Ekonomikos valdymo sistema
Ekonomikos valdymas yra vienas iš pagrindinių ekonominės ir pinigų sąjungos ramsčių. Jo tikslas – nustatyti ir ištaisyti ekonominius disbalansus, galinčius susilpninti nacionalinę ekonomiką arba dėl tarpvalstybinio šalutinio poveikio paveikti kitas ES šalis.
Kas yra ES ekonomikos valdymo sistema?
Prieš įsivesdama eurą, 1992 m. Mastrichto sutartimi ES nustatė ekonominės ir pinigų sąjungos struktūrą.
Ekonomikos valdymo sistema – tai institucijų ir procedūrų sistema, kurią ES sukūrė valstybių narių ekonominei politikai koordinuoti ir savo ekonominiams tikslams pasiekti. Sistemą sudaro išsami politikos koordinavimo ir priežiūros sistema. Ji grindžiama ekonominių tendencijų, kurios galėtų susilpninti atskirų valstybių narių ekonomiką arba sukelti šalutinį poveikį kitų šalių ekonomikai, stebėsenos, prevencijos ir ištaisymo principais.
Veiksmingas ekonominės politikos koordinavimas ir priežiūra visoje ES duoda naudos trijose pagrindinėse srityse.
Visoms valstybėms narėms užtikrinamas viešųjų finansų patikimumas ir tvarumas vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu
Skatinamas tvarus ekonomikos augimas ir konvergencija
Šalinami makroekonominiai disbalansai, kartu vykdant reformas ir investicijas augimui ir atsparumui didinti
ES ekonomikos valdymo sistema, euro zonoje veikianti kartu su bendra valiuta ir susijusia bendra pinigų politika, prisideda prie ekonominio stabilumo, augimo ir didesnio užimtumo.
Ekonomikos valdymo sistemos reforma
Nuo Mastrichto sutarties priėmimo ES ekonomikos valdymo sistema palaipsniui kito. Reaguojant į ekonomikos krizes, pavyzdžiui, 2008 m. pasaulinę finansų krizę, buvo įgyvendinamos reformos.
Atsigavimas po COVID-19 pandemijos ir Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą padariniai kelia naujų iššūkių ES ekonomikai, atsižvelgiant į didesnius skolos lygius ir palūkanų normas bei naujus investicijų ir reformų tikslus. Dabartinė sistema taip pat pasirodė esanti pernelyg nelanksti sudėtingų laikotarpių metu, tad valstybės narės nevienodai laikėsi taisyklių.
Todėl ES toliau atnaujino savo ekonomikos valdymo sistemą, kad ji būtų tinkama ateičiai. 2024 m. balandžio 29 d. Taryba priėmė teisės aktų, kuriais reformuojama ES ekonomikos ir fiskalinio valdymo sistema, rinkinį. Naujosios taisyklės įsigaliojo 2024 m. balandžio 30 d.
Pagrindiniai reformos tikslai:
- patikimų ir tvarių viešųjų finansų užtikrinimas,
- ekonomikos augimo skatinimas vykdant reformas ir investicijas.
Naujosiomis taisyklėmis taip pat siekiama padėti įgyvendinti ES prioritetus kurti skaitmeninę, žaliąją ir atsparesnę ateitį, kartu didinant paramą jos konkurencingumui ir strateginiam savarankiškumui.
Kokios taisyklės taikomos?
ES ekonomikos valdymo sistema grindžiama keliais taisyklių rinkiniais.
Sutartis dėl ES veikimo (SESV)
Joje nustatytos valdžios sektoriaus deficito ir valstybės skolos dydžio pamatinės vertės.
3 % planuojamo arba faktinio valdžios sektoriaus deficito ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis rinkos kainomis, 60 %valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis rinkos kainomis.
Stabilumo ir augimo paktas
Jame nustatytos nacionalinės fiskalinės ir ekonominės politikos stebėsenos ir koordinavimo taisyklės.
Stabilumo ir augimo pakte nustatytos tiek prevencinės, tiek korekcinės taisyklės. Jis taikomas visoms ES valstybėms narėms, tačiau sankcijos pagal korekcinę dalį gali būti taikomos tik euro zonos šalims.
