Chronologija. Bendra žemės ūkio politika 2023–2027 m.

2025 m. gegužės mėn. Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje ministrai diskutavo apie Komunikatą dėl žemės ūkio ir maisto produktų gamybos vizijos, kurį Europos Komisija paskelbė 2025 m. vasario mėn.

Jie sutarė, kad itin svarbūs tikslai yra žemės ūkio konkurencingumo ir tvarumo didinimas, taip pat žemės ūkio politikos supaprastinimas.

• Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba, 2025 m. gegužės 26 d.

Po Komisijos pranešimo dėl žemės ūkio ir maisto produktų gamybos vizijos, Taryboje pasikeista nuomonėmis šiuo klausimu.

Apskritai valstybės narės palankiai įvertino šią viziją, visų pirma tai, kad joje akcentuojama, jog žemės ūkio sektorius yra vienas iš strateginių sektorių, ir tai, kad svarbu skatinti ūkininkavimą kaip karjeros pasirinkimą ateities kartoms. Taryba taip pat palankiai įvertino tai, kad daug dėmesio skiriama konkurencingumui ir deramų bei teisingų pajamų užtikrinimui ūkininkams.

• Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba, 2025 m. kovo 24 d.

Taryba vieningai patvirtino išvadas dėl į ūkininkus orientuotos bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2027 m. Būsima ES žemės ūkio politika turėtų būti:

• konkurencinga,
• atspari krizėms,
• tvari,
• palanki ūkininkams,
• grindžiama žiniomis.

• Konkurencinga ir į ūkininkus orientuota bendra žemės ūkio politika: Taryba patvirtino išvadas (pranešimas spaudai, 2024 m. gruodžio 9 d.)

2024 m. birželio mėn. Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje Tarybai pirmininkaujanti Belgija patvirtino pirmininkaujančios valstybės narės išvadas, kuriose išdėstyta vizija dėl žemės ūkio ateities ES.

Pirmininkaujančios valstybės narės išvadose pabrėžiamas itin svarbus ūkininkavimo sektoriaus vaidmuo užtikrinant apsirūpinimo maistu saugumą ir strateginį savarankiškumą ir pripažįstami įvairūs iššūkiai, su kuriais jis susiduria, įskaitant klimato kaitą, geopolitinę įtampą, pelningumą ir administracinę naštą.

• Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba, 2024 m. birželio 24 d.

Taryba oficialiai patvirtino tam tikrų pagrindinių bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) aktų tikslinę peržiūrą.

Atliekant šią peržiūrą nagrinėjami tam tikri Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų ir Reglamento dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos (Horizontaliojo reglamento) elementai.

Atnaujintomis taisyklėmis užtikrinamas supaprastinimas, sumažinama administracinė našta ir suteikiama daugiau lankstumo laikantis tam tikrų aplinkosaugos sąlygų, kartu užtikrinant nuspėjamą sistemą ūkininkams.

• Taryba galutinai pritarė tikslinei bendros žemės ūkio politikos peržiūrai (pranešimas spaudai, 2024 m. gegužės 13 d.)

2024 m. kovo 26 d. ES valstybių narių atstovai Specialiajame žemės ūkio komitete patvirtino tam tikrų pagrindinių bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) aktų tikslinę peržiūrą, kurią Europos Komisija pasiūlė reaguodama į ūkininkų išreikštus susirūpinimą keliančius klausimus.

Šioje peržiūroje buvo nagrinėjami klausimai, su kuriais susidurta, pavyzdžiui, įgyvendinant BŽŪP strateginius planus, ir buvo siekiama užtikrinti supaprastinimą, sumažinti administracinę naštą ir suteikti daugiau lankstumo laikytis tam tikrų aplinkosaugos sąlygų.

• Parama ūkininkams: Taryba pritarė bendros žemės ūkio politikos tikslinei peržiūrai (pranešimas spaudai, 2024 m. kovo 26 d.)

