Geresnė ES miškotvarka ir žemėtvarka padės sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir įgyvendinti Paryžiaus įsipareigojimus

Spalio 13 d. Aplinkos taryba susitarė dėl savo derybinės pozicijos (bendro požiūrio) dėl reglamento, kuriuo nustatomos naujos apskaitos taisyklės ir privalomi įpareigojimai valstybėms narėms 2021–2030 m. laikotarpiu visoje ES užtikrinti tvaresnį ir klimatui nekenkiantį miškų ir žemės naudojimą. Taip sumažės išmetamas ŠESD kiekis ir klimatas bus geriau apsaugotas.

Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) sektorius apima dirvožemio, medžių, augalų, biomasės ir medienos naudojimą ir pasižymi ypatinga savybe: jis ne tik išmeta ŠESD, bet taip pat gali absorbuoti CO₂ iš atmosferos.

Šiuo reglamentu bus užtikrinta, kad į visą LULUCF sektoriuje išmetamą ir absorbuojamą dujų kiekį būtų atsižvelgta vertinant ES bendrą tikslą – iki 2030 m. išmetamą ŠESD kiekį sumažinti ne mažiau kaip 40 %, kaip sutarta 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijoje ir įsipareigota pagal Paryžiaus susitarimą.

LULUCF kartu su kitais sektoriais, kuriems netaikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS), turės prisidėti prie to tikslo – iki 2030 m. išmetamą ŠESD kiekį sumažinti 30 %, palyginti su 2005 m. lygiu.

Remdamasi šiuo bendru požiūriu, Taryba yra pasirengusi pradėti derybas su Europos Parlamentu, kad pasiektų susitarimą dėl galutinio teksto.

Mūsų miškai ir žemės turi didžiulį klimato kaitos poveikio sušvelninimo potencialą. Naudokime juos pažangiai ir nekenkdami klimatui. Šis reglamentas sudarys galimybę geriau apsaugoti miškus ir pagerinti žaliųjų išteklių tvarkymą. Tai itin svarbu planetai ir padės mums įvykdyti įsipareigojimus pagal Paryžiaus klimato susitarimą. Esame pasirengę pradėti derybas su Europos Parlamentu.

Estijos Respublikos aplinkos ministras Siimas Kiisleris

Taryba savo pozicijoje pritaria dviem pagrindiniams Komisijos pasiūlymo aspektams: atnaujintoms apskaitos taisyklėms, kuriomis užtikrinama, kad visas šiuo laikotarpiu išmetamas ir absorbuojamas ŠESD kiekis būtų įtrauktas į apskaitą, ir valstybėms narėms nustatytam įpareigojimui, kad išmetamas kiekis neviršytų pašalinamo kiekio („debeto nebuvimo taisyklė“).

Taryba, kaip ir Komisija, mano, jog svarbu užtikrinti, kad kiekviena ES šalis šiame sektoriuje išlaikytų pusiausvyrą tarp šiame sektoriuje išmetamo bendro ŠESD kiekio ir absorbuojamo CO₂ kiekio, pavyzdžiui, sodinant naujus medžius arba gerinant nacionalinių miškų, pasėlių ir pievų priežiūrą. Į savo bendrą požiūrį Taryba taip pat įtraukė lankstumo priemones, kurios siūlomos, kad valstybėms narėms būtų lengviau laikytis šios taisyklės.

Vis dėlto Taryba pageidauja, kad nacionaliniai miškų atskaitos lygiai būtų nustatyti remiantis istoriniu 2000–2009 m. ataskaitiniu laikotarpiu, o ne Komisijos pradžioje pasiūlytu 1990–2009 m. laikotarpiu.

Be to, Taryba susitarė įdiegti naują tvarkomos miško žemės lankstumo priemonę – kompensavimo mechanizmą, pagal kurį būtų kompensuojama iki 360 mln. CO₂ ekvivalento tonų per 10 metų, o tai atitinka metinį vidutinį absorbavimą 2000–2009 m. laikotarpiu. Pagrindinis šios priemonės tikslas yra padėti toms valstybėms narėms, kurios gali susidurti su sunkumais siekdamos laikytis „debeto nebuvimo taisyklės“, nors jos ir deda išankstines pastangas išlaikyti arba padidinti jų miškų galimybes absorbuoti.

Visos valstybės narės gali pasinaudoti šiuo mechanizmu 2021–2030 m. laikotarpiu. Vis dėlto taikomos tam tikros griežtos sąlygos. Pavyzdžiui, prieš naudojantis mechanizmu, visa ES bendrai turi atitikti „debeto nebuvimo“ reikalavimą. Tokiu būdu bus visiškai išlaikytas ES klimato politikos užmojis.

ES šalys gali pasinaudoti kompensavimu su sąlyga, kad jų nacionaliniais miškais vis dar sukuriamas absorbentas, ir neviršydamos iš anksto nustatyto kiekio, kuris kiekvienai valstybei narei apskaičiuojamas pagal jų vidutinį absorbavimą 2000–2009 m. laikotarpiu. Ši sąlyga užtikrina mechanizmo aplinkosauginį naudingumą.

Taryba atsižvelgė į Suomijos ypatingas aplinkybes ir skyrė jai papildomą 10 mln. CO₂ ekvivalento tonų kompensaciją 2021–2030 m. laikotarpiu.

Chronologija ir tolesni veiksmai

2014 m. spalio mėn. išvadose Europos Vadovų Taryba susitarė dėl 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos, kurioje pateiktos aiškios gairės mažinti išmetamą ŠESD kiekį ES. Tuo remdamasi, Europos Komisija pateikė pasiūlymus dėl dviejų reglamentų dėl sektorių, kuriems netaikoma ATLPS: LULUCF ir pastangų pasidalijimo.

Diskusijos dėl sektorių, kuriems netaikoma ATLPS, Taryboje vyko lygiagrečiai, nes abu pasiūlymai turi daugybę sąsajų. Politiniai debatai Aplinkos taryboje vyko 2016 m. spalio 17 d., o ES aplinkos ministrams naujausia informacija apie padėtį buvo pateikta 2016 m. gruodžio 19 d. 2017 m. birželio mėn. Aplinkos taryba aptarė iki šiol padarytą su šiais dokumentais susijusią pažangą.

Europos Parlamentas priėmė poziciją dėl LULUCF 2017 m. rugsėjo 13 d. plenariniame posėdyje.

Šiandien priėmus šį bendrą požiūrį, galima pradėti derybas su Europos Parlamentu.

• Bendras požiūris dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) reglamento
• Komisijos pasiūlymas dėl LULUCF. Pradinis dokumentas
• Dabartinis sprendimas dėl LULUCF apskaitos taisyklių