Kaip ES pertvarkomi žlungantys bankai?

Kas yra bankų pertvarkymas?

Bankų pertvarkymas yra struktūrizuotas žlungančių bankų problemų sprendimo procesas. Jis taikomas, kai institucijos nustato, kad pertvarkius banką (užuot jam iškėlus įprastinę bankroto bylą) būtų geriau apsaugotas finansinis stabilumas bei indėlininkai ir minimizuota valstybės lėšų panaudojimo rizika.

Pertvarkant bankus, kad banko turtas ir įsipareigojimai būtų valdomi efektyviai, taikomos konkrečios priemonės ir mechanizmai, pavyzdžiui, gelbėjimas privačiomis lėšomis, verslo padalinių pardavimas, laikinų įstaigų sukūrimas ir turto atskyrimas.

Šis procesas reglamentuojamas Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva (BGPD), o bankų sąjungoje veikiančių svarbių bankų atveju – bendras pertvarkymo mechanizmas (BPeM).

Kam reikalingas žlungančių bankų pertvarkymo mechanizmas?

ES bankų pertvarkymo sistema yra labai svarbi siekiant išvengti bankų gelbėjimo mokesčių mokėtojų lėšomis, užtikrinant, kad vietoj to bankų žlugimo išlaidas padengtų bankų akcininkai ir kreditoriai.

Per pasaulinę finansų krizę vyriausybės turėjo bankus gelbėti valstybės lėšomis, kad būtų užkirstas kelias visiškam finansų sistemos žlugimui, nes tam grėsmę kėlė hipoteka užtikrintų vertybinių popierių krizė ir suirutė būsto rinkoje.

Šį gelbėjimą valstybės lėšomis finansavo mokesčių mokėtojai, nes dėl krizės masto reikėjo skubių ir didelių intervencinių priemonių, kad būtų atkurtas pasitikėjimas finansų sektoriumi ir jo stabilumas.

Pertvarkymo sistema siekiama užkirsti kelią tokio scenarijaus pasikartojimui ateityje, nustatant aiškų ir vienodą požiūrį į bankų žlugimo valdymą nenaudojant valstybės lėšų.

Kas yra bendras pertvarkymo mechanizmas?

Taikant bendrą pertvarkymo mechanizmą (BPeM) užtikrinamas centralizuotas požiūris į svarbių bankų ir tarpvalstybinių bankų grupių pertvarkymą bankų sąjungoje.

Mechanizmu siekiama:

Užkirsti kelią krizių šalutinio poveikio išplitimui į nedalyvaujančias valstybes nares.

Pašalinti riziką, kad valstybės narės priims atskirus ir galimai nesuderintus sprendimus dėl tarpvalstybinių bankų grupių pertvarkymo.

Neleisti bankams būti priklausomiems nuo vyriausybės finansuojamos paramos ir pasikliauti skirtingais valstybių narių taikomais metodais.

Papildyti bankų sąjungos priežiūros sistemą – bendrą priežiūros mechanizmą.

BPeM taikomas bankų sąjungoje dalyvaujančioms šalims: 20 euro zonos šalių ir Bulgarijai.

• Bankų sąjunga
• Kaip ES prižiūri bankų sektorių?
• Euras

Kokia yra Bendro pertvarkymo mechanizmo struktūra?

Bendro pertvarkymo mechanizmo veikimą užtikrina:

• Bendra pertvarkymo valdyba,
• Bendras pertvarkymo fondas.

Bendra pertvarkymo valdyba

Bendra pertvarkymo valdyba (BPV) yra visiškai nepriklausoma ES agentūra, kuri veikia kaip pagrindinis sprendimus priimantis organas pagal BPeM.

BPV įgaliojimai taikomi svarbiems bankams pagal bendrą priežiūros mechanizmą (BPM) ir tarpvalstybinėms grupėms. Ji yra atsakinga už:

• pertvarkymo planavimą, ji peržiūri ir pasirašo bankų parengtus pertvarkymo planus, siekiant užtikrinti, kad šie bankai būtų pasirengę galimoms krizėms,
• įgyvendinimą, ji vykdo pertvarkymo schemas bendradarbiaudama su nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis,
• sprendimų priėmimą, ji turi įgaliojimus priimti sprendimus dėl pertvarkymo veiksmų ir dėl Bendro pertvarkymo fondo lėšų naudojimo,
• priežiūrą, ji atlieka papildomą priežiūrą, kad būtų užtikrintas pertvarkymo proceso nuoseklumas ir veiksmingumas visose valstybėse narėse.

Kad įvykdytų savo įgaliojimus, BPV glaudžiai bendradarbiauja su Europos Centriniu Banku (ECB), nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis ir kitomis ES institucijomis.

• Bendra pertvarkymo valdyba

Bendras pertvarkymo fondas

Bendras pertvarkymo fondas yra viršnacionaliniu lygmeniu sukurtas skubiosios pagalbos fondas, kurio lėšas galima naudoti krizės metu.

BPF skirtas:

• tvarkingam žlungančių bankų pertvarkymui užtikrinti, po to, kai išnaudojamos kitos galimybės, pavyzdžiui, gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė,
• užkirsti kelią tam, kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų naudojami kaip krizės valdymo priemonė.

