Skip to content

Antrinių tabako dūmų ir aerozolių keliamas pavojus sveikatai

ES ragina valstybes nares atnaujinti ir išplėsti galiojančius teisės aktus dėl aplinkos be dūmų ir aerozolių.

Tabako vartojimas ir antriniai dūmai

Tabakas tebėra viena iš pagrindinių pirmalaikės mirties, kurios galima išvengti, priežasčių ir pagrindinis vėžio rizikos veiksnys – kas ketvirtas mirties nuo vėžio atvejis ES, Islandijoje ir Norvegijoje yra siejamas su rūkymu.

Antriniai tabako dūmai, dar vadinami pasyviuoju rūkymu, kelia didelį pavojų nerūkančių asmenų sveikatai. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, bent 69 iš 7000 tabako dūmuose randamų junginių gali sukelti vėžį, o daugelis jų yra toksiški.

Nors dar nėra visiškai aišku, kokį poveikį sveikatai daro antriniai aerozoliai, į aplinką patenkantys vartojant kaitinamojo tabako gaminius, moksliniai tyrimai rodo galimą žalą, visų pirma širdies ir plaučių sveikatai, įskaitant kvėpavimo takų problemas ir astmą.

Neseniai Europos Komisijos atlikto tyrimo duomenimis, apie 31 % europiečių patiria antrinių tabako dūmų poveikį namuose, darbe, laisvalaikiu, švietimo įstaigose ar viešosiose erdvėse, o rūko beveik ketvirtadalis (24 %) 15 metų ir vyresnių ES gyventojų.

2009 m. kovo mėn. „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, 84 % ES piliečių pritaria tam, kad būtų uždrausta rūkyti biuruose ir kitose uždarose patalpose, kuriose dirbama, 79 % pritaria draudimui rūkyti restoranuose, o 61 % – draudimui rūkyti baruose ir užeigose.

Aplinkos be dūmų teisės aktų nauda sveikatai

Apie aplinkos be dūmų teisės aktų naudą sveikatai galima spręsti iš ES valstybių narių tyrimų, atliktų po 2009 m., kai buvo priimta Tarybos rekomendacija dėl aplinkos be dūmų.

Ši nauda – tai, be kita ko, labai sumažėjęs infarkto atvejų bendrojoje populiacijoje skaičius, pavyzdžiui, Italijoje, ir sumažėjęs hospitalizacijų dėl miokardo infarkto ir kitų ūmių koronarinių įvykių skaičius tokiose šalyse kaip Vokietija ir Italija.

Danija, Italija ir Malta taip pat pranešė apie mažesnį gyventojų sergamumą.

Airijoje pastebėtas spartus kvėpavimo sistemos sveikatos pagerėjimas, o Švedijoje aplinkos be dūmų teisės aktai siejami su reikšmingu kvėpavimo sistemos ir sensorinių simptomų sumažėjimu, ypač tarp lošimo centrų darbuotojų.

Malta pranešė, kad dėl sumažėjusios antrinių dūmų ekspozicijos sumažėjo metinis gyventojų mirtingumas.

Apsaugoti europiečius

ES siekia geriau apsaugoti piliečius, ypač vaikus ir jaunimą, nuo antrinių tabako dūmų ir aerozolių.

2024 m. gruodžio 3 d. Taryba priėmė atnaujintą rekomendaciją dėl aplinkos be dūmų ir aerozolių, kuria siekiama sumažinti kenksmingų teršalų ekspoziciją viešosiose erdvėse, transporte ir darbo vietose.

Ja valstybės narės taip pat raginamos į savo dabartines taisykles įtraukti naujus gaminius, tokius kaip elektroninės cigaretės ir kaitinamasis tabakas.

Rekomendacijoje valstybėms narėms patariama:

  • politikos priemones, kuriomis užtikrinama aplinka be dūmų ir aerozolių, taikyti ir svarbiose vietose lauke, įskaitant žaidimų aikšteles, pramogų parkus ir transporto stotis;
  • išplėsti šių nuostatų taikymą įtraukiant naujus tabako gaminius, tokius, kaip elektroninės cigaretės ir kaitinamasis tabakas, kuriuos vis dažniau vartoja jaunimas.

