Perviršinio deficito procedūra
Perviršinio deficito procedūra siekiama užtikrinti, kad visose valstybėse narėse būtų išlaikoma maža valdžios sektoriaus skola arba kad didelė skola būtų sumažinta iki tvaraus lygio.
Kas yra perviršinio deficito procedūra?
Perviršinio deficito procedūra (PDP) yra mechanizmas, skirtas užtikrinti, kad ES valstybės narės grįžtų prie valdžios sektoriaus biudžetinės drausmės arba ją išlaikytų.
Valstybėms narėms ekonominė ir biudžeto politika yra labai svarbi. Šias politikos sritis jos laiko bendro intereso reikalu. Siekdamos apriboti valdžios sektoriaus deficitą ir skolą, valstybės narės susitarė dėl pamatinių verčių, kurias jos įtvirtino ES sutartyse: 3 % deficito santykį ir 60 % skolos santykį. Šie santykiai visada apskaičiuojami valstybės narės BVP atžvilgiu.
Nustatytos pamatinės vertės:
Visos valstybės narės turi vengti viršyti šias Sutartyse nustatytas pamatines vertes. Jos turi vengti perviršinio valdžios sektoriaus deficito ir mažinti pernelyg didelę skolą.
Perviršinio deficito procedūros tikslas – atgrasyti nuo perviršinio valdžios sektoriaus deficito, o jei jis susidaro – paskatinti jį ištaisyti. PDP taisyklės nustatytos Stabilumo ir augimo pakto (SAP), kuris neseniai buvo peržiūrėtas, korekcinėje dalyje.
Perviršinio deficito procedūros etapai
Naująja ES ekonomikos valdymo sistema, kuri įsigaliojo 2024 m. balandžio 30 d., buvo pakeistas perviršinio deficito procedūros vykdymo būdas.
Šią procedūrą sudaro keli pagrindiniai etapai.
Jei valstybė narė viršija deficito ar skolos pamatines vertes arba esama rizikos, kad artimiausioje ateityje šios vertės bus viršytos, Komisija parengia pranešimą, kuriame išanalizuoja, ar atitinkamoje valstybėje narėje yra susidaręs perviršinis deficitas.
Jei, atsižvelgusi į visus aktualius veiksnius, Komisija mano, kad valstybei narei turi būti taikoma perviršinio deficito procedūra, ji atitinkamai informuoja Tarybą ir pasiūlo Tarybai priimti sprendimą, kuriuo nustatoma, kad atitinkamoje valstybėje narėje yra susidaręs perviršinis deficitas.
Atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, Taryba apsvarsto visas atitinkamos valstybės narės pateiktas pastabas ir priima sprendimą, kuriame pateikiamas bendras įvertinimas, ar yra susidaręs perviršinis deficitas.
Jei Taryba padaro išvadą, kad yra susidaręs perviršinis deficitas, ji priima rekomendaciją, grindžiamą Komisijos rekomendacija, kurioje nurodoma, kaip padėtis turėtų būti ištaisyta. Rekomendacijoje gali būti pateiktas taisomasis biudžeto planas, išreikštas skaičiais, ir nustatytas terminas.
Tuomet atitinkama valstybė narė per šešis mėnesius turi imtis reikiamų veiksmų.
Jei iki nustatyto termino veiksmingų priemonių nesiimama arba valstybė narė nesilaiko rekomendacijos, Taryba gali taikyti sankcijas, o euro zonos valstybėms narėms – skirti baudą, kuri sudarytų iki 0,05 % praėjusių metų BVP.
Bauda turi būti mokama kas šešis mėnesius, kol Taryba nustatys, kad atitinkama valstybė narė ėmėsi veiksmingų priemonių. Jei valstybė narė ir toliau nesilaiko reikalavimų, Taryba turi teisę sugriežtinti sankcijas.
Balsavimo taisyklės
Tarybos sprendimai ir rekomendacijos priimami pagal specialias balsavimo taisykles.
Valstybė narė, dėl kurios sprendžiama, balsavimo teisės neturi.
Kvalifikuota balsų dauguma susidaro tuomet, kai „už“ balsuoja ne mažiau kaip 55 % Tarybos narių, atstovaujančių dalyvaujančioms valstybėms narėms, kurių gyventojai sudaro ne mažiau kaip 65 % šių valstybių gyventojų.
Blokuojančią mažumą turi sudaryti bent minimalus Tarybos narių, atstovaujančių daugiau kaip 35 % dalyvaujančių valstybių narių gyventojų, skaičius pridėjus vieną narį.
Vykdomos perviršinio deficito procedūros
Deficitu grindžiama perviršinio deficito procedūra
Dėl COVID-19 2020–2023 m. ES sustabdė savo biudžeto taisyklių taikymą visoms valstybėms narėms, aktyvuodama bendrąją nukrypti leidžiančią išlygą. Bendroji nukrypti leidžianti išlyga nebegalioja nuo 2024 m. Todėl ES atnaujino deficitu grindžiamą PDP pagal naujas peržiūrėtos ekonomikos valdymo sistemos taisykles.