BPF sudaro 2 777 kredito įstaigų ir investicinių įmonių, veikiančių dvidešimt vienoje ES bankų sąjungos šalyje, įnašai.

Bendrą pertvarkymo fondą finansuoja pats bankų sektorius. Visos ES bankų sąjungai priklausančios 21 šalies kredito įstaigos ir investicinės įmonės privalo į fondą mokėti metinį mokestį (vadinamąjį įnašą). Suma, kurią kiekvienas bankas turi sumokėti, priklauso nuo jo dydžio ir rizikos komponentų. Nuo 2023 m. šiame fonde sukaupta 77,6 mlrd. €.

• Bendras pertvarkymo fondas

Kaip veikia pertvarkymo procesas?

Mechanizmo etapai:

1. Europos Centrinis Bankas įvertina, ar bankas žlunga arba gali žlugti. Atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į tokius kriterijus kaip kapitalo ir likvidumo lygiai ir (arba) veiklos iššūkiai.
2. Bendra pertvarkymo valdyba įvertina, ar banko pertvarkymas atitinka viešąjį interesą. Tam reikia įvertinti galimą banko žlugimo poveikį finansiniam stabilumui, indėlininkų lėšų apsaugai ir ypatingos svarbos bankų funkcijų tęstinumui.
3. Jei manoma, kad pertvarkymas būtinas, Bendra pertvarkymo valdyba parengia pertvarkymo schemą. Šioje schemoje nurodomi naudotini įrankiai ir priemonės, pavyzdžiui, gelbėjimas privačiomis lėšomis, verslo pardavimas, laikinos įstaigos sukūrimas arba turto atskyrimas.
4. Jeigu pertvarkymo sąlygos nėra įvykdomos, bankas likviduojamas pagal nacionalinę teisę.
5. Jeigu pertvarkymo sąlygos yra įvykdomos, Valdyba patvirtina pertvarkymo schemą. Tada pradedamas skaičiuoti 24 valandų laikotarpis, per kurį Komisija gali arba patvirtinti schemą arba dėl jos pareikšti prieštaravimų. Be to, kai siūloma pertvarkymo schema yra susijusi su Bendro pertvarkymo fondo lėšų naudojimu, Komisija gali pasiūlyti Tarybai dėl to pareikšti prieštaravimų arba patvirtinti esminį Bendro pertvarkymo fondo sumos pakeitimą. Jei nei Komisija, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų, pertvarkymo schema įsigalioja praėjus 24 valandoms po to, kai Valdyba ją patvirtina.
6. Valdyba atidžiai stebi, kaip schema įgyvendinama, siekdama užtikrinti, kad šis procesas būtų sklandus ir veiksmingas , prireikus padarydama koregavimus, kad būtų apsaugotas finansinis stabilumas.

Pertvarkymo priemonės

• gelbėjimas privačiomis lėšomis: skola konvertuojama į nuosavą kapitalą, o nuostolius turi padengti akcininkai ir kreditoriai. Tikslas – rekapitalizuoti žlungantį banką ir atkurti jo gyvybingumą nenaudojant mokesčių mokėtojų lėšų,
• verslo pardavimas: gyvybingos žlungančio banko dalys perduodamos kitoms įstaigoms. Šia priemone siekiama užtikrinti banko ypatingos svarbos funkcijų ir paslaugų tęstinumą,
• laikinos įstaigos sukūrimas: sukuriamas laikinas bankas, kad būtų palaikomos ypatingos svarbos funkcijos. Laikina įstaiga gali veikti ribotą laikotarpį, paprastai iki dvejų metų, ir jis gali būti pratęstas vieniems metams,
• turto atskyrimas: neveiksnios paskolos ir nelikvidus turtas izoliuojamas atskirame subjekte, kuris dažnai vadinamas blogu banku arba turto valdymo įmone. Ši priemonė padeda išvalyti žlungančio banko balansą ir sudaro sąlygas jam tęsti veiklą.

Finansinė parama

Pertvarkymo fondo lėšos gali būti naudojamos būtinai finansinei paramai teikti užtikrinant esminių banko paslaugų stabilumą ir tęstinumą. Komisija turi patvirtinti Bendro pertvarkymo fondo lėšų naudojimą, kad būtų užtikrintas valstybės pagalbos taisyklių laikymasis. Taryba turi įgaliojimus pareikšti prieštaravimų dėl Bendro pertvarkymo fondo lėšų naudojimo, užtikrindama papildomą priežiūrą ir vykdydama strateginį vadovavimą.

Koks yra Tarybos vaidmuo?

Taryba:

• skiria Bendros pertvarkymo valdybos narius,
• nustato, kaip bankų sektorius turi mokėti ex ante įnašus į Bendrą pertvarkymo fondą (priimdama įgyvendinimo aktą),
• tam tikrais atvejais gali pareikšti prieštaravimų dėl konkrečios pertvarkymo schemos, susijusios su Bendro pertvarkymo fondo lėšų naudojimu.