2024 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikime ES vadovai paprašė Komisijos ir Tarybos toliau dirbti sprendžiant ūkininkams susirūpinimą keliančius klausimus, kiek tai susiję su:

• visomis galimomis priemonėmis ir novatoriškais sprendimais, įskaitant tuos, kuriais siekiama sumažinti ūkininkams tenkančią administracinę naštą;
• ūkininkų padėties maisto tiekimo grandinėje stiprinimu;
• ūkininkams tenkančios finansinės naštos mažinimu;
• sąžiningų pajamų ūkininkams ir taisyklėmis grindžiamos sąžiningos konkurencijos užtikrinimu;
• teisingu ir subalansuotu klausimų dėl Ukrainai skirtų autonominių prekybos priemonių sprendimu.

• Europos Vadovų Taryba, 2024 m. kovo 21–22 d.

Atsižvelgdami į ūkininkų protestus, ES ministrai patvirtino savo politinę valią veiksmingai reaguoti į ūkininkams susirūpinimą keliančius klausimus. Pirmiausia jie susitarė dėl konkrečių trumpalaikių priemonių rinkinio prioritetų ir pateikė politines gaires dėl struktūrinio požiūrio vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu.

Komisijos pasiūlytais ir Tarybos patvirtintais trumpojo laikotarpio veiksmais daugiausia dėmesio skirta tiek ūkininkams, tiek nacionalinėms administracijoms tenkančios administracinės naštos ir biurokratizmo mažinimui.

• Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba, 2024 m. vasario 26 d.

Artėjant pirmųjų naujos bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) įgyvendinimo metų pabaigai, gruodžio mėn. Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje ministrai apžvelgė BŽŪP strateginius planus.

Ministrai pasikeitė nuomonėmis dėl planų ir aptarė su jų įgyvendinimu susijusius iššūkius. Visų pirma jie akcentavo, kad ūkininkams reikia stabilumo ir nuspėjamumo, ir pabrėžė, kad svarbu supaprastinti ir palengvinti strateginių planų keitimo procesą.

• Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba, 2023 m. gruodžio 10–11 d.

Remdamiesi Komisijos pateikta informacija, ministrai pasikeitė nuomonėmis apie dabartinę padėtį, susijusią su valstybių narių strateginiais planais pagal 2023–2027 m. bendrą žemės ūkio politiką.

Diskusijose daugiausia dėmesio skirta patirčiai, įgytai valstybėms narėms pradėjus rengti strateginius planus, taip pat svarstymams, kokių veiksmų reikėtų imtis siekiant dar labiau palengvinti ir pagerinti strateginių planų įgyvendinimą trumpuoju ir ilgesniuoju laikotarpiu. Ministrai akcentavo keletą elementų, įskaitant poreikį aiškiai informuoti ūkininkus apie atnaujintas taisykles ir laikytis lankstaus požiūrio dėl planų dalinių pakeitimų.

• Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba, 2023 m. balandžio 25 d.

Reformuota 2023–2027 m. laikotarpio BŽŪP visapusiškai veikti pradėjo 2023 m. sausio 1 d. Prieš tai Komisija patvirtino ES šalių pateiktus strateginius planus.

Naująja BŽŪP siekiama:

• teikti tikslingesnę paramą mažesniems ūkiams;
• sustiprinti žemės ūkio indėlį į ES aplinkos ir klimato tikslus;
• suteikti daugiau lankstumo valstybėms narėms pritaikant priemones prie vietos sąlygų.

• 2023–2027 m. bendra žemės ūkio politika (bendra informacija)

2022 m. gruodžio mėn. Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje ministrai pasikeitė nuomonėmis apie bendroje žemės ūkio politikoje (BŽŪP) numatytus strateginius planus, visų pirma Rusijos karo Ukrainoje ir naujų iššūkių, kurie dėl to kyla žemės ūkio sektoriuje, kontekste.

Ministrai nurodė esą pasirengę nuo 2023 m. sausio mėn. įgyvendinti nacionalinius planus. Tikėtina, kad pirmieji metai bus ypač sudėtingi, visų pirma kiek tai susiję su kontrolės sistemų kūrimu ir tinkamo įgyvendinimo užtikrinimu.

• Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba, 2022 m. gruodžio 11–12 d.

Ministrai aptarė naujosios bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) įgyvendinimą ir strateginių planų patvirtinimą.

Jie pasikeitė nuomonėmis dėl strateginių planų rengimo proceso nacionaliniu lygmeniu ir pabrėžė, kad jie turi būti kuo greičiau patvirtinti.

• Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba, 2022 m. liepos 18 d.

2022 m. kovo mėn. Tarybos posėdyje Komisija pateikė ministrams naujausią informaciją apie strateginių planų pagal būsimą BŽŪP vertinimo padėtį. Po to buvo pasikeista nuomonėmis, daugiausia dėmesio skiriant:

• poreikiui greitai patvirtinti planus siekiant užtikrinti, kad ūkininkai žinotų apie naująsias taisykles,
• poreikiui suteikti lankstumo pritaikyti planus siekiant užtikrinti aprūpinimo maistu saugumą prasidėjus karui Ukrainoje,
• tvirtinant planus Komisijos taikomiems kriterijams,
• proceso skaidrumui.

• Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba, 2022 m. kovo 21 d.

2021 m. gruodžio 2 d. Transporto, telekomunikacijų ir energetikos taryba kaip punktą be diskusijų oficialiai priėmė tris reglamentus, kurie sudaro BŽŪP reformos dokumentų rinkinį. Vėliau tą dieną pirmininkaujanti Slovėnija, atstovaujama infrastruktūros ministro Jernejaus Vrtoveco, Tarybos vardu pasirašė tris priimtus reglamentus, taigi oficialiai priėmė naują BŽŪP.

Po daugiau kaip trejų metų sunkaus darbo galiausiai pasiekėme finišo liniją. Šiandien priimta naujoji BŽŪP yra svarbus ES žemės ūkio politikos etapas, kuriuo Europos ūkininkams sudaromos teisingesnės ir tvaresnės ateities sąlygos. Slovėnijos žemės ūkio ministras Jože’as Podgoršekas

Naujoji politika bus taikoma nuo 2023 m.

• Taryba priėmė teisingesnę, žalesnę ir labiau rezultatais grindžiamą 2023–2027 m. žemės ūkio politiką (pranešimas spaudai, 2021 m. gruodžio 2 d.)

ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrai aptarė strateginių planų, kurie yra naujas reformuotos bendros žemės ūkio politikos 2023–2027 m. laikotarpiu elementas, rengimo padėtį. Jie nustatė iššūkius, su kuriais valstybės narės susiduria, ir apsvarstė viešų konsultacijų, vykdomų su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, procesus.

Jie taip pat paragino Komisiją patvirtinti skaidrų požiūrį dėl planų vertinimo, pavyzdžiui, pateikiant aiškius vertinimo kriterijus ir užtikrinant, kad būtų paviešinta kuo daugiau rekomendacinių dokumentų.

• Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba, 2021 m. spalio 11–12 d.

2021 m. birželio mėn. Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje ES žemės ūkio ministrai patvirtino preliminarų susitarimą su Europos Parlamentu dėl bendros žemės ūkio politikos reformos. Pagal naująją politiką:

• valstybės narės bus įpareigotos užtikrinti žemės ūkio darbuotojų socialines ir darbo teises,
• ūkininkai bus skatinami laikytis žalesnės ūkininkavimo praktikos,
• bus teikiama parama smulkesniems ūkiams ir jaunesniems ūkininkams,
• parama bus geriau susieta su ūkių veiklos rezultatais ir rodikliais.

Kitas etapas – tarpinstituciniu lygmeniu susitarti dėl likusių siūlomos reformos techninių klausimų, o po to reformą oficialiai patvirtins Europos Parlamentas ir Taryba.

• Žemės ūkio ministrai patvirtino susitarimą dėl BŽŪP reformos (pranešimas spaudai, 2021 m. birželio 28 d.)
• Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdis, 2021 m. birželio 28–29 d.