Austrija
2025 m. liepos 8 d. Taryba nusprendė pradėti PDP Austrijai. Sprendimas buvo grindžiamas tuo, kad 2024 m. Austrijos biudžeto deficitas buvo 4,7 %. Kartu su šiuo sprendimu Taryba taip pat patvirtino Austrijai skirtą rekomendaciją. Joje išdėstytas grynųjų išlaidų planas ir tvarkaraštis, kurių reikėtų laikytis, kad perviršinio deficito padėtis būtų ištaisyta iki 2028 m.
Rekomendacijoje Austrijai nustatytos tokios nominaliojo grynųjų išlaidų augimo ribos: 2025 m. – 2,6 %, 2026 m. – 2,2 %, 2027 m. – 2,2 % ir 2028 m. – 2,0 %.
Belgija
Atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, 2024 m. liepos 26 d. Taryba pradėjo PDP Belgijai. Šis sprendimas buvo grindžiamas tuo, kad 2023 m. Belgijos biudžeto deficitas buvo 4,4 %.
2025 m. sausio 21 d. Taryba priėmė rekomendaciją Belgijai iki 2027 m. ištaisyti perviršinio deficito padėtį. Rekomendacijoje Belgijai nustatytos tokios nominaliojo grynųjų išlaidų augimo ribos: 2025 m. – 2,4 %, 2026 m. – 1,9 % ir 2027 m. – 2,0 %.
2025 m. birželio 20 d. Taryba priėmė patikslintą rekomendaciją Belgijai dėl perviršinio deficito panaikinimo iki 2029 m. Rekomendacijoje Belgijos nominaliojo grynųjų išlaidų augimo ribos pakeistos taip: 2025 m. – 3,6 %, 2026 m. – 2,5 %, 2027 m. – 2,5 %, 2028 m. – 2,1 % ir 2029 m. – 2,1 %.
Suomija
2026 m. sausio 20 d. Taryba pradėjo PDP Suomijai. Toks sprendimas buvo pagrįstas atsižvelgiant į tai, kad 2024 m. Suomijos biudžeto deficitas siekė 4,4 %, o 2025 m. planuojamas biudžeto deficitas sudarė 4,3 %.
Rekomendacijoje Taryba nurodė, kad Suomija turėtų imtis veiksmingų priemonių ir iki 2026 m. balandžio 30 d. pateikti būtinas priemones deficitui sumažinti.
Rekomendacijoje Suomijai nustatytos tokios nominaliojo bendro grynųjų išlaidų augimo ribos: 2026 m. – 2,5 %, 2027 m. – 4,1 % ir 2028 m. – 5,9 %.
Prancūzija
Atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, 2024 m. liepos 26 d. Taryba pradėjo PDP Prancūzijai. Sprendimas buvo grindžiamas tuo, kad 2023 m. Prancūzijos biudžeto deficitas buvo 5,5 %.
2025 m. sausio 21 d. Taryba priėmė rekomendaciją, kurioje nustatyta, kad Prancūzija turėtų perviršinio deficito padėtį ištaisyti iki 2029 m. Rekomendacijoje Prancūzijai nustatytos tokios nominaliojo grynųjų išlaidų augimo ribos: 2025 m. – 0,8 %, 2026 m. – 1,2 %, 2027 m. – 1,2 %, 2028 m. – 1,2 % ir 2029 m. – 1,1 %.
Italija
Atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, 2024 m. liepos 26 d. Taryba pradėjo PDP Italijai. Sprendimas buvo grindžiamas tuo, kad 2023 m. Italijos biudžeto deficitas buvo 7,4 %.
2025 m. sausio 21 d. Taryba priėmė rekomendaciją, kurioje nustatyta, kad Italija turėtųperviršinio deficito padėtį ištaisyti iki 2026 m.
Rekomendacijoje Italijai nustatytos tokios nominaliojo grynųjų išlaidų augimo ribos: 2025 m. – 1,3 % ir 2026 m. – 1,6 %.
Vengrija
2024 m. liepos 26 d. Taryba pradėjo PDP Vengrijai, atsižvelgdama į tai, kad 2023 m. Vengrijos biudžeto deficitas buvo 6,7 %.
Vasario 18 d. Taryba rekomendavo, kad Vengrija turėtų perviršinio deficito padėtį ištaisyti iki 2026 m. Rekomendacijoje Vengrijai nustatytos tokios nominaliojo grynųjų išlaidų augimo ribos: 2025 m. – 4,3 % ir 2026 m. – 4,0 %.
Lenkija
Atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, 2024 m. liepos 26 d. Taryba pradėjo PDP Lenkijai, atsižvelgdama į tai, kad 2023 m. Lenkijos biudžeto deficitas buvo 5,1 %.
2025 m. sausio 21 d. Taryba rekomendavo, kad Lenkija turėtų perviršinio deficito padėtį ištaisyti iki 2028 m. Rekomendacijoje Lenkijai nustatytos tokios nominaliojo grynųjų išlaidų augimo ribos: 2025 m. – 6,3 %, 2026 m. – 4,4 %, 2027 m. – 4,0 % ir 2028 m. – 3,5 %.
