"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Jums leidus, naudosime slapukus suvestiniams anoniminiams duomenims apie lankytojų naršymą ir veiksmus mūsų svetainėje gauti. Šiuos duomenis naudosime tam, kad jums būtų patogiau naršyti mūsų svetainėje.
Po Ukrainos užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos kalbos vaizdo konferencijos metu, kurioje jis informavo savo kolegas iš ES apie naujausius įvykius vietoje, Užsienio reikalų taryboje aptarta Rusijos agresija prieš Ukrainą.
Nepaisant nuolatinių Rusijos išpuolių, Ukraina pasiekia svarbių karinių laimėjimų, visų pirma Juodojoje jūroje. Vis dėlto, Rusija padidino raketų ir bepiločių orlaivių antpuolius prieš civilinius taikinius Ukrainoje ir tebekelia grėsmę Europai.
Todėl diskusijose Taryboje daugiausia dėmesio skirta poreikiui toliau teikti pagalbą Ukrainai, įskaitant karinę paramą.
Ministrai sutarė, kad dabar ne metas mažinti mūsų paramą Ukrainai. Priešingai – kaip tik dabar reikia daryti daugiau ir veikti greičiau. Skiriant finansinius išteklius, tiekiant karinę įrangą, apmokant karius ir [aprūpinant] viskuo, ko Ukrainai reikia, kad ji galėtų gintis.
Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis
Rengiantis vasario 1 d. numatytam specialiajam Europos Vadovų Tarybos susitikimui, ministrai aptarė būdus, kaip padėti Ukrainai teikiant didesnę ir nuspėjamą pagalbą. Vyriausiasis įgaliotinis išreiškė viltį, kad ES sugebės pasiekti susitarimą dėl Europos taikos priemonės papildymo penkiais milijardais eurų ir dėl pagalbos Ukrainai fondo įsteigimo skubiausiems Ukrainos poreikiams patenkinti.
Manau, kad, kalbant apie imobilizuotą Rusijos turtą, galiu pasakyti, kad esame pasiekę politinį susitarimą užbaigti darbą remiantis mūsų gruodžio mėn. pateiktu pasiūlymu, kuriame daugiausia dėmesio skiriama pajamoms arba nenumatytam pelnui.
Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis
Padėtis Artimuosiuose Rytuose
Užsienio reikalų taryboje įvyko diskusija dėl padėties Artimuosiuose Rytuose ir surengti atskiri pasikeitimai nuomonėmis šia tema su Izraelio užsienio reikalų ministru Izraeliu Katzu, Saudo Arabijos užsienio reikalų ministru Faisalu bin Farhan Al Saudu, Jordanijos užsienio reikalų ministru Aymanu Safadi, Egipto užsienio reikalų ministru Samehu Shoukry ir Arabų Valstybių Lygos generaliniu sekretoriumi Ahmedu Aboulu Gheitu, taip pat Palestinos Administracijos užsienio reikalų ministru Riyadu al-Maliki.
Per pirmąją diskusiją su ministru I. Katzu ES ministrai sutarė, kad katastrofiška padėtis Gazoje – didėjantis civilių gyventojų mirčių skaičius, plačiai paplitęs badas, didelis humanitarinės pagalbos pristatymo ir prieigos prie jos trūkumas, taip pat tai, kad izraeliečiai laikomi įkaitais daugiau nei 100 dienų – yra absoliutus ir svarbiausias prioritetas.
Dar daugiau palestiniečių mirčių, destrukcijos ir sunkumų nepadės įveikti grupuotės „Hamas“ ir jos ideologijos. Priešingai, tai neužtikrins Izraeliui didesnio saugumo.
Todėl turime padvigubinti savo pastangas su tarptautiniais partneriais, kad pereitume nuo mirtinos konfrontacijos prie sprendimo.
Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis
Po to ES ministrai pietų metu surengė diskusiją su regioniniais Taikos dienos pastangų partneriais Saudo Arabija, Jordanija, Egiptu ir Arabų Valstybių Lyga.
Jie susitarė, kad reikia remti Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūrą Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA) ir aptarė bendras pastangas po karo Gazoje atgaivinti politinį procesą siekiant dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo ir darbą siekiant surengti Parengiamąją taikos konferenciją ir parengti visapusišką regioninį taikos planą.
Vėliau ES ministrai taip pat diskutavo su Palestinos užsienio reikalų ministru Riyadu al-Maliki, kuriam jie pakartojo, kad ES tvirtai remia Palestinos žmones ir Palestinos Administraciją.
Galiausiai vyriausiasis įgaliotinis pasidalijo su ES valstybėmis narėmis idėjomis dėl ES vidaus diskusijos dėl visapusiško požiūrio siekiant vėl inicijuoti taikos procesą Artimuosiuose Rytuose remiantis darbu, atliktu Taikos dienos pastangų kontekste. Vyriausiasis įgaliotinis visų pirma pasiūlė dirbti siekiant ateityje surengti Parengiamąją taikos konferenciją, kad Izraelio ir Palestinos konfliktas būtų sprendžiamas visapusiškai.
Kiti ministrų aptarti aspektai buvo šiuo metu atliekamas darbas, susijęs su sankcijomis ekstremistams ir smurtaujantiems naujakuriams Vakarų Krante, tebesitęsianti įtampa Izraelio ir Libano pasienyje bei Raudonojoje jūroje ir pastarojo meto smurto banga, dėl kurios platesniame regione ir Pietų Azijoje žuvo daug civilių gyventojų.
Azerbaidžanas ir Armėnija
Nagrinėdama einamuosius reikalus, Užsienio reikalų taryba aptarė Azerbaidžaną ir Armėniją. Taryba pareiškė solidarumą su Prancūzija dėl jos diplomatų išsiuntimo ir pastarojo meto išpuolių prieš žiniasklaidą. Ministrai sutarė, kad Azerbaidžanas turi grįžti prie konstruktyvių derybų su Armėnija dėl taikos ir padėties normalizavimo.
Bet koks Armėnijos teritorinio vientisumo pažeidimas yra nepriimtinas ir turės rimtų pasekmių santykiams su ES.
Tarybos išvados
Taryba patvirtino išvadas dėl ES prioritetų JT žmogaus teisių forumuose 2024 m.
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.
Ministrai sutarė, kad dabar ne metas mažinti mūsų paramą Ukrainai. Priešingai – kaip tik dabar reikia daryti daugiau ir veikti greičiau. Skiriant finansinius išteklius, tiekiant karinę įrangą, apmokant karius ir [aprūpinant] viskuo, ko Ukrainai reikia, kad ji galėtų gintis.