Tarybai pirmininkaujanti Portugalija pasiekė preliminarų susitarimą su Europos Parlamentu dėl 2023–2027 m. laikotarpio bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos.

Susitarimu sudaromos sąlygos paprastesnei, teisingesnei ir žalesnei BŽŪP, kuria Europos ūkininkams bus užtikrinta tvari ateitis. Naująja BŽŪP intensyvinamos aplinkosaugos priemonės, į ją taip pat įtraukiamos nuostatos, kuriomis užtikrinama didesnė parama smulkesniems ūkiams ir pagalba jauniems pradedantiems ūkininkams.

Susitarimas yra preliminarus, kol jį birželio 28–29 d. įvyksiančiame Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje patvirtins ES žemės ūkio ministrai.

• Taryba ir EP preliminariai susitarė dėl BŽŪP ateities (pranešimas spaudai, 2021 m. birželio 25 d.)

Briuselyje įvykusiame posėdyje ministrai aptarė bendros žemės ūkio politikos ateitį. Bendras tikslas buvo pasiekti susitarimą dėl visų trijų reglamentų, sudarančių dokumentų dėl BŽŪP reformos rinkinį. Posėdis vyko tuo pat metu kaip ir Tarybos ir Parlamento tarpinstitucinės derybos. Pagrindiniai diskusijų punktai buvo:

• socialinės sąlygos
• tikslingas išmokų skyrimas
• žalioji struktūra

Keliose srityse padaryta pažanga, tačiau keli svarbūs klausimai liko neišspręsti. Todėl buvo nuspręsta atidėti diskusijas iki kito birželio mėn. įvyksiančio žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų posėdžio.

• Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba, 2021 m. gegužės 26–27 d.

Per 2021 m. balandžio 26 d. neformalią vaizdo konferenciją pirmininkaujanti valstybė narė pateikė ministrams naujausią informaciją apie tarpinstitucinių (trilogo) derybų dėl BŽŪP reformos dokumentų rinkinio pažangą ir jų paprašė gairių dėl kompromisinio pasiūlymo dėl žaliosios struktūros. Vienas iš pagrindinių pirmininkaujančios valstybės narės kompromisinio pasiūlymo elementų buvo tik ekologinėms sistemoms rezervuotų sumų padidinimas, palyginti su Tarybos bendru požiūriu (laipsniškas didinimas nuo 22 % 2023 m. iki 25 % 2025 m.) ir finansinio lankstumo išsaugojimas (pvz., pradinis mokymosi laikotarpis valstybėms narėms).

Didžioji dauguma ministrų pareiškė tvirtai pritariantys pirmininkaujančios valstybės narės planui užbaigti derybas Portugalijos pirmininkavimo laikotarpiu; keli ministrai akcentavo, kad reikia susitarimo, kuris apimtų visus tris reglamentus, sudarančius BŽŪP reformos dokumentų rinkinį.

Nustatėme bendrą požiūrį į žaliąją struktūrą – tai puikus Tarybos įsipareigojimo užbaigti šią reformą rodiklis, kompromisas, kurį pasiekėme Europos ūkininkų ir piliečių naudai. Portugalijos žemės ūkio ministrė Maria do Céu Antunes

• Neformali žemės ūkio ministrų vaizdo konferencija, 2021 m. balandžio 26 d.

Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje pirmininkaujanti Portugalija pateikė ministrams naujausią informaciją apie vykstančias tarpinstitucines derybas dėl trijų reglamentų, kurie sudaro bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos dokumentų rinkinį (2023–2027 m. laikotarpiui). Pirmininkaujanti valstybė narė atkreipė dėmesį į skirtingas ministrų pareikštas nuomones dėl kelių reformos dokumentų rinkinio aspektų, visų pirma:

• strateginiams planų,
• naujo įgyvendinimo modelio,
• tikslingo išmokų skyrimo,
• rinkos valdymo ir išimtinių priemonių.

• Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba, 2021 m. kovo 22–23 d.

