Prisijungimas prie euro zonos

Prisijungimas prie euro zonos reiškia prisijungimą prie antros pagal dydį pasaulio atsargų valiutos ir antros pagal dydį valiutos, kuria prekiaujama daugiausia.

Norėdamos įsivesti eurą, valstybės turi atitikti 1992 m. Mastrichto sutartyje nustatytus kriterijus, paprastai vadinamus Mastrichto kriterijais.

Šie ekonominiai ir teisiniai reikalavimai buvo nustatyti siekiant užtikrinti, kad valstybės narės būtų pasirengusios įsivesti eurą ir sklandžiai veikti euro zonoje.

Paskutinė prie euro zonos prisijungusi šalis – Bulgarija. Joje bendra valiuta įvesta nuo 2026 m. sausio 1 d.

Tarptautinis euro vaidmuo

Atsisakymo prisijungti nuostatos

Iš esmės visos ES valstybės narės, kurios tenkina konvergencijos kriterijus, privalo įsivesti eurą. Vienintelė išimtis yra Danija, kuriai taikoma ES sutartyse nustatyta atsisakymo prisijungti prie euro zonos nuostata, kuria ši valstybė atleidžiama nuo pareigos įsivesti eurą.

Tačiau, jei Danija kada nors nuspręstų įsivesti eurą, ji gali pateikti paraišką dėl narystės euro zonoje.

_{Prisijungimo sąlygos}

Kad prisijungtų prie euro zonos, ES valstybės turi atitikti konkrečias išankstines sąlygas:

ekonominius konvergencijos kriterijus,
teisinės konvergencijos sąlygą.

Ekonominiai konvergencijos kriterijai

Kainų stabilumas

Tvarios palūkanų normos

Tvarūs viešieji finansai

Stabilūs valiutų kursai

Kainų stabilumas

Valstybės turi pademonstruoti stabilų kainų lygį, o vidutinis infliacijos lygis (matuojamas vienus metus) neturėtų daugiau nei 1,5 procentinio punkto viršyti trijų geriausius rezultatus pasiekusių valstybių narių infliacijos lygio.

Patikimi ir tvarūs viešieji finansai

Prognozuojamas arba faktinis valdžios sektoriaus deficitas turėtų neviršyti 3 % BVP,
valstybės skolos santykis su BVP turėtų būti ne didesnis kaip 60 % BVP.

Ilgalaikė palūkanų norma konvergencijos patvarumui įvertinti

Valstybės vidutinė nominalioji ilgalaikė palūkanų norma neturėtų daugiau kaip 2 procentiniais punktais viršyti trijų geriausius rezultatus pasiekusių valstybių narių palūkanų normos.

Valiutos kurso stabilumas – įrodymas, kad ekonomika gali atlaikyti valiutos kurso svyravimus

Valstybė turi bent dvejus metus dalyvauti valiutų kurso mechanizme (VKM II):

smarkiai nenukrypdama nuo VKM II centrinio kurso,
išvengdama savo valiutos dvišalio centrinio kurso nuvertėjimo euro atžvilgiu.

Valiutų kurso mechanizmo (VKM II) tikslas – parodyti, kad šalies ekonomika gali veikti sklandžiai be pernelyg didelių valiutos svyravimų.

Euro zonai nepriklausančiai valstybei prisijungus prie VKM II, jos nacionalinė valiuta susiejama su euru pagal pagrindinį kursą, dėl kurio susitariama su euro zonos valstybėmis narėmis, VKM II jau dalyvaujančiomis euro zonai nepriklausančiomis valstybėmis ir ECB, dalyvaujant Komisijai. Tada leidžiama, kad valiuta svyruotų nuo to sutarto pagrindinio keitimo kurso nukrypdama standartiškai ne daugiau kaip 15 % į vieną ar kitą pusę.

Kadangi VKM II yra išankstinė euro įvedimo sąlyga, tikimasi, kad tam tikru etapu prie mechanizmo prisijungs visos euro zonai nepriklausančios valstybės narės, išskyrus Daniją.