Slovakija
Atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, 2024 m. liepos 26 d. Taryba pradėjo PDP Slovakijai. Sprendimas buvo grindžiamas tuo, kad 2023 m. Slovakijos biudžeto deficitas buvo 4,9 %.
Sausio 21 d. Taryba priėmė rekomendaciją, kurioje nustatyta, kad Slovakija turėtų perviršinio deficito padėtį ištaisyti iki 2027 m.
Rekomendacijoje Slovakijai nustatytos tokios nominaliojo grynųjų išlaidų augimo ribos: 2025 m. – 3,8 %, 2026 m. – 0,9 % ir 2027 m. – 1,6 %.
Rumunija
2020 m. balandžio 3 d. Taryba pradėjo PDP Rumunijai, kad būtų ištaisyta perviršinio deficito padėtis.
2024 m. liepos 26 d. Taryba nustatė, kad perviršinio deficito procedūra Rumunijai turėtų būti taikoma toliau, nes šalis nesiėmė veiksmingų priemonių perviršinio deficito padėčiai ištaisyti.
Kadangi Rumunijoje ir toliau buvo didelis valdžios sektoriaus deficitas, viršijantis Sutartyse nustatytą 3 % pamatinę vertę, 2025 m. birželio 20 d. Taryba priėmė naują sprendimą, kuriame nustatyta, kad Rumunija nesiėmė veiksmingų priemonių, kuriomis būtų atsižvelgta į Tarybos rekomendacijas.
2025 m. liepos 8 d. Taryba pagal vykdomą PDP patikslino rekomendaciją Rumunijai. Taigi, Rumunija iki 2025 m. spalio 15 d. turėjo imtis veiksmingų priemonių ir pateikti priemones, būtinas deficitui sumažinti, o iki 2030 m. – ištaisyti perviršinio deficito padėtį.
Rekomendacijoje Rumunijai nustatytos tokios nominaliojo grynųjų išlaidų augimo ribos: 2025 m. – 2,8 %, 2026 m. – 2,6 %, 2027 m. – 4,6 %, 2028 m. – 4,4 %, 2029 m. –4,2 % ir 2030 m. – 4,0 %.
Skola grindžiama perviršinio deficito procedūra
Pagal naująsias taisykles visos valstybės narės turi parengti nacionalinius vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinius struktūrinius planus. Juose turi būti pateiktas grynųjų išlaidų planas.
Jei labai įsiskolinusios šalys laikysis Tarybos nustatyto grynųjų išlaidų plano ir patikimai mažins savo skolą, kad tinkamu tempu priartėtų prie Sutartyje nustatytos pamatinės vertės, joms perviršinio deficito procedūra nebus taikoma. Reikalavimų laikymasis bus vertinamas reguliariai.
Biudžeto tendencijos
Visos ES valstybės narės privalo laikytis biudžetinės drausmės, grindžiamos ES sutartyse nustatytais kriterijais ir pamatinėmis vertėmis. Konkrečiai jų valdžios sektoriaus deficitas neturėtų viršyti 3 % bendrojo vidaus produkto (BVP), o jų valdžios sektoriaus skola turėtų išlikti mažesnė nei 60 % BVP.
Toliau pateiktose diagramose parodyti valstybių narių rodikliai, susiję su šiomis dviem ribinėmis vertėmis.
Deficito raida pagal valstybes nares (2013–2024 m.)
Toliau pateiktoje diagramoje parodyta, kaip, palyginti su 3 % pamatine verte, ilgainiui kito kiekvienos iš ES valstybių narių valdžios sektoriaus deficitas.
Valstybės narės, kurių rodikliai šiuo metu yra žemesni už lyginamąjį dydį: Danija ir Švedija.
Valstybės narės, kurių rodikliai tam tikru metu buvo žemesni už lyginamąjį dydį, o šiuo metu yra didesni už jį: Belgija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Vengrija, Malta, Austrija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija ir Suomija.
Valstybės narės, kurių rodikliai tam tikru metu buvo didesni už lyginamąjį dydį, o šiuo metu yra mažesni už jį: Bulgarija, Čekija, Vokietija, Estija, Airija, Graikija, Kroatija, Kipras, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas ir Nyderlandai.
Skolos raida pagal valstybes nares (2013–2024 m.)
Toliau pateiktoje diagramoje apžvelgiama kiekvienos ES valstybės narės valdžios sektoriaus skolos lygio raida, palyginti su 60 % pamatine verte.
Valstybės narės, kurių rodikliai nagrinėjamu laikotarpiu išliko mažesni už lyginamąjį dydį: Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Lenkija, Rumunija ir Švedija.
Valstybės narės, kurių rodikliai nagrinėjamu laikotarpiu išliko didesni už lyginamąjį dydį: Belgija, Vokietija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Kipras, Vengrija, Austrija, Portugalija, Slovėnija ir Suomija.
Valstybės narės, kurių rodikliai nagrinėjamu laikotarpiu nukrito žemiau lyginamojo dydžio: Airija, Kroatija, Malta, Nyderlandai ir Slovakija.
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2026 m. birželio 12 d.