Neformalioje žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų vaizdo konferencijoje pirmininkaujanti valstybė narė informavo ministrus apie dabartinę derybų dėl BŽŪP reformos po 2020 m. dokumentų rinkinio padėtį ir paaiškino, kad suplanuota keletas politinio ir techninio lygmens susitikimų siekiant susitarti pavasarį. Daug dėmesio skirta naujam įgyvendinimo modeliui, žaliajai struktūrai ir aplinkosaugos standartams, prekybai su trečiosiomis šalimis, išimtinėms rinkos priemonėms ir kitiems dalykams.

Ministrai visuotinai paragino pirmininkaujančią valstybę narę tarpinstitucinėse derybose laikytis Tarybos bendro požiūrio (dėl kurio susitarta 2020 m. spalio mėn.), be kita ko, atsižvelgiant į daug diskusijų keliančią reformos žaliąją struktūrą, nors kai kurie pareiškė pritariantys tam tikriems Europos Parlamento pakeitimams. Ministrai pakartojo, kad reikia supaprastinti taisykles, suderinti poveikį aplinkai ir socialinį bei ekonominį poveikį ir kuo anksčiau pasiekti susitarimą remiantis į rezultatus orientuota sistema.

• Neformali žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų vaizdo konferencija, 2021 m. sausio 25 d.

Taryba neformaliai susitarė su Europos Parlamentu dėl to, kaip pratęsti dabartinių BŽŪP taisyklių galiojimą iki 2022 m. pabaigos ir paskirstyti papildomus 8,07 mlrd. € Europos ekonomikos gaivinimo priemonės lėšų Europos ūkininkams. Šiuo neformaliu susitarimu tęsiama tai, kas buvo pradėta birželio mėn. pradiniu susitarimu.

Neformaliame susitarime nustatoma, kaip gaivinimo lėšos bus paskirstytos ateinantiems dvejiems metams: 2021 m. bus skirta 30 % 8,07 mlrd €. lėšų sumos, o 2022 m. – 70 % šios sumos. Be to, juo valstybėms narėms pavedama apytikriai trečdalį viso biudžeto (37 %) skirti žaliosioms ir gyvūnų gerovės priemonėms, o daugiau kaip pusę viso biudžeto (55 %) – socialinės ir skaitmeninės transformacijos priemonėms. Derybininkai tikisi, kad šios priemonės padės paspartinti perėjimą prie tokios praktikos kaip tikslusis ir pažangusis ūkininkavimas, pagerinti prieigą prie aukštos kokybės IRT kaimo vietovėse ir sustiprinti vietos rinkas.

• BŽŪP pereinamojo laikotarpio reglamentas: neformalus susitarimas dėl ūkininkų finansavimo (pranešimas spaudai, 2020 m. lapkričio 27 d.)

Po dviejų dienų derybų ministrai susitarė dėl bendro požiūrio dėl BŽŪP reformos po 2020 m. dokumentų rinkinio. Šiuo susitarimu akcentuojami tvirti valstybių narių įsipareigojimai dėl platesnio aplinkosauginio užmojo, įtraukiant tokias priemones kaip privalomos ekologinės sistemos (nauja priemonė, nenumatyta dabartinėje politikoje) ir griežtesnės sąlygos. Be to, šia sutarta pozicija valstybėms narėms suteikiama būtino lankstumo, kad jos galėtų pasirinkti, kaip siekti aplinkos apsaugos tikslų.

Taryba turi politinius įgaliojimus pradėti derybas su Europos Parlamentu (kai ši teisėkūros institucija taip pat susitars dėl savo vidaus pozicijos), kad būtų pasiektas bendras susitarimas dėl reformos.

Šiandienos susitarimas yra svarbus Europos žemės ūkio politikos etapas. Valstybės narės parodė, kad siekia aukštesnių aplinkosaugos standartų ūkininkavimo srityje, ir tuo pat metu pritarė būtinam lankstumui užtikrinant ūkininkų konkurencingumą. Šis susitarimas atitinka ekologiškesnės, teisingesnės ir paprastesnės BŽŪP siekį. Vokietijos federalinė maisto ir žemės ūkio ministrė Julia Klöckner

• Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba, 2020 m. spalio 19–20 d.