Nuo 2018 m. prie VKM II pageidaujančios prisijungti valstybės taip pat turėtų būti pradėjusios glaudžiai bendradarbiauti Europos Centrinio Banko bendrame priežiūros mechanizme ir įvykdžiusios konkrečius politinius įsipareigojimus.

Teisinė konvergencija

Prie euro zonos prisijungti pageidaujančios kandidatės taip pat turi užtikrinti, kad nacionalinės teisės aktai būtų suderinti su Sutartimi ir Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) ir ECB statutu.

Sutartimi ir statutu numatomas centrinių bankų nepriklausomumas.

Valstybės pasirengimo vertinimas: konvergencijos ataskaitos

Bent kartą per dvejus metus Europos Centrinis Bankas (ECB) ir Europos Komisija įvertina, ar euro zonai nepriklausančios valstybės narės (vadinamosios valstybės narės, kurioms taikoma išimtis) tenkina konvergencijos kriterijus ir todėl yra pasirengusios įsivesti eurą. Abi šios institucijos pateikia konvergencijos ataskaitas, kuriose išdėsto savo išvadas.

Ataskaitos pateikiamos ES Tarybai, kad ji jas išnagrinėtų ir priimtų tolesnius sprendimus.

Be to, ECB ir Komisija tokias ataskaitas gali parengti bet kuriuo metu euro zonai nepriklausančios valstybės, norinčios prisijungti prie euro zonos, prašymu.

Sprendimas dėl euro įvedimo

Sprendimą dėl to, ar valstybė gali įsivesti eurą, priima ES Taryba.

Tokį sprendimą Taryba priima:

gavusi Komisijos pasiūlymą,
gavusi euro zonos valstybių narių rekomendaciją,
pasikonsultavusi su Europos Parlamentu,
kai klausimas apsvarstomas Europos Vadovų Tarybos susitikime.

Galutinį sprendimą priima visos ES valstybės narės. ES teisės aktuose tai vadinama išimties panaikinimu.

Keitimo kurso nustatymas

Be to, ES Taryba neatšaukiamai nustato keitimo kursą, kuriuo euras pakeičia tos valstybės narės valiutą.

Taryba šį sprendimą priima remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Centriniu Banku.

Sprendimą vieningu balsavimu Taryboje priima euro zonos valstybės narės ir eurą įsivedanti valstybė.

Euro zonos valstybių narių vaidmuo

Euro zonos valstybės pateikia rekomendaciją ES Tarybai dėl to, ar konkreti valstybė yra pasirengusi įsivesti eurą.

Šią rekomendaciją Euro zonos valstybės narės turi pateikti per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai Taryba gauna Komisijos pasiūlymą dėl euro įvedimo tam tikroje valstybėje narėje.

Ją euro zonos valstybės narės turi priimti kvalifikuota balsų dauguma.

Prisijungimui taikomi reikalavimai

Įsivedant eurą:

nustatomas fiksuotas nacionalinės valiutos ir euro keitimo kursas;
atsakomybė už pinigų politiką perduodama Europos Centriniam Bankui;
numatoma, kad valstybės narės dalyvaus koordinuotame krizių valdyme, be kita ko, prireikus teiks finansinę paramą kitoms euro zonos valstybėms, kad būtų užtikrintas stabilumas;
vyriausybės turėtų informuoti ir šviesti savo piliečius apie pokyčius, susijusius su prisijungimu prie euro zonos, įskaitant poveikį kasdieniam gyvenimui, jo naudą ir susijusius iššūkius;
užtikrinamas glaudesnis nacionalinės biudžeto politikos koordinavimas. Kiekvienais metais spalio mėn. euro zonos valstybės narės pateikia Komisijai įvertinti savo kitų metų biudžeto planų projektus. Euro zonos valstybėms narėms gali būti taikomos sankcijos, jei jos nesilaiko su patikimais ir tvariais viešaisiais finansais susijusių kriterijų.

Kaip prisijungti prie euro zonos