Šešių dokumentų rinkinys ir dviejų dokumentų rinkinys
Reglamentai, kuriais stiprinama fiskalinė priežiūra ir nustatoma makroekonominio disbalanso procedūra, siekiant užtikrinti disbalanso, susidarančio ne fiskalinės politikos srityje, priežiūrą.
Prevencija
Stabilumo ir augimo pakte nustatyta fiskalinio valdymo sistema, dar vadinama prevencine dalimi. Prevencinės dalies tikslas – užtikrinti patikimus viešuosius finansus, tvarų mokėjimų balansą ir išvengti perviršinio valdžios sektoriaus deficito.
Praktiškai ES ir jos valstybės narės didelę šio ekonominės ir fiskalinės politikos koordinavimo proceso dalį atlieka kasmet įgyvendindamos Europos semestrą. Šią politiką jos suderina su ES lygmeniu sutartomis taisyklėmis.
Kiekvienai valstybei narei Taryba kasmet pateikia gaires dėl tos valstybės ekonominės, biudžeto, užimtumo ir struktūrinės politikos. Šias konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas iš pradžių pasiūlo Komisija, po to jas analizuoja ir aptaria valstybių narių ekspertai, tada dėl jų susitaria ES ekonomikos ir finansų ministrai, kad jas galėtų aptarti ES valstybių ir vyriausybių vadovai Europos Vadovų Taryboje, o po to – oficialiai priimti Taryba.
Susitarus dėl reformos kiekvienai valstybei narei sudaromos sąlygos laikytis pritaikyto požiūrio, atsižvelgiant į skirtingą fiskalinę būklę, valstybės skolos dydį ir ekonominius iššūkius visoje ES. Kartu laipsniškai, realistiškai ir ekonomikos augimui palankiu būdu užtikrinamas bendras skolos santykio ir deficito sumažinimas iki apdairaus lygio. Taip pat užtikrinama veiksminga daugiašalė priežiūra.
Orientacinė trajektorija
Komisija valstybėms narėms, kurių valstybės skola viršija 3 %, o valdžios sektoriaus deficitas – 60 % BVP pamatinę vertę, pateikia rizika grindžiamą diferencijuotą orientacinę trajektoriją, išreikštą daugiametėmis grynosiomis išlaidomis. Pamatines vertes atitinkančios valstybės narės gali prašyti Komisijos pateikti techninę informaciją apie struktūrinį pirminį balansą, būtiną siekiant užtikrinti, kad jų nominalus deficitas išliktų mažesnis nei 3 % BVP.
Šia trajektorija užtikrinama, kad po fiskalinio koregavimo laikotarpio valstybių narių valdžios sektoriaus skola vidutinės trukmės laikotarpiu būtų patikimai mažinama arba išliktų apdairaus lygio – mažesnė nei 60 % BVP. Be to, taip siekiama užtikrinti, kad valdžios sektoriaus deficitas būtų sumažintas ir išliktų mažesnis nei 3 % BVP.
Standartinis fiskalinio koregavimo laikotarpis yra ketveri metai. Tačiau valstybės narės gali prašyti ilgesnio, iki septynerių metų, koregavimo laikotarpio. Šį laikotarpį leidžiama pratęsti, jei atitinkama valstybė narė vykdo reformas ir investicijas, kuriomis didinamas atsparumas ir augimo potencialas, remiamas fiskalinis tvarumas ir įgyvendinami bendri ES prioritetai, be kita ko, susiję su žaliąja ir skaitmenine pertvarka, energetiniu saugumu arba gynybos pajėgumų stiprinimu.
Orientacinė trajektorija turi atitikti dvi apsaugos priemones:
- skolos tvarumo apsaugos priemonę,
- atsparumo deficitui apsaugos priemonę.
Skolos tvarumo apsaugos priemone užtikrinama, kad valdžios sektoriaus skolos santykis būtų mažinamas minimaliu metiniu 1 % BVP vidurkiu, kol valstybės narės skolos santykis viršija 90 %, arba 0,5 % BVP – kol valstybės narės skolos santykis išlieka 60–90 %. Ši apsaugos priemonė netaikoma šalims, kurių skolos santykis yra mažesnis nei 60 %. Jos tikslas – laipsniškai ir realistiškai sumažinti skolos santykį iki apdairaus lygio.