Šios atnaujintos nuostatos atitinka į Europos kovos su vėžiu planą įtrauktą Europos Komisijos iniciatyvą „Karta be tabako iki 2040 m.“, kuria siekiama sumažinti tabako vartojimą ES nuo 25 % 2021 m., iki mažiau nei 5 % 2040 m.

Antriniai dūmai yra siejami su kvėpavimo ir širdies ir kraujagyslių ligomis

Suaugusieji ir vaikai, kurie nerūko, bet patiria antrinių dūmų ekspoziciją, įkvepia daug tų pačių kancerogeninių medžiagų kaip ir rūkantieji.

Antriniai dūmai gali sukelti plaučių vėžį žmonėms, kurie niekada nerūkė, taip pat gali būti siejami su kitais suaugusiųjų vėžio (pvz., krūties) ir vaikų vėžio atvejais.

Žmonėms, kvėpuojantiems antriniais tabako dūmais, kyla 25–30 % didesnė širdies ligų rizika ir iki 16% didesnė vėžio rizika.

PSO duomenimis, dėl antrinio rūkymo pasaulyje kasmet miršta daugiau kaip 1,2 mln. žmonių. Toliau pateiktoje diagramoje parodytos pagrindinės mirties priežastys.

Tekstinė versija

Šioje diagramoje parodytas bendras metinis mirčių, kurias sukėlė antrinių dūmų ekspozicija, skaičius, suskirstytas pagal konkrečias ligas. Kiekviena liga nurodoma kartu su atitinkamu mirčių skaičiumi.

  • išeminė širdies liga – 414 640 mirčių
  • insultas – 280 052 mirtys
  • lėtinė obstrukcinė plaučių liga – 266 124 mirtys
  • apatinių kvėpavimo takų infekcijos – 151 938 mirtys
  • trachėjos, bronchų ir plaučių vėžys – 97 910 mirčių
  • krūties vėžys – 7 518 mirčių

Daugiau nei kas ketvirtas nuo antrinio rūkymo mirštantis žmogus yra vaikas.

Toliau pateiktoje diagramoje parodyta moterų, vyrų ir vaikų (jaunesnių nei 15 metų amžiaus) procentinis pasiskirstymas, kiek tai susiję su bendru metiniu mirčių, siejamų su antriniu rūkymu, skaičiumi.

Tekstinė versija

Skritulinėje diagramoje parodytas mirčių nuo antrinių dūmų procentinių dalių pasiskirstymas:

  • moterys: 47 %
  • vaikai: 28 %
  • vyrai: 25 %

Kas ketvirtas ES gyventojas rūko

2024 m. birželio mėn. paskelbtos „Eurobarometro“ apklausos apie tabako vartojimą ES rezultatai rodo, kad 24 % respondentų rūko cigaretes, cigarus, cigariles ar pypkes, 20 % neberūko, o 56 % niekada nerūkė.

Rūko daugiau vyrų nei moterų (atitinkamai 28 % ir 21 %), o daugiausia rūko 25–39 m. amžiaus asmenys (32 %), 44–54 m. amžiaus asmenys (28 %) ir 15–24 m. amžiaus asmenys (22 %).

Bulgarijoje, Graikijoje ir Kroatijoje rūkoma daugiausiai

Šiame žemėlapyje parodyta, kiek žmonių ES rūko, įskaitant buvusius rūkalius.

Tekstinė versija

Diagramoje parodytas rūkymo įpročių pasiskirstymas 27 ES valstybėse narėse:

  • Belgija: 24 % rūko dabar, 20 % anksčiau rūkė, bet dabar neberūko, 56 % niekada nerūkė.
  • Bulgarija: 21 % rūko dabar, 21 % anksčiau rūkė, bet dabar neberūko, 58 % niekada nerūkė.
  • Čekija: 37 % rūko dabar, 18 % anksčiau rūkė, bet dabar neberūko, 45 % niekada nerūkė.
  • Danija: 23 % rūko dabar, 21 % anksčiau rūkė, bet dabar neberūko, 56 % niekada nerūkė.
  • Vokietija: 14 % rūko dabar, 27 % anksčiau rūkė, bet dabar neberūko, 59 % niekada nerūkė.
  • Estija: 24 % rūko dabar, 18 % anksčiau rūkė, bet dabar neberūko, 58 % niekada nerūkė.
  • Airija: 25 % rūko dabar, 25 % anksčiau rūkė, bet dabar neberūko, 50 % niekada nerūkė.
  • Graikija: 16 % rūko dabar, 18 % anksčiau rūkė, bet dabar neberūko, 66 % niekada nerūkė.
  • Ispanija: 36 % rūko dabar, 21 % anksčiau rūkė, bet dabar neberūko, 43 % niekada nerūkė.
  • Prancūzija: 24 % rūko dabar, 24 % anksčiau rūkė, bet dabar neberūko, 52 % niekada nerūkė.
  • Kroatija: 27 % rūko dabar, 24 % anksčiau rūkė, bet dabar neberūko, 49 % niekada nerūkė.
  • Italija: 35 % rūko dabar, 17 % anksčiau rūkė, bet dabar neberūko, 48 % niekada nerūkė.
  • Kipras: 24 % rūko dabar, 15 % anksčiau rūkė, bet dabar neberūko, 61 % niekada nerūkė.
  • Latvija: 29 % rūko dabar, 14 % anksčiau rūkė, bet dabar neberūko, 57 % niekada nerūkė.
  • Lietuva: 33 % rūko dabar, 18 % anksčiau rūkė, bet dabar neberūko, 49 % niekada nerūkė.
  • Liuksemburgas: 29 % rūko dabar, 22 % anksčiau rūkė, bet dabar neberūko, 49 % niekada nerūkė.
  • Vengrija: 19 % rūko dabar, 24 % anksčiau rūkė, bet dabar neberūko, 56 % niekada nerūkė, o 1 % atsakė nežinantys.
  • Malta: 26 % rūko dabar, 14 % anksčiau rūkė, bet dabar neberūko, 60 % niekada nerūkė.
  • Nyderlandai: 22 % rūko dabar, 17 % anksčiau rūkė, bet dabar neberūko, 61 % niekada nerūkė.
  • Austrija: 11 % rūko dabar, 34 % anksčiau rūkė, bet dabar neberūko, 55 % niekada nerūkė.
  • Lenkija: 32 % rūko dabar, 22 % anksčiau rūkė, bet dabar neberūko, 46 % niekada nerūkė.
  • Portugalija: 27 % rūko dabar, 14 % anksčiau rūkė, bet dabar neberūko, 59 % niekada nerūkė.
  • Rumunija: 21 % rūko dabar, 11 % anksčiau rūkė, bet dabar neberūko, 68 % niekada nerūkė.
  • Slovėnija: 34 % rūko dabar, 8 % anksčiau rūkė, bet dabar neberūko, 58 % niekada nerūkė.
  • Slovakija: 24 % rūko dabar, 21 % anksčiau rūkė, bet dabar neberūko, 55 % niekada nerūkė.
  • Suomija: 27 % rūko dabar, 19 % anksčiau rūkė, bet dabar neberūko, 54 % niekada nerūkė.
  • Švedija: 15 % rūko dabar, 31 % anksčiau rūkė, bet dabar neberūko, 54 % niekada nerūkė.
  • ES vidurkis: 24 % rūko dabar, 21 % anksčiau rūkė, bet dabar neberūko, 56 % niekada nerūkė, o 0,02 % nėra tikri.

Nauji tabako ir kiti gaminiai

Nauji tabako ir susiję gaminiai, pvz., elektroninės cigaretės ir kaitinamojo tabako gaminiai, didina priklausomybės nuo nikotino riziką ir gali paskatinti vartoti tradicinius tabako gaminius.

PSO teigimu, kaitinamojo tabako gaminiai ir elektroninės cigaretės imituoja tradicinių cigarečių rūkymo veiksmą.

Nors dažnai šie gaminiai pristatomi kaip saugesnė cigarečių alternatyva, vartojant naujus tabako ir susijusius gaminius išsiskiriančių medžiagų sudėtyje yra kenksmingų ir priklausomybę sukeliančių junginių ir cheminių medžiagų, pvz., nikotino, kuriuos vartotojai įkvepia.

Nikotinas ne tik sukelia priklausomybę, bet ir gali daryti žalingą poveikį sveikatai, be kita ko, vaikų ir paauglių smegenų vystymuisi.

3 % žmonių ES rūko e. cigaretes

Diagramoje parodyta, kaip respondentai iš 27 ES šalių atsakė rūkantys e. cigaretes.

