"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Jums leidus, naudosime slapukus suvestiniams anoniminiams duomenims apie lankytojų naršymą ir veiksmus mūsų svetainėje gauti. Šiuos duomenis naudosime tam, kad jums būtų patogiau naršyti mūsų svetainėje.
Už Europos reikalus atsakingi ministrai pradėjo rengtis 2025 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimui ir aptarė jo anotuotos darbotvarkės projektą. Taryba aptarė naująją 2028–2034 m. daugiametę finansinę programą (DFP) ir susipažino su dabartine ES ir JK santykių padėtimi. Komisija pristatė 2026 m. darbo programą, o ministrai pasikeitė nuomonėmis. Kasmetinio dialogo teisinės valstybės klausimais kontekste Taryba surengė diskusijas dėl teisinės padėties konkrečiose šalyse – Airijoje, Bulgarijoje, Čekijoje ir Vokietijoje.
Jei norime užtikrinti stipresnę ir konkurencingesnę Europą, kita daugiametė finansinė programa turi būti paprastesnė, lankstesnė ir veiksmingesnė. Šiandien Bendrųjų reikalų taryboje vykusios diskusijos buvo svarbus žingsnis siekiant kitoje DFP atsižvelgti į konkrečius nacionalinius ir regioninius iššūkius. Džiaugiuosi mūsų konstruktyviu dialogu ir tikiuosi tęsti diskusijas kitame gruodį įvyksiančiame Bendrųjų reikalų tarybos posėdyje.
Danijos Europos reikalų ministrė Marie Bjerre
Pasirengimas gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimui
Taryboje pradėta rengtis 2025 m. gruodžio mėn. įvyksiančiam Europos Vadovų Tarybos susitikimui: aptartas anotuotos darbotvarkės projektas. Vadovai turėtų svarstyti šiuos klausimus:
Taryboje įvyko tretieji politiniai debatai dėl 2028–2034 m. ES daugiametės finansinės programos (DFP).
Remdamiesi pirmininkaujančios valstybės narės pranešimu, ministrai pasikeitė nuomonėmis dėl klausimų, susijusių su pasiūlyta sistemos, kuria siekiama per specialų fondą remti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, žemės ūkį, kaimo ir jūrų sritis, užtikrinti gerovę ir saugumą ES, 1 išlaidų kategorija. Finansavimas būtų grindžiamas nacionalinės ir regioninės partnerystės planais, kuriuos parengtų pačios valstybės narės, atsižvelgdamos į joms kylančius konkrečius nacionalinius ir regioninius iššūkius.
Be kitų aspektų, ministrai aptarė tai, kaip regionų ir vietos valdžios institucijos galėtų būti tinkamai įtrauktos rengiant ir įgyvendinant būsimus nacionalinės ir regioninės partnerystės planus ir kaip pagal tuos planus gali būti užtikrintas didesnis su Sutartyje nustatytomis pareigomis susijusios politikos rėmimo matomumas, kartu išsaugant bendrą supaprastinimo ir lankstumo užmojį.
Debatų rezultatais bus remiamasi rengiant pirmąją derybų schemą, t. y. dokumentą, kuriuo siekiama nustatyti politiniu lygmeniu svarstytinus elementus ir palengvinti su jais susijusias ES vadovų diskusijas. Pirmininkaujanti Danija šią pirmąją derybų schemą, kurioje nebus nurodyti skaičiai, ketina pateikti iki 2025 m. gruodžio mėn. įvyksiančio Europos Vadovų Tarybos susitikimo.
Taryba įvertino ES ir JK santykių padėtį. Gegužės 19 d. aukščiausiojo lygio susitikime ES ir JK vadovai įsipareigojo įgyvendinti atnaujintą darbotvarkę, kurioje numatyta stiprinti bendradarbiavimą keliose srityse.
Šiandien Komisija pateikė Tarybai naujausią informaciją apie esamų susitarimų įgyvendinimą ir apie tai, kas pasikeitė po to aukščiausiojo lygio susitikimo. Ministrai palankiai įvertino tai, kad dabar galima pradėti derybas dėl bendros sanitarijos ir fitosanitarijos erdvės (SFS susitarimo), taip pat dėl susitarimo susieti ES ir JK šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemas (ATLPS susiejimo susitarimo). Po to pasikeičiant nuomonėmis daug ministrų akcentavo, kad ES turi laikytis principo, jog santykiai gali būti sustiprinti tik jei bus visapusiškai, tiksliai ir laiku įgyvendinti esami susitarimai: Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas ir Susitarimas dėl išstojimo.
Komisija pristatė 2026 m. darbo programą, o ministrai pasikeitė nuomonėmis. Taryba turėjo progą nustatyti pagrindines politikos sritis ir teisės aktų pasiūlymus, kurie turi būti įtraukti į bendrą deklaraciją dėl 2026 m. ES teisėkūros prioritetų, ir išskirti tuos pasiūlymus, kuriems turėtų būti teikiama pirmenybė. Ministrai taip pat pareiškė nuomonę dėl siūlomo teisės aktų pasiūlymų atsiėmimo. Dabar, po šios diskusijos, visos trys institucijos turi iki šių metų pabaigos susitarti dėl bendros deklaracijos dėl ES teisėkūros prioritetų.
Kasmetinio dialogo teisinės valstybės klausimais kontekste ministrai dalyvavo diskusijose dėl teisinės padėties konkrečiose šalyse – Airijoje, Bulgarijoje, Čekijoje ir Vokietijoje.
Tai buvo trečiasis šiais metais konkrečioms šalims skirtų diskusijų raundas. Pirmiausia Komisija pristatė 2025 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje pateikiamas kiekvienai konkrečiai šaliai skirto skyriaus pagrindines išvadas. Po to kiekviena atitinkama delegacija pristatė pagrindinius pokyčius jų šalyse ir svarbiausius jų nacionalinės teisinės valstybės sistemos aspektus. Tuomet buvo skirta laiko pastaboms ir klausimams: kitos delegacijos pasidalijo patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su minėtais pokyčiais. Vėliau ta delegacija, kurios padėtis buvo aptariama, turėjo galimybę pateikti papildomų pastabų.
Komisija informavo Tarybą apie 2025 m. lapkričio 12 d. pateiktą pasiūlymą dėl demokratijos dokumentų rinkinio, įskaitant Europos demokratijos skydą ir ES pilietinės visuomenės strategiją.
Prancūzijos, Vokietijos ir Lenkijos delegacijos informavo Tarybą apie iniciatyvą „Informacijos skydas“, kurią bendrai paskelbė jų visuomeniniai tarptautiniai transliuotojai, siekdami kovoti su dezinformacija užsienyje.
Lietuvos delegacija informavo Tarybą apie pastarojo meto hibridinius išpuolius iš Baltarusijos.
Vengrijos delegacija atkreipė Tarybos dėmesį į Komisijos kovos su antisemitizmu strategiją.
Ši medžiaga šiuo metu yra prieinama tik šia (šiomis) kalba (-omis):
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.