Taikant atsparumo deficitui apsaugos priemonę užtikrinama už Sutartyje nustatytą 3 % deficito pamatinę vertę mažesnė patikimumo riba. Jos tikslas – pritaikyti ateičiai nacionalinius biudžetus sukuriant fiskalinius rezervus.
Nacionaliniai vidutinės trukmės laikotarpio fiskaliniai struktūriniai planai
Pagal naująją sistemą kiekviena valstybė narė parengia vidutinės trukmės fiskalinį struktūrinį planą, apimantį ketverių ar penkerių metų laikotarpį. Į šį planą įtraukiami fiskaliniai, reformų ir investicijų įsipareigojimai ir juo padedama užtikrinti nuoseklų, laipsnišką skolos mažinimą ir skatinti tvarų bei integracinį augimą.
Tada, remdamosi orientacine trajektorija arba technine informacija, valstybės narės į savo nacionalinį vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinį struktūrinį planą įtraukia fiskalinio koregavimo planą, išreikštą grynųjų išlaidų planu.
Komisijai atlikus vertinimą, šiuos planus ir grynųjų išlaidų planus turi patvirtinti Taryba. Jei valstybė narė prašys pratęsti koregavimo laikotarpį, Taryba taip pat turės patvirtinti reformų ir investicijų įsipareigojimus, kuriais grindžiamas toks laikotarpio pratęsimas.
Jei valstybės narės nacionalinis vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinis struktūrinis planas neatitinka reikalavimų, Taryba rekomenduoja valstybei narei pateikti peržiūrėtą planą.
Komisija naudoja kontrolės sąskaitą, kad stebėtų valstybių narių sudėtinius nuokrypius aukštyn ir žemyn nuo jų patvirtintų grynųjų išlaidų planų.
Grynųjų išlaidų rodiklis
Siekiant supaprastinti ES fiskalinę sistemą ir padidinti skaidrumą, nustatant kiekvienos valstybės narės grynųjų išlaidų planą ir vykdant metinę fiskalinę priežiūrą remiamasi skolos tvarumu grindžiamu vienu bendru veiklos rodikliu – grynųjų išlaidų rodikliu.
Jis grindžiamas nacionalinėmis lėšomis finansuojamomis grynosiomis pirminės valdžios sektoriaus išlaidomis, t. y. išlaidomis, išskyrus diskrecines pajamų priemones, palūkanų išlaidas, ciklinio nedarbo išlaidas, nacionalines išlaidas ES bendrai finansuojamų programų finansavimui ir ES programoms skirtas išlaidas, visiškai atitinkančias pajamas iš ES fondų.
Grynųjų išlaidų rodiklis sudaro sąlygas makroekonominiam stabilizavimui, nes jam įtakos neturi automatiniai stabilizatoriai, įskaitant pajamų ir išlaidų svyravimus, kurių vyriausybė negali tiesiogiai kontroliuoti.
Metinė pažangos ataskaita
Pagal naująją sistemą turi būti parengiama metinė pažangos ataskaita, kurioje kiekviena valstybė narė pateikia informaciją apie savo nacionalinio vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinio struktūrinio plano įgyvendinimą, įskaitant grynųjų išlaidų planą, taip pat pažangą, susijusią su reformomis bei investicijomis.
Nukrypti leidžianti išlyga
Taisyklėse numatyta galimybė aktyvuoti bendrąją nukrypti leidžiančią išlygą, taip sustabdant taisyklių taikymą visoms valstybėms narėms didelio ekonomikos nuosmukio euro zonoje arba visoje ES atveju, su sąlyga, kad tai nekelia pavojaus fiskaliniam tvarumui vidutinės trukmės laikotarpiu. Sąlygos aktyvavimo terminas yra vieni metai, tačiau jis gali būti pratęstas.
Pagal naująsias taisykles Taryba gali aktyvuoti nacionalinę nukrypti leidžiančią išlygą, jei to prašo valstybė narė ir rekomenduoja Komisija. Tai sustabdytų taisyklių taikymą tik atitinkamai valstybei narei, jei išskirtinės aplinkybės, kurių ta valstybė narė negali kontroliuoti, turėtų didelį poveikį jos viešiesiems finansams. Ši išlyga aktyvuojama tik tuo atveju, jei tai nekelia pavojaus fiskaliniam tvarumui vidutinės trukmės laikotarpiu. Tikslų jos aktyvavimo laikotarpį nustato Taryba.