Tekstinė versija

Diagramoje parodyta, kaip respondentai iš 27 ES šalių atsakė rūkantys e. cigaretes.

Duomenys suskirstyti į šias kategorijas: šiuo metu rūko e. cigaretes, anksčiau rūkė e. cigaretes, bet dabar nerūko, pabandė e. cigaretes kartą ar du, niekada nerūkė e. cigarečių, nežino.

1. Dabar rūko:

  • visoje ES e. cigaretes šiuo metu rūko vidutiniškai 3 % respondentų;
  • didžiausia dabar e. cigaretes rūkančių asmenų dalis yra Airijoje (9 %), o mažiausia – Maltoje ir Švedijoje (1 %).

2. Anksčiau rūkė:

  • vidutiniškai 3% respondentų anksčiau rūkė e. cigaretes, tačiau paskui metė;
  • didžiausia anksčiau rūkiusių e. cigaretes asmenų dalis yra Lenkijoje (9 %), o mažiausia – Rumunijoje ir Slovėnijoje (1 %).

3. Pabandė vieną ar du kartus:

  • vidutiniškai 8 % respondentų nurodė, kad e. cigaretes yra pabandę kartą ar du;
  • didžiausia pabandžiusių rūkyti e. cigaretes dalis yra Švedijoje (14 %), o mažiausia – Slovėnijoje (2 %).

4. Niekada nerūkė:

  • dauguma respondentų (vidutiniškai 85 %) niekada nerūkė e. cigarečių;
  • mažiausia niekada e. cigarečių nerūkiusių asmenų dalis yra Lietuvoje (68 %), o didžiausia – Rumunijoje (96 %).

5. Nežino:

  • vidutiniškai 1 % respondentų nebuvo tikri dėl e. cigarečių rūkymo.
  • Latvijoje ir Lietuvoje nežinančiųjų dalis yra didžiausia (5 %), o kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Airijoje, nežinančiųjų nėra.

2 % žmonių ES vartoja kaitinamojo tabako gaminius

Šioje diagramoje parodytas kaitinamojo tabako gaminių vartojimas ES.

Tekstinė versija

Šioje diagramoje apžvelgiamas kaitinamojo tabako gaminių vartojimas ES.

1. Dabar vartoja

Šiuo metu kaitinamojo tabako gaminius vartoja vidutiniškai 2 % respondentų. Vartojimo lygis šalyse skiriasi:

  • daugiau vartojama Kipre ir Lietuvoje (5 %) bei Ispanijoje (3 %);
  • kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Slovėnijoje, šiuo metu vartojama labai nedaug arba apie tai nepranešama.

2. Anksčiau vartojo

Apie 1 % respondentų anksčiau vartojo kaitinamojo tabako gaminius, tačiau paskui metė:

  • didžiausias vartojančiųjų lygis nustatytas Lenkijoje (7 %);
  • daugumoje kitų šalių šios kategorijos vartotojų yra 1–2 %.

3. Pabandė vieną ar du kartus

Vidutiniškai 4 % respondentų nurodė, kad kaitinamojo tabako gaminius yra pabandę kartą ar du:

  • didžiausi eksperimentavimo rodikliai nustatyti Bulgarijoje (10 %), Ispanijoje (10 %) ir Lietuvoje (9 %);
  • mažesnis eksperimentavimo lygis nustatytas Vokietijoje ir Slovėnijoje (1–2 %).

4. Niekada nevartojo

Dauguma respondentų (vidutiniškai 92 %) niekada nevartojo kaitinamojo tabako gaminių:

  • didžiausi rodikliai nustatyti Vokietijoje ir Nyderlanduose (96 %), o daugelyje kitų šalių, įskaitant Estiją, Airiją ir Prancūziją, jie irgi siekia daugiau nei 90 %;
  • mažiausias nevartojančiųjų lygis nustatytas Latvijoje (79 %) ir Lenkijoje (80 %).

Nežino

Nedidelė procentinė dalis (1 %) respondentų visoje ES nėra tikri dėl kaitinamojo tabako gaminių vartojimo:

  • didžiausias nežinojimo lygis nustatytas Vokietijoje (4 %) ir Latvijoje (6 %).
Temos

Paskutinį kartą peržiūrėta: 2024 m. gruodžio 3 d.