabenimu ir visapusiško suderinimo su ES vizų politika skatinimą.

Kiti punktai

Pirmininkaujanti valstybė narė informavo ministrus apie pastarojo meto pokyčius, susijusius su esamais teisės aktų pasiūlymais.

Komisija ir eu-LISA atstovai pateikė ministrams naujausią informaciją apie pažangą, padarytą įgyvendinant sąveikumą. Komisija taip pat informavo ministrus apie pirmąją Duomenų apsaugos teisėsaugos srityje direktyvos taikymo ataskaitą.

Atsižvelgdama į pastaro meto pokyčius, Komisija informavo ministrus apie savo darbą, susijusį su ypatingos svarbos infrastruktūros ES atsparumu.

Posėdžių dokumentai

Pranešimai spaudai

Informacija spaudai

Kontaktai spaudai

Ne žurnalistų prašome siųsti prašymus visuomenės informavimo tarnybai.

Akreditavimo ir spaudos renginiai

Daugiau informacijos apie akreditaciją rasite šiame puslapyje.

Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.

Sekite naujienas

Kiti posėdžiai: Teisingumo ir vidaus reikalų taryba

Žiūrėti daugiau posėdžių

Paskutinį kartą peržiūrėta: 2025 m. sausio 9 d.