Rytų partnerystė

Kas yra Rytų partnerystė?

Rytų partnerystė yra bendradarbiavimo sistema. Ji buvo pradėta įgyvendinti 2009 m. kaip bendra ES, ES valstybių narių ir šešių Rytų Europos šalių partnerių iniciatyva:

• Armėnija
• Azerbaidžanas
• Baltarusija
• Moldova
• Sakartvelas
• Ukraina

Rytų partnerystė yra speciali Europos kaimynystės politikos (EKP) rytinė dimensija. Vykdydama EKP ES bendradarbiauja su pietinėmis ir rytinėmis kaimyninėmis šalimis, kad pasiektų kuo glaudesnę politinę asociaciją ir kuo didesnio laipsnio ekonominę integraciją.

Šiuo metu vyksta trijų Rytų Europos šalių partnerių (Ukrainos, Moldovos ir