"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Jums leidus, naudosime slapukus suvestiniams anoniminiams duomenims apie lankytojų naršymą ir veiksmus mūsų svetainėje gauti. Šiuos duomenis naudosime tam, kad jums būtų patogiau naršyti mūsų svetainėje.
Taryboje įvyko politiniai debatai dėl 2026 m. liepos 17 d. Komisijos pateikto pasiūlymo dėl ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS 1) peržiūros, siekiant padidinti klimato srities užmojus ir suaktyvinti ekonomiškai efektyvų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, kartu remiant pramonės konkurencingumą. ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema yra pirmoji ir didžiausia anglies dioksido rinka pasaulyje. Joje dalyvaujančios įmonės turi mokėti už savo išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kad būtų skatinamas ekonomiškai efektyvus išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimas ir finansuojamas perėjimas prie švarios energijos. Siūloma peržiūra siekiama pritaikyti anglies dioksido rinką prie ES tikslo iki 2040 m. išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti 90 %.
Turime užtikrinti, kad ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema būtų tinkama ateinančiam dešimtmečiui. Mūsų tikslas – suderinti anglies dioksido rinką su klimato srities užmojais taip, kad būtų užtikrintas ir pramonės konkurencingumas. Pirmininkaujanti Airija daugiausia dėmesio skiria tam, kad iki gruodžio mėn. būtų pasiektas susitarimas, siekiant įvykdyti vieną iš pagrindinių veiksmų gairių „Viena Europa, viena rinka“ įsipareigojimų.
Airijos klimato, energetikos ir aplinkos ministras Darraghas O’Brienas
Posėdyje ministrai aptarė ATLPS peržiūros užmojo mastą, t. y. leistino metinio teršalų kiekio trajektoriją po 2030 m. ir tarptautinių anglies dioksido kreditų bei vidaus ilgalaikio anglies dioksido absorbavimo naudojimą. Jie taip pat įvertino siūlomus finansavimo mechanizmus ir pareiškė nuomonę dėl nemokamų apyvartinių taršos leidimų paskirstymo sistemoje ir poreikio mažinti anglies dioksido nutekėjimo riziką. Keli ministrai išsakė savo prioritetus dėl sistemos taikymo srities išplėtimo, kiek tai susiję su aviacijos, jūrų ir atliekų sektoriais.
Politiniuose debatuose pateiktos gairės dėl Tarybos parengiamuosiuose organuose vykdomo darbo. ATLPS peržiūra įtraukta į veiksmų gaires „Viena Europa, viena rinka“.
Ministrai patvirtino išvadas dėl pasirengimo Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijai COP31, kuri, bendrai pirmininkaujant Turkijai ir Australijai, 2026 m. lapkričio 9–20 d. įvyks Antalijoje (Turkija). Tose išvadose nustatyta ES derybinė pozicija ir strateginiai tikslai rengiantis šiai konferencijai.
COP31 metu ES daugiausia dėmesio skirs Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo svarbai ir primygtinai ragins imtis skubių moksliškai pagrįstų veiksmų, kad būtų išvengta bet kokios papildomos atšilimo laipsnio dalies ir būtų grįžta prie 1,5 °C trajektorijos. Išreikšdami paramą daugiašališkumo principui, ministrai pažymėjo esminį Jungtinių Tautų kovos su klimato kaita sistemos ir procesų vaidmenį ir kartu pabrėžė visų ES valstybių narių dalyvavimo COP31 svarbą bei dar kartą patvirtino, kad jos vadovausis tarpusavio solidarumo principu.
Tarptautiniai susitarimai ir Tarybos vaidmuo (bendra informacija)
COP17 dėl biologinės įvairovės
Ministrai patvirtino išvadas, kuriose išdėstoma ES derybinė pozicija rengiantis 2026 m. Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konferencijai (COP17), kuri spalio 19–30 d. įvyks Jerevane (Armėnija).
Būsima šalių konferencija, kuri vyksta kas dvejus metus, bus pirmoji pasaulinė Kunmingo ir Monrealio pasaulinės biologinės įvairovės strategijos ir jos 23 tikslų, kuriais siekiama sustabdyti biologinės įvairovės nykimą, įskaitant įsipareigojimą iki 2030 m. apsaugoti bent 30 % sausumos ir jūrų teritorijų, įgyvendinimo peržiūra. COP17 metu ES ragins imtis spartesnių veiksmų visose politikos srityse bei sektoriuose ir tarp jų, kad šie tikslai būtų pasiekti.
Taryba pabrėžia nuolatinę pasaulinio masto grėsmę, kurią kelia biologinės įvairovės nykimas, ir yra labai susirūpinusi dėl pasaulį ištikusių tarpusavyje susijusių krizių rimtumo ir būtinybės jas nedelsiant spręsti. Tos krizės yra susijusios su biologinės įvairovės nykimu, klimato kaita, tarša ir ekosistemų būklės blogėjimu sausumoje, gėlame vandenyje bei vandenynuose.
Šiais laikais, kai daugiašališkumas ir gamtos apsauga susiduria su iššūkiais, ES tebėra tvirtai pasiryžusi COP17 pasiekti biologinei įvairovei palankių rezultatų. Užmojai, dėl kurių susitarta pagal pasaulinę biologinės įvairovės strategiją, negali būti mažinami. Raginsime paspartinti pasaulinius veiksmus ir vėl dėmesį skirti pastangų sutelkimui visuose ekonomikos ir visuomenės sektoriuose.
Airijos būsto, vietos valdžios ir paveldo ministerijos valstybės ministras, turintis ypatingą atsakomybę už gamtos, paveldo ir biologinės įvairovės apsaugą, Christopheris O'Sullivanas
Paukščių ir Buveinių direktyvos: neformalūs dalykiniai pietūs
Pietų metu ministrai surengė neformalią diskusiją dėl Paukščių ir Buveinių direktyvų. Jie daugiausia dėmesio skyrė dvejopam iššūkiui, kurį sudaro tinkamų gamtos apsaugos standartų užtikrinimas ir poreikis paspartinti supaprastinimą bei padidinti konkurencingumą.
Viešame posėdyje pirmininkaujanti Airija kartu su Komisija pateikė ataskaitą apie Jungtinių Tautų konvencijos dėl kovos su dykumėjimu šalių konferencijos 17-ąją sesiją (UNCCD COP17). Ji įvyko 2026 m. rugpjūčio 17–28 d. Mongolijoje ir buvo pirmoji iš šių metų trijų Rio de Žaneiro konvencijų šalių konferencijų.
Viešame posėdyje pirmininkaujanti Airija ir Komisija pateikė Tarybai naujausią informaciją apie 2026 m. rugsėjo 27 d. – spalio 2 d. Australijoje įvykusio Tarptautinės banginių medžioklės komisijos 70-ojo susitikimo rezultatus.
Austrija, kuriai pritarė Čekija ir Estija, iškėlė viešą klausimą dėl poreikio supaprastinti didesnės gamintojo atsakomybės taikymą smulkiesiems gamintojams ir dėl vidaus rinkos pagal Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentą.
Lenkija, kuriai pritarė Bulgarija, Čekija, Estija, Graikija, Italija, Lietuva ir Slovakija, pateikė informacijos apie didesnę gamintojo atsakomybę pagal Miesto nuotekų valymo direktyvą (MNVD) ir sąžiningą principo „teršėjas moka“ taikymą.
Viešame posėdyje Belgija pateikė informacijos apie būtinybę nustatyti vienodus Europos sveikatos principais grindžiamus standartus dėl geriamajame vandenyje esančių metabolitų.
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.
