Mažmeninių investicijų strategija

Mažmeninės investicijos ES kapitalo rinkose

Europos Sąjungoje mažmeninio dalyvavimo ES kapitalo rinkose lygis, palyginti su kitomis išsivysčiusios ekonomikos šalimis, tebėra žemas. 2021 m. tik apie 17 % ES namų ūkių turto sudarė finansiniai vertybiniai popieriai (biržinės akcijos, obligacijos, savitarpio fondai ir išvestinės finansinės priemonės), palyginti su 43 % JAV.

Nors ilgalaikės investicijos akcijų rinkose praeityje buvo visai pelningos, didelė ES namų ūkių finansinio turto dalis yra banko indėliai.

Kas trukdo neprofesionaliesiems investuotojams gauti naudos iš kapitalo rinkų?

Prieiga prie informacijos

Neprofesionaliesiems investuotojams sunku gauti aktualios, palyginamos ir lengvai suprantamos informacijos, kad jie galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus.

Pasitikėjimas kapitalo rinkomis

Tik 38 % vartotojų yra įsitikinę, kad finansų tarpininkai juos investicijų klausimais konsultuoja pirmiausia atsižvelgiami į jų interesus.

Rinkodaros įtaka

Neprofesionaliesiems investuotojams kyla vis didesnė rizika būti netinkamai paveiktiems realybės neatitinkančios rinkodaros informacijos socialiniuose tinkluose ir naujuose rinkodaros kanaluose.

Dideli mokesčiai

Neprofesionaliesiems investuotojams siūlomiems kai kuriems produktams ir paslaugoms taikomi mokesčiai ir komisiniai dažnai yra dideli, palyginti su tais, kurie taikomi instituciniams investuotojams, o tai neigiamai veikia jų investicijų grąžą.

ES mažmeninių investicijų strategija

Siekdama spręsti šias problemas, 2023 m. gegužės 24 d. Europos Komisija pasiūlė mažmeninių investicijų strategiją, kurią sudaro du pasiūlymai:

reglamentas, kuriuo iš dalies keičiamos taisyklės dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (MIPP ir DIP),
bendroji direktyva, kuria iš dalies keičiama Finansinių priemonių rinkų direktyva (FPRD), Draudimo produktų platinimo direktyva, direktyva „Mokumas II“, Kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektų (KIPVPS) direktyva ir Alternatyvaus investavimo fondų valdytojų direktyva (AIFVD).

2024 m. birželio 12 d. Taryba susitarė dėl derybų įgaliojimų dėl šių dviejų pasiūlymų. 2025 m. gruodžio 18 d. Taryba ir Europos Parlamentas susitarė dėl atnaujintos mažmeninio investavimo sistemos. Jos tikslas:

suteikti daugiau galių neprofesionaliesiems investuotojams, suteikiant jiems tokio paties lygio informaciją, sąlygas ir apsaugą, kaip ir instituciniams investuotojams;
didinti pasitikėjimą ir konkurencingumą ES finansų rinkose;
suteikti piliečiams ir įmonėms daugiau veiksmingų investavimo ir finansavimo galimybių.

Mažmeninių investicinių produktų paketai ir draudimo principu pagrįsti investiciniai produktai

Pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamos taisyklės dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų, siekiama atnaujinti MIPP ir DIP pagrindinės informacijos dokumentams taikomas taisykles. Mažmeninių investicinių produktų paketai ir draudimo principu pagrįsti investiciniai produktai yra produktai, kuriuos bankai paprastai siūlo vartotojams, pavyzdžiui, norintiems taupyti būstui įsigyti arba vaikų išsilavinimui apmokėti.

Peržiūrėtas reglamentas padėtų privatiems investuotojams geriau suprasti, kokį produktą jie perka, ir palyginti jį su kitais produktais, nes dokumente, kurį jie gautų pirkdami tam tikrus investicinius produktus, būtų aiškiai pateikiama pagrindinė informacija apie išlaidas ir riziką.

Pagrindinės informacijos dokumentai taptų lengviau prieinami skaitmeninėmis priemonėmis, o tai padidintų teisinį aiškumą.

Mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų pagrindinės informacijos dokumentai (Europos Komisija)

Bendroji direktyva

Bendrojoje direktyvoje yra keletas pakeitimų, susijusių su įvairiais mažmeninių investicijų aspektais.

Naujosiomis taisyklėmis, be kitų tikslų, siekiama:

gerinti informacijos teikimo neprofesionaliesiems investuotojams būdą, be kita ko, pritaikant informacijos atskleidimo taisykles skaitmeniniam amžiui,
didinti išlaidų skaidrumą ir palyginamumą reikalaujant naudoti standartinį išlaidų pateikimą ir terminiją. Taip būtų užtikrinta, kad investiciniai produktai neprofesionaliesiems investuotojams būtų realiai ekonomiškai naudingi,
apsaugoti neprofesionaliuosius investuotojus nuo klaidinančios rinkodaros informacijos užtikrinant, kad finansų tarpininkai būtų visiškai atsakingi už rinkodaros komunikacijos naudojimą, įskaitant atvejus, kai tai daroma socialiniuose tinkluose, pasitelkiant įžymybes ar kitas atlygį už tai gaunančias trečiąsias šalis,
skatinti valstybes nares įgyvendinti nacionalines priemones, kuriomis remiamas piliečių finansinis raštingumas,
mažinti administracinę naštą ir gerinti produktų ir paslaugų prieinamumą patirties turintiems neprofesionaliesiems investuotojams,
spręsti galimus interesų konfliktus investicinių produktų platinimo srityje, nustatant griežtesnes taisykles dėl vadinamųjų paskatų ir užtikrinant, kad finansinės konsultacijos atitiktų geriausius neprofesionaliųjų investuotojų interesus,
išlaikyti aukštus finansų patarėjų profesinės kvalifikacijos standartus.