Skip to content

Tarptautiniai susitarimai ir Tarybos vaidmuo

Sužinokite apie svarbų Tarybos vaidmenį sudarant tarptautinius susitarimus su ES nepriklausančiomis šalimis, regionais ir tarptautinėmis organizacijomis ir apie tai, kodėl ir kaip ES sudaro šiuos susitarimus.

Ką daro Taryba tarptautinių susitarimų kontekste

ES Tarybai tenka itin svarbus vaidmuo derantis dėl susitarimų ir juos sudarant. Ji dalyvauja visuose procedūros etapuose – nuo derybų įgaliojimų suteikimo derybininkui (paprastai Komisijai) iki įgaliojimo pasirašyti susitarimą suteikimo ir galutinio sprendimo dėl ES sutikimo būti jo saistomai priėmimo.

Su tarptautiniais susitarimais susijusius sprendimus Taryba paprastai priima kvalifikuota balsų dauguma. Tačiau srityse, kuriose būtų reikalaujama vieningumo priimant ES teisės aktus (pvz., mokesčių srityje), ir sprendžiant dėl tam tikrų kategorijų susitarimų (pvz., asociacijos susitarimų) ji turi balsuoti vieningai.

ES institucijų vaidmenys derantis dėl tarptautinių susitarimų ir juos sudarant, taip pat procedūriniai etapai yra nustatyti Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo.

Rengiant tarptautinius susitarimus, derantis dėl jų ir juos sudarant prisideda daug Tarybos parengiamųjų organų, įskaitant Nuolatinių atstovų komitetą (COREPER), Prekybos politikos komitetą ir darbo grupes, užsiimančias konkrečiomis geografinėmis ar politikos sritimis.

Kodėl ES sudaro tarptautinius susitarimus

Tarptautiniai susitarimai yra itin svarbūs Europos Sąjungai, nes jie įtvirtina ES vertybes pasaulinėje arenoje ir taip padeda siekti jos politikos tikslų, tarnauja jos ekonominiams interesams ir stiprina jos įtaką pasaulyje.

Jie gali apimti plačias sritis, pavyzdžiui, prekybą, bendradarbiavimą ir vystymąsi, arba būti susiję su specifinėmis politikos sritimis, tokiomis kaip žuvininkystė, muitai, transportas, mokslas ir technologijos.

Tarptautiniais susitarimais skatinamas globalus bendradarbiavimas ir jie yra didžiulės svarbos įrankis išlaikant stabilumą, nuspėjamumą, saugumą ir sąžiningumą visame pasaulyje. Jie padeda išsaugoti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, nes jais nustatomos bendros taisyklės ir standartai.

Siekdamos sudaryti susitarimus su trečiosiomis šalimis, ES valstybės narės turi didesnę derybinę galią, kai veikia vieningai Europos Sąjungos lygmeniu.

Tarptautinių susitarimų rūšys

ES yra derybų būdu parengusi ir sudariusi daugiau kaip tūkstantį susitarimų su viena ar daugiau ES nepriklausančių valstybių ir su tarptautinėmis organizacijomis, tokiomis kaip PPO ar JT.

Dažniausi ES sudaromų susitarimų tipai yra šie:

  • asociacijos susitarimai,
  • laisvosios prekybos susitarimai,
  • ekonominės partnerystės susitarimai,
  • partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimai.

ES gali sudaryti tarptautinius susitarimus su sąlyga, kad susitarimo sudarymas:

  • yra numatytas Sutartyse,
  • yra būtinas kažkuriam iš Sutartyse nurodytų ES politikos tikslų pasiekti,
  • yra numatytas teisiškai privalomame ES akte,
  • gali daryti poveikį bendroms taisyklėms arba pakeisti jų taikymo sritį.

ES, kaip juridinio asmens, sudaryti tarptautiniai susitarimai yra privalomi jos institucijoms ir valstybėms narėms.

Jie yra neatsiejama ES teisės dalis ir išskiriami į atskirą kategoriją, nepriklausančią nei pirminei teisei (ES sutartys), nei antrinei teisei (reglamentai ir direktyvos). Jie turi didesnę teisinę galią nei antrinės teisės aktai, todėl pastarieji turi susitarimus atitikti.

Tarptautinių susitarimų taikymo sustabdymas

Remdamasi Komisijos arba vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymu Taryba, atsižvelgdama į konkrečią padėtį, gali priimti sprendimą iš dalies arba visiškai sustabdyti tarptautinio susitarimo taikymą arba nutraukti susitarimą.

Kai kurie pavyzdžiai:

  • vizų režimo supaprastinimo susitarimo su Rusija taikymo sustabdymas reaguojant į plataus masto invaziją į Ukrainą (2022 m.),
  • vizų režimo supaprastinimo susitarimo su Baltarusija taikymo sustabdymas reaguojant į A. Lukašenkos režimo pradėtus hibridinius išpuolius (2021 m.),
  • bendradarbiavimo susitarimo su Sirija taikymo dalinis sustabdymas reaguojant į Sirijos režimo vykdomus žmogaus teisių pažeidimus (2011 m.),
  • atskirų Kotonu susitarimo dalių taikymo Zimbabvei sustabdymas dėl susirūpinimą keliančios žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės padėties (2010 m.).

Taip pat žr.

Paskutinį kartą peržiūrėta: 2026 m. vasario 23 d.