Užsienio reikalų taryba, 2023 m. gruodžio 11 d.

Pagrindiniai rezultatai

Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą

Užsienio reikalų taryboje po Ukrainos užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos, kuris asmeniškai prisijungė prie ES užsienio reikalų ministrų, kalbos aptarta Rusijos agresija prieš Ukrainą. Jis informavo ES ministrus apie naujausius įvykius vietoje ir pabrėžė, kaip Ukraina šiuo metu ryžtingai veikia dviejuose frontuose: kariniame fronte, V. Putinui iki žiemos mėginant naujai pakurstyti savo karą ir išreklamuoti save kaip kandidatą į prezidentus, ir stojimo į ES kelyje.

Vyriausiasis įgaliotinis patvirtino, kad jau yra pradėjęs dialogą ir ekspertų konsultacijas su Ukraina dėl būsimų saugumo įsipareigojimų ir pabrėžė, kad ES turi ne tik teikti Ukrainai operacinę karinę paramą, bet ir siekti nustatyti prognozuojamą ilgalaikį finansavimą.

Didžiosios daugumos ministrų pozicija buvo labai aiški: dabar ne laikas silpninti paramą Ukrainai, priešingai – dabar reikia ją padidinti ir paspartinti. Kad tai pasiektume, turime išlikti vieningi. Turime stiprinti savo gynybos pramonę, kad padėtume Ukrainai sustiprinti jos pačios gynybos pramonę. Turime susitarti dėl 8-ojo Europos taikos priemonės (ETP) dokumentų rinkinio ir naujos papildomos 5 mlrd. € sumos skyrimo ETP.

ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis

Numatoma, kad Europos Vadovų Taryba pateiks gaires dėl saugumo įsipareigojimų gruodžio mėn. įvyksiančiame susitikime.

Vyriausiasis įgaliotinis informavo Tarybą apie kartu su Europos Komisija atliktą darbą, susijusį su pajamomis iš Rusijos imobilizuoto turto. Pasiūlymai bus pateikti Tarybai artimiausiomis dienomis.

• ES atsakas į Rusijos invaziją į Ukrainą (bendra informacija)

Padėtis Izraelyje ir regione

Atsižvelgiant į tai, kad buvo atnaujinti karo veiksmai ir jie išplito į pietinę Gazos dalį, Užsienio reikalų taryboje buvo surengta diskusija dėl padėties Izraelyje ir regione.

Ministrai aptarė katastrofišką civilių gyventojų padėtį Gazoje ir tai, kad teroristai nepriimtinai laiko įkaitus.

Šiomis aplinkybėmis vyriausiasis įgaliotinis pabrėžė, kad žmonių kančios Gazoje yra beprecedentis iššūkis tarptautinei bendruomenei. Iš visų žuvusiųjų civilių gyventojų žūtys sudaro 60–70 %, o 85 % gyventojų (apie 1,9 mln. žmonių) yra perkelti šalies viduje.

Esame sunerimę dėl ekstremistų naujakurių smurto Vakarų Krante. Mums susirūpinimą kelia ir tai, kad Izraelio vyriausybė pritarė dar 1 700 gyvenamųjų pastatų statybai Rytų Jeruzalėje, kad būtų išplėstos gyvenvietės. Šį sprendimą laikome neteisėtu pagal tarptautinę teisę. Smerkiame šį sprendimą. ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis

Atsižvelgdama į tai, ES dar kartą patvirtino, kad turi būti toliau teikiama jos finansinė parama Palestinos Administracijai. Vyriausiasis įgaliotinis pranešė, kad ministrai labai aiškiai nurodė Komisijai, kad ES metinis finansavimas Palestinos Administracijai turėtų būti skubiai išmokėtas, kadangi atlikta ES paramos peržiūra ir jos metu nebuvo nustatyta jokių ES taisyklių pažeidimų nei terorizmo finansavimo ar neapykantos bei antisemitizmo kurstymo įrodymų.

Vyriausiasis įgaliotinis Užsienio reikalų tarybai pasiūlė tam tikrus elementus, kuriais būtų grindžiami ES veiksmai:

• nei priverstinio Gazos civilių gyventojų perkėlimo, nei Izraelio vykdomos Gazos Ruožo okupacijos,
• tolesni veiksmai kovojant su „Hamas“, be kita ko, ribojamosiomis priemonėmis,
• darbas siekiant nustatyti ribojamąsias priemones ekstremistams naujakuriams Vakarų krante, vadovaujantis Jungtinių Valstijų pavyzdžiu,
• veiksmingas naudojimasis ES BSGP misijomis vietoje – EUPOL COPPS ir EUBAM Rafah.

Vyriausiasis įgaliotinis dirbs glaudžiai bendradarbiaudamas su ES specialiuoju įgaliotiniu Artimųjų Rytų taikos procese, kad Tarybai būtų pateikta pasiūlymų, kaip tęsti politinį procesą, užtikrinti Gazos valdymą ir dirbti siekiant dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo.

• Vyriausiojo įgaliotinio pareiškimas Europos Sąjungos vardu dėl humanitarinių pertraukų Gazoje, 2023 m. lapkričio 12 d.

Sahelis

Užsienio reikalų taryba surengė diskusiją dėl Sahelio, kuriame blogėja saugumo ir valdymo padėtis. Karinės chuntos stiprina savo valdžią ribodamos laisves ir griaudamos demokratines institucijas bei suartėdamos su Rusija.

Taryba susipažino su gruodžio 10 d. vykusio Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos (ECOWAS) aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatais ir patvirtino toliau remianti jos tarpininkavimo pastangas.

Ministrai susitarė dėl kelių pagrindinių principų, kuriais remiantis bus iš naujo apibrėžti ES veiksmai šiame regione ir pritaikytos ES priemonės.

Be to, Taryba oficialiai pradėjo naują bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) iniciatyvą remiant Vakarų Afrikos Gvinėjos įlankos šalis (Dramblio Kaulo Krantą, Ganą, Togą ir Beniną), grindžiamą jų prašymu ir remiantis susitarimu su šiomis šalimis.

• Gvinėjos įlanka: Taryba pradėjo ES saugumo ir gynybos iniciatyvą (pranešimas spaudai, 2023 m. gruodžio 11 d.)

Tarybos išvados

Taryba patvirtino išvadas dėl civilinių bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) pajėgumų.

• Bendra saugumo ir gynybos politika. Taryba patvirtino išvadas dėl civilinių BSGP pajėgumų (pranešimas spaudai, 2023 m. gruodžio 11 d.)

Neformalūs pusryčiai su Armėnijos užsienio reikalų ministru

ES užsienio reikalų ministrai surengė neformalų pasikeitimą nuomonėmis su Armėnijos užsienio reikalų ministru Araratu Mirzoyanu ir aptarė, kaip stiprinti ES ir Armėnijos santykius, ES paramą Armėnijai ir Armėnijos ir Azerbaidžano santykių normalizavimo perspektyvas.

Pirmas šio tvirtesnio bendradarbiavimo žingsnis yra tai, kad ES sustiprins savo civilinę BSGP misiją Armėnijoje ir padidins savo darbuotojų skaičių nuo 138 iki 209 darbuotojų, tokiu būdu parodydama ES pasiryžimą siekti užtikrinti Armėnijos ir Azerbaidžano sienos stabilumą.