2025 m. liepos 8 d. Taryba aktyvavo nacionalinės nukrypti leidžiančios išlygos taikymą 15 valstybių narių: Belgijai, Bulgarijai, Čekijai, Danijai, Estijai, Graikijai, Latvijai, Lenkijai, Lietuvai, Kroatijai, Portugalijai, Slovakijai, Slovėnijai, Suomijai ir Vengrijai. 2025 m. spalio 10 d. Taryba taip pat aktyvavo šio išlygos taikymą Vokietijai.
Taip siekiama padėti šioms šalims didinti gynybos išlaidas nacionaliniu lygmeniu, kartu užtikrinant skolos tvarumą.
Vykdymo užtikrinimas
Pagal Sutartį dėl ES veikimo valstybės narės turi vengti perviršinio valdžios sektoriaus deficito ir valstybės skolos (SESV 126 straipsnio 1 dalis). Praktiškai tai reiškia, kad valstybės narės neturėtų viršyti 3 % biudžeto deficito santykio ir 60 % valstybės skolos santykio pamatinių verčių.
Šiuo atžvilgiu vykdymo užtikrinimo taisyklės nustatytos Stabilumo ir augimo pakto korekcinėje dalyje. Pagal naująją ekonomikos valdymo sistemą šias taisykles numatoma sugriežtinti.
Perviršinio deficito procedūra
Perviršinio deficito procedūros (PDP) tikslas – užtikrinti biudžetinę drausmę. Ja siekiama:
- užkirsti kelią perviršiniam valdžios sektoriaus deficitui ir, jei jis susidaro, skatinti jį greitai ištaisyti,
- tvariai laipsniškai mažinti skolą, kol ji bus mažesnė už Sutartyje nustatytą 60 % BVP pamatinę vertę.
Pagal PDP, remiantis deficito kriterijumi, reikalaujama, kad metinis struktūrinis koregavimas būtų ne mažesnis kaip 0,5 % BVP. Už reikalavimų nesilaikymą gali būti skiriamos iki 0,05 % BVP dydžio baudos, kurias atitinkama valstybė narė turi sumokėti kas šešis mėnesius, kol Taryba patvirtins, kad imtasi veiksmingų priemonių. Komisija apsvarsto galimybę inicijuoti deficitu grindžiamą perviršinio deficito procedūrą tais atvejais, kai valdžios sektoriaus deficito ir BVP santykis viršija 3 % pamatinę vertę.
Pagal naująsias taisykles taikant skola grindžiamą PDP daugiausia dėmesio skiriama nukrypimams nuo grynųjų išlaidų plano. Tai reiškia, kad, jei atitinkama valstybė narė laikosi savo grynųjų išlaidų plano, laikoma, jog valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis mažinamas pakankamai ir tinkamu tempu artėja prie pamatinės vertės. Tais atvejais, kai valstybės narės kontrolės sąskaitoje užregistruoti nukrypimai per metus viršija 0,3 % BVP arba bendrai – 0,6 % BVP, Komisija apsvarsto galimybę inicijuoti skola grindžiamą perviršinio deficito procedūrą.
Vertindamos, kaip atitinkama valstybė narė laikosi deficito ir (arba) skolos kriterijų, Taryba ir Komisija įvertina įvairius aktualius veiksnius. Šie veiksniai, be kita ko, apima:
- nukrypimo dydį,
- reformų ir investicijų įgyvendinimo pažangą,
- valstybės skolos problemų mastą,
- didesnes išlaidas gynybai (jei taikytina).
Komisija reguliariai įvertina, ar atitinkama vyriausybė ėmėsi veiksmingų priemonių, ir pateikia rekomendaciją Tarybai. Tada Taryba turės nuspręsti, ar sankcijų taikymas gali būti nutrauktas, ar jos turėtų būti toliau taikomos ir (arba) griežtinamos.
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2025 m. spalio 10 d.