Skip to content

ES bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) supaprastinimas

Kas yra supaprastinimas?

Bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) supaprastinimas yra ES bendros geresnio reglamentavimo strategijos dalis. ES siekia, kai tai įmanoma, supaprastinti ES teisės aktus ir sumažinti jų skaičių mažinant biurokratizmą ir reguliavimo naštą įmonėms, piliečiams ir viešojo administravimo institucijoms.

Pirmas BŽŪP supaprastinimo veiksmų planas buvo paskelbtas 2006 m. Nuo tada BŽŪP nuolat siekiama supaprastinti. Be to, buvo įvykdytos didelės BŽŪP reformos, paskiausia – 2013 m. Šiomis reformomis užtikrinama, kad BŽŪP būtų reaguojama į problemas, su kuriomis susiduria žemės ūkio sektorius. Vykdant visapusišką 2013 m. reformą daugiausia dėmesio skirta trims prioritetams:

  • perspektyviai maisto produktų gamybai
  • tausiam gamtos išteklių valdymui
  • subalansuotai kaimo vietovių plėtrai.

Už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakingas ES Komisijos narys Philas Hoganas nurodė, kad BŽŪP supaprastinimas bus vienas svarbiausių ES prioritetų jo kadencijos laikotarpiu, dėmesį visų pirma sutelkiant į BŽŪP įgyvendinimą.

Taryba turi užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į valstybių narių pastabas ir kad valstybės narės dalyvautų supaprastinimo procese.

Kodėl reikia supaprastinti?

2013 m. vykdant BŽŪP reformą buvo patobulinta ūkininkavimo sektoriaus reglamentavimo aplinka. Tai buvo pirmas kartas, kai reforma įvykdyta taikant įprastą teisėkūros procedūrą, pagal kurią teisės aktus Taryba priima kartu su Europos Parlamentu lygiomis teisėmis. Dėl itin didelių pokyčių, atsiradusių dėl reformos, ir dėl jos apimties, prireikė nemažai laiko ir pastangų, kad naujosios taisyklės būtų įgyvendintos tinkamai. Tai ypač pasakytina kalbant apie tam tikras sritis, pavyzdžiui, apie išmokų ūkiams susiejimą su žalinimu, taip įdiegiant aplinkai palankią ūkininkavimo praktiką, pavyzdžiui, pasėlių įvairinimą, ir išsaugant ekologiniu požiūriu vertingus kraštovaizdžio elementus bei minimalų daugiamečių ganyklų plotą.

Dabar ES institucijos nori peržvelgti tai, dėl ko susitarta ir kas įgyvendinta, ir išsiaiškinti, ką būtų įmanoma patobulinti trumpuoju ar vidutinės trukmės laikotarpiu ir ką būtų galima geriau padaryti kitą kartą. Iš pradžių daugiausia dėmesio bus skirta deleguotiesiems ir įgyvendinimo aktams – jais remiantis galima nustatyti išsamias taisykles, reikalingas pertvarkytai BŽŪP įgyvendinti.

Užtikrinus tokią sistemą, kuri būtų paprastesnė visiems BŽŪP subjektams, ES žemės ūkio sektoriuje turėtų padidėti konkurencingumas. Supaprastinus BŽŪP reglamentavimą taip pat bus sutaupyta laiko ir sumažintos išlaidos ūkininkams, ekonominės veiklos vykdytojams ir viešojo valdymo institucijoms, kurios turi laikytis BŽŪP ar ją valdyti, tuo pačiu laikantis patikimo finansų valdymo principo.

Išsamiau

2015 m. pradžioje Komisijos narys P. Hoganas inicijavo nuodugnų visos žemės ūkio acquis tikrinimą, kad būtų nustatytos supaprastinimo šioje politikos srityje galimybės. Po šio pirminio patikrinimo Komisijos narys P. Hoganas nurodė, kad peržiūrės taisykles dėl aplinkos požiūriu svarbių vietovių ir visus kitus bazinės išmokos sistemos aspektus, kurie galėtų pagerinti ūkininkų gyvenimą. Jis taip pat nurodė, kad esama daugiau kaip 200 kitų Komisijos reglamentų, kurie taip pat bus svarstomi supaprastinimo tikslais.

Taip pat buvo akcentuoti šie principai:

  • visi nauji ir jau pateikti pasiūlymai turėtų atitikti reikalavimus dėl supaprastinimo
  • Komisijos reglamentai, kuriais įgyvendinamas bendras rinkos organizavimas (BRO), turėtų būti peržiūrėti siekiant sumažinti jų skaičių
  • po pirmųjų taikymo metų turėtų būti atlikta taisyklių dėl aplinkos požiūriu svarbių vietovių, kurių atžvilgiu taikoma tiesioginių išmokų sistema, peržiūra
  • geografinių nuorodų taisykles reikėtų atidžiai išnagrinėti siekiant užtikrinti, kad jos būtų kuo veiksmingesnės ir paprastesnės.

Daugelis valstybių narių taip pat nurodė, kad BŽŪP žalinimas turi būti vienas iš supaprastinimo proceso prioritetų.

Taryboje

Taryba siekia užtikrinti, kad šalių žemės ūkio ministrai ir delegatai dalyvautų supaprastinimo procedūroje, ypač atsižvelgiant į tai, kad įgyvendinant pertvarkytą BŽŪP daugiau naudojamasi deleguotaisiais aktais.

Pirma diskusija dėl supaprastinimo buvo surengta žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų posėdyje Taryboje 2014 m. gruodžio 15–16 d. Tada Komisija pristatė pagrindinius savo supaprastinimo darbotvarkės elementus.

Be to, per 2015 m. kovo 16 d. Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdį Taryboje įvyko politiniai debatai dėl BŽŪP supaprastinimo, o 2015 m. gegužės 11 d. Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje buvo priimtos išvados. Daugiausia dėmesio šiose išvadose skirta galimybėms supaprastinti deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus.

Nuo 2015 m. gegužės mėn. Tarybos lygmeniu vyko tolesni debatai dėl bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) supaprastinimo esamos padėties: 2015 m. lapkričio 16 d. ir 2016 m. gegužės 17 d., kai Komisija pristatė supaprastinimo priemones, kurių jau imtasi ir kurių planuojama imtis ateinančiais mėnesiais, išskyrus žalinimą.

2016 m. liepos 18 d. Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje Komisija pristatė savo parengtą ataskaitą dėl žalinimo priemonių įgyvendinimo pirmųjų metų, įskaitant viešųjų konsultacijų proceso rezultatus. Po pristatymo ministrai pasikeitė nuomonėmis.

2017 m. kovo 6 d. Taryboje buvo pasikeista nuomonėmis dėl bendros žemės ūkio politikos ateities. Visų pirma ministrai aptarė, kaip gali būti pasiekti pirmininkaujančios valstybės narės dokumente nustatyti būsimos BŽŪP prioritetai ir ar turėtų būti perbalansuota tiesioginė parama ir kaimo plėtra.

Supaprastinimas buvo iš esmės pabrėžtas kaip bendras būsimos politikos prioritetas siekiant visokeriopai išnaudoti visą ES ūkininkavimo ir kaimo vietovių ekonominį potencialą. Kiti nurodyti prioritetai:

  • didinti atsparumą
  • spręsti aplinkosaugos uždavinius
  • investuoti į perspektyvų ir gyvybingą kaimą
  • užtikrinti kartų atsinaujinimą
  • išlaikyti orientavimą į rinką
  • stiprinti ūkininkų padėtį maisto tiekimo grandinėje

Taip pat žr.:

Temos