ES ir Vakarų Balkanų Zagrebo aukščiausiojo lygio susitikimas, 2020 m. gegužės 6 d.

Pagrindiniai rezultatai

Dėl COVID-19 pandemijos ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimas 2020 m. gegužės 6 d. įvyko per vaizdo konferenciją. Jame dalyvavo:

• ES valstybių narių valstybių ar vyriausybių vadovai

• vadovai iš šešių Vakarų Balkanų partnerių: Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Serbijos, Juodkalnijos, Šiaurės Makedonijos Respublikos ir Kosovo*.

Susitikimui pirmininkavo Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis.

Susitikime taip pat dalyvavo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, šiuo metu Tarybai pirmininkaujančios Kroatijos ministras pirmininkas Andrejus Plenkovićius, vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis, Europos Parlamento pirmininkas Davidas Sassoli, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko, Pasaulio banko, Europos investicijų banko ir Regioninio bendradarbiavimo tarybos atstovai.

Praėjus dvidešimčiai metų po pirmojo Zagrebo aukščiausiojo lygio susitikimo buvo labai svarbu surengti šią vaizdo konferenciją ir pasinaudoti proga apsvarstyti, kaip reaguoti į didžiulius iššūkius, su kuriais turime kovoti visi kartu. Pirmininko Charles’io Michelio kalba po ES ir Vakarų Balkanų Zagrebo aukščiausiojo lygio susitikimo

ES vadovai priėmė Zagrebo deklaraciją. Prie jos prisijungė ir Vakarų Balkanų partneriai.

• Zagrebo deklaracija, 2020 m. gegužės 6 d.

Europinė perspektyva

Aukščiausiojo lygio susitikime ES vadovai dar kartą patvirtino besąlygiškai remiantys Vakarų Balkanų europinę perspektyvą. ES yra pasiryžusi stiprinti paramą regiono politinei, ekonominei ir socialinei pertvarkai.

Dar viena svarbi tema, kurią aptarėme šiame aukščiausiojo lygio susitikime šią popietę, yra Vakarų Balkanų partnerių europinė perspektyva. Pirmininko Charles’io Michelio kalba po ES ir Vakarų Balkanų Zagrebo aukščiausiojo lygio susitikimo

Vakarų Balkanų partneriai dar kartą patvirtino, kad ši perspektyva yra jų tvirtas strateginis pasirinkimas. Jie taip pat dar kartą įsipareigojo vykdyti ir veiksmingai įgyvendinti būtinas reformas, kuriomis būtų užtikrintas Europos vertybių ir principų laikymasis ir teisinės valstybės viršenybė.

ES vadovai taip pat pabrėžė gerų kaimyninių santykių, regioninio stabilumo ir tarpusavio bendradarbiavimo svarbą. Tai, be kita ko, apima įsipareigojimą sąžiningai įgyvendinti dvišalius susitarimus, įskaitant Prespos susitarimą su Graikija ir Sutartį dėl gerų kaimyninių santykių su Bulgarija, pasiekiant apčiuopiamų rezultatų. Tai taip pat reiškia įsipareigojimą rasti dvišalių ginčų sprendimus ir dėti papildomas pastangas siekiant susitaikymo.

COVID-19

ES ir Vakarų Balkanai kartu kovoja su koronavirusu ir jo poveikiu. ES aktyviai remia pastangas kovoti su koronaviruso protrūkiu ir jo poveikiu visuomenėms bei šalių ekonomikai, o Vakarų Balkanų partneriai pandemijos metu suteikė vertingos paramos Europos Sąjungai:

• finansinė parama: ES sutelkė didesnį kaip 3,3 mlrd. € vertės paketą Vakarų Balkanams, siekiant remti sveikatos priežiūros sektorių, socialinį ir ekonomikos atsigavimą ir teikti paramą per Europos investicijų banką, taip pat mikrofinansinę paramą

• bendradarbiavimas ir veiksmų koordinavimas vykdant asmeninių apsaugos priemonių bendrus viešuosius pirkimus ir garantuojant neribojamą prekybos šiomis priemonėmis srautą, užtikrinant greitą būtiniausių prekių srautą ES ir Vakarų Balkanus jungiančiais žaliaisiais koridoriais, ES vykdomą kontrolinių medžiagų, naudojamų tikrinant, ar tinkamai veikia Vakarų Balkanuose naudojami koronaviruso testai, tiekimą, taip pat glaudų bendradarbiavimą su atitinkamomis sveikatos priežiūros įstaigomis

• kova su dezinformacija ir kita hibridine veikla, kurią visų pirma vykdo trečiųjų valstybių subjektai, siekiantys pakenkti regiono europinei perspektyvai.