Ministrai padarė pažangą diskusijose dėl laikotarpio po 2020 m. bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos dokumentų rinkinio, siekiant 2020 m. spalio mėn. priimti Tarybos bendrą požiūrį.

Jie pasikeitė nuomonėmis dėl trijų BŽŪP reformos elementų:

• žaliosios struktūros
• Europos Vadovų Tarybos išvadų dėl DFP įtraukimo į būsimą tiesioginių išmokų sistemą
• naujo įgyvendinimo modelio.

Buvo aptartas pasiūlymas ES mastu nustatyti vienodą minimalią nenašių plotų dalį, taikyti lankstesnį bei savanorišką požiūrį į tiesioginių išmokų viršutinės ribos nustatymą ir nustatyti privalomas ekologines sistemas numatant dviejų metų trukmės bandomąjį etapą.

• Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba, 2020 m. rugsėjo 21 d.

Pirmą kartą nuo COVID-19 pandemijos pradžios fiziškai į posėdį susirinkę ES žemės ūkio ministrai toliau vedė derybas dėl BŽŪP po 2020 m. reformos. Jie aptarė BŽUP reformos dokumentų rinkinyje numatytą žaliąją struktūrą, visų pirma galimybę nustatyti ekologinėms sistemoms skirtą minimalų biudžetą. Ekologinėmis sistemomis – nauju siūlomu BŽUP pasiūlymo elementu – siekiama labiau (taip pat ir tiesioginėmis išmokomis) paskatinti ūkininkus taikyti aplinkai ir klimatui nekenkiančią praktiką.

• Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba, 2020 m. liepos 20 d.

Pirmininkaujanti Kroatija informavo ministrus apie pažangą, padarytą nagrinėjant teisės aktus, susijusius su BŽŪP reforma. Darbas dėl šių dokumentų apibendrintas pažangos ataskaitoje. Joje pirmininkaujanti valstybė narė taip pat nurodė sritis, kuriose, jos nuomone, reikia dirbti toliau.

Pažanga, padaryta vykdant darbą, susijusį su BŽŪP reforma, yra didelė. Tai labai svarbu atsižvelgiant į nepaprastai sudėtingas aplinkybes, kuriomis pirmininkaujanti Kroatija ir valstybės narės turėjo dirbti, kad užtikrintų, kad brangus laikas nebūtų švaistomas. Be to, mums pavyko greitai reaguoti į su COVID-19 susijusius iššūkius ir patvirtinti priemones siekiant užtikrinti aprūpinimą maistu visoje ES ir suteikti paramą labiausiai nuo krizės nukentėjusiems ūkininkams, žvejams ir akvakultūros produktų gamintojams. Kroatijos žemės ūkio ministrė Marija Vučković

• Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų vaizdo konferencija, 2020 m. birželio 29 d.
• Pirmininkaujančios valstybės narės pažangos ataskaita dėl BŽŪP reformos

Viešame posėdyje ministrai aptarė pirmininkaujančios valstybės narės parengtą pažangos ataskaitą dėl Taryboje atlikto darbo, susijusio su visais Komisijos pasiūlymais dėl dokumentų dėl BŽŪP reformos rinkinio, kurį sudaro reglamentai dėl BŽŪP strateginių planų, BŽŪP finansavimo, valdymo bei stebėsenos ir bendro žemės ūkio produktų rinkų organizavimo.

Tai buvo paskutinis posėdis, kuriam savo pirmininkavimo laikotarpiu pirmininkavo Suomija.

• Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba, 2019 m. gruodžio 16–17 d.

Taryba apsvarstė pažangos ataskaitą dėl Tarybos parengiamuosiuose organuose atlikto darbo, susijusio su Komisijos pasiūlymais dėl laikotarpio po 2020 m. bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos.

Ministrai daug dėmesio skyrė visų pirma tiems elementams, kurie, jų nuomone, turi lemiamą reikšmę šiame reformos dokumentų rinkinyje, kaip antai:

• naujas įgyvendinimo modelis
• „žalioji architektūra“.

• Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba, 2019 m. spalio 14–15 d.

Taryboje pasikeista nuomonėmis dėl BŽŪP reformos po 2020 m. dokumentų rinkinio aspektų, susijusių su aplinka ir klimatu, daugiausia dėmesio skiriant visų pirma:

• esminiams elementams siekiant aukštesnio lygio aplinkos ir klimato tikslų,
• tam, kaip praktiškai patobulinti siūlomas taisykles, kad būtų pasiektas šis tikslas.

Keičiantis nuomonėmis keletas ministrų pabrėžė, kad svarbu užtikrinti pakankamą lankstumą siekiant, kad reikalavimai imtis didesnių užmojų aplinkos ir klimato srityje labiau atitiktų valstybių narių poreikius ir kad būtų supaprastintos taisyklės tiek ūkininkams, tiek nacionalinėms valdžios institucijoms.

• Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba, 2019 07 15

Taryba aptarė pirmininkaujančios valstybės narės pažangos ataskaitą dėl Taryboje vykusio darbo nagrinėjant visus Komisijos pasiūlymus, sudarančius dokumentų dėl BŽŪP reformos rinkinį, be kita ko:

• BŽŪP strateginių planų reglamentą
• reglamentą dėl vieno bendro rinkų organizavimo (BRO)
• horizontalųjį reglamentą dėl BŽŪP finansavimo, valdymo ir stebėsenos.

Tarybos viešame posėdyje, remiantis pirmininkaujančios valstybės narės dokumentu, pasikeista nuomonėmis apie naują įgyvendinimo modelį, nustatytą dokumentų dėl BŽŪP reformos po 2020 m. rinkinyje.

Ministrai daugiausia kalbėjo apie:

• tarpinių reikšmių ataskaitų teikimą ir veiklos rezultatų peržiūrą,
• galimybę nustatyti su plotu / gyvuliais nesusijusių intervencinių priemonių vieneto sumas.

• Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba, 2019 05 14

Taryboje remiantis pirmininkaujančios valstybės narės dokumentu pasikeista nuomonėmis dėl naujos žaliosios struktūros, nustatytos dokumentų dėl BŽŪP reformos po 2020 m. rinkinyje.

Kalbėdami, ministrai pirmiausiai atkreipė dėmesį į:

• griežtesnes sąlygas ir susijusius standartus
• ekologines sistemas ir išaugusį aplinkosauginį BŽŪP užmojį.

• Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba, 2019 04 15

Taryboje surengtas viešas pasikeitimas nuomonėmis apie visą BŽŪP reformos dokumentų rinkinį remiantis pirmininkaujančios valstybės narės pateikta ataskaita apie dabartinę padėtį ir pasiūlyti visų trijų reglamentų teksto pakeitimai:

• BŽŪP strateginių planų reglamento
• reglamento dėl vieno bendro rinkų organizavimo (BRO)
• horizontaliojo reglamento dėl BŽŪP finansavimo, valdymo ir stebėsenos.

• Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba, 2019 03 15

Taryboje buvo pasikeista nuomonėmis dėl naujo įgyvendinimo modelio ir daug dėmesio skirta tokiems elementams kaip:

• metinis terminas
• laipsniškas požiūris į tikslus ir galimus nukrypimus.

Kalbant apie bendrą rinkų organizavimą, Taryba aptarė su vynu susijusias nuostatas ir, konkrečiai, galimą rinkos atvėrimą naujoms vyninių vynuogių veislėms.

Galiausiai Komisija informavo ministrus apie žaliąją architektūrą.

• Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba, 2019 01 28

Taryba aptarė pirmininkaujančios valstybės narės pažangos ataskaitą dėl Taryboje vykusio darbo prie visų Komisijos pasiūlymų dėl dokumentų dėl BŽŪP reformos rinkinio, kurį, be kita ko, sudaro:

• reglamentas dėl BŽŪP strateginių planų
• reglamentas dėl vieno bendro rinkų organizavimo (BRO)
• horizontalusis reglamentas dėl BŽŪP finansavimo, valdymo ir stebėsenos.

• Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba, 2018 12 17–18

Taryboje įvyko diskusijos dėl dviejų Tarybos parengiamuosiuose organuose atlikto darbo nagrinėjant toliau nurodytus pasiūlymus pažangos ataskaitų:

• reglamentą dėl vieno bendro rinkų organizavimo (BRO)
• horizontalųjį reglamentą dėl BŽŪP finansavimo, valdymo ir stebėsenos.

Kalbėdami ministrai daugiausia dėmesio skyrė didesniems nacionalinių įstaigų įpareigojimams, susijusiems su BŽŪP įgyvendinimu ir stebėsena, ir dar kartą patvirtino, kad reikalinga paprasta ir efektyvi BŽŪP be pernelyg didelės administracinės naštos.

Apskritai, jie teigė, jog pasitvirtino, kad esamomis rinkos rėmimo priemonėmis efektyviai kovojama su rinkos sutrikdymais.

• Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba, 2018 11 19

Ministrai aptarė naujausią pirmininkaujančios valstybės narės pažangos ataskaitą dėl BŽŪP strateginių planų po 2020 m. Ministrai taip pat pasikeitė nuomonėmis šiais klausimais:

• supaprastinimas ir lankstumas valstybių narių atžvilgiu
• nauja žalinimo struktūra.

• Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba, 2018 10 15

Ministrai aptarė dokumentų dėl BŽŪP reformos po 2020 m. rinkinį, daugiausia dėmesio skirdami supaprastinimui ir subsidiarumui. Debatuose ministrai pateikė konkrečių idėjų, kaip palengvinti ūkininkų ir nacionalinių valdžios institucijų gyvenimą.

• Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba, 2018 07 16

Taryba turėjo galimybę pirmą kartą oficialiai pasikeisti nuomonėmis dėl Komisijos pasiūlymų. Nors ministrai palankiai įvertino įvairius pasiūlymų elementus, jie išreiškė susirūpinimą dėl BŽŪP biudžeto bendro sumažinimo ir dėl jo apkarpymo konkrečiai kaimo plėtros srityje. Jie skeptiškai įvertino naujosios BŽŪP galimybes užtikrinti nacionalinėms valdžios institucijoms ir ūkininkams esminį supaprastinimą.

• Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba, 2018 06 18

Ministrai pasikeitė nuomonėmis apie Komisijos komunikatą dėl bendros žemės ūkio politikos ateities. Debatų metu daug valstybių narių pritarė pirmininkaujančios valstybės narės išvadoms dėl komunikato.

• Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba, 2018 03 19
• Pirmininkaujančios valstybės narės išvados dėl komunikato „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“, 2019 m. kovo 19 d.

Ministrai pasikeitė nuomonėmis dėl komunikato „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“ daugiausia dėmesio skirdami:

• tiesioginei paramai
• aplinkos aspektams
• kaimo plėtrai.

• Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba, 2018 02 19

Ministrai pasikeitė nuomonėmis dėl komunikato „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“. Viešame posėdyje Taryba daugiausia dėmesio skyrė visų pirma:

• BŽŪP pridėtinei vertei
• ES pagrindiniams tikslams, kuriuos būtina išlaikyti
• tinkamo subsidiarumo lygio klausimui.

• Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba, 2018 01 29

Komisija pristatė Tarybai komunikatą „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“, kuriame išdėstytos BŽŪP po 2020 m. Komisijos vizijos gairės.

Ministrai akcentavo, kokius būsimos BŽŪP aspektus jie laiko strateginiais. Visų pirma jie pareiškė nuomonę dėl įvardytų naujų elementų:

• didesnio subsidiarumo
• žalinimo taisyklių peržiūros.

Daugelis ministrų pabrėžė, kad reikia pakankamo būsimo biudžeto, kuris atitiktų didelius su žemės ūkio ir maisto sektoriumi susijusius lūkesčius.

• Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba, 2017 12 11