• Vakarų Balkanų vadovų susitikimas. ES didina paramą COVID-19 krizei įveikti ir pateikia pasiūlymą dėl atsigavimo po pandemijos (Europos Komisijos pranešimas spaudai, 2020 m. balandžio 29 d.)
• Informacijos apie ES atsaką į koronaviruso pandemiją Vakarų Balkanuose suvestinė (Europos Komisijos infografikas)

Regioninis bendradarbiavimas

ES primygtinai ragina Vakarų Balkanų vadovus visapusiškai išnaudoti regioninio bendradarbiavimo potencialą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos ekonomikos gaivinimui po krizės, be kita ko:

• toliau didinant regioninę ekonominę integraciją
• remiantis ES taisyklėmis ir standartais ir taip priartinant regioną ir jo bendroves prie ES vidaus rinkos pasinaudojant regionine ekonomine erdve.

Socialinis ir ekonomikos atsigavimas

Vadovai pasikeitė nuomonėmis apie naują glaudaus bendradarbiavimo etapą siekiant kovoti su didžiuliu COVID-19 krizės socialiniu ir ekonominiu poveikiu.

Be to, Europos Komisijos prašoma pateikti šiam regionui skirtą tvirtą ekonomikos ir investicijų planą, kurio tikslas – skatinti šalių ekonomiką, kartu didinant jų konkurencingumą, kad šios šalys būtų glaudžiau susietos pačiame regione ir su ES.

Atitinkamai Vakarų Balkanai galėtų:

• visapusiškai susisieti su ES bendrąja rinka
• kurti darbo vietas ir verslo galimybes
• gerinti verslo ir investicijų aplinką
• propaguoti Vakarų Balkanų žaliąją darbotvarkę
• stiprinti skaitmeninę ekonomiką ir didinti sąsajumą.

• Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl paramos Vakarų Balkanams kovoti su COVID-19 ir atsigauti po pandemijos.

Iššūkiai saugumo ir migracijos srityje

Aukščiausiojo lygio susitikimo dalyviai taip pat aptarė bendrus iššūkius saugumo srityje.

Jie paragino toliau plėtoti bendradarbiavimą, kad būtų sustabdyti neteisėtos migracijos srautai. ES vadovai taip pat susitarė stiprinti bendradarbiavimą kovojant su terorizmu ir ekstremizmu, be kita ko, terorizmo finansavimo, radikalizacijos ir užsienio kovotojų sugrįžimo srityse. Dalyviai pritarė tam, kad kova su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu yra itin svarbi regiono pertvarkai, taip pat jo stabilumui ir saugumui. Jie taip pat pabrėžė, kad pirmenybė turi būti skiriama energetiniam saugumui ir šaltinių bei maršrutų įvairinimui.

Galiausiai ES vadovai paragino Vakarų Balkanų partnerius prisidėti prie ES misijų ir visiškai suderinti savo pozicijas su ES užsienio politikos pozicijomis.

Bendra informacija

2020 m. vasario 16 d. Briuselyje įvykusiame pirmame neformaliame susitikime su Vakarų Balkanų partneriais pirmininkas C. Michel’is pabrėžė ES įsipareigojimą regione.

• Pirmininko Charles’io Michelio kalba prieš neformalų ES ir Vakarų Balkanų susitikimą

Ankstesnis ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimas įvyko 2018 m. gegužės 17 d. Sofijoje (Bulgarija). Jame dalyvavo ES valstybių narių valstybių ar vyriausybių vadovai ir šešių Vakarų Balkanų partnerių vadovai. ES vadovai susitarė dėl Sofijos deklaracijos. Prie jos prisijungė ir Vakarų Balkanų partneriai. Jie taip pat priėmė prie deklaracijos pridėtą Sofijos prioritetų darbotvarkę ir apibrėžė naujas priemones, skirtas tvirtesniam bendradarbiavimui su regionu.

• ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimas Sofijoje, 2018 05 17

* Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244/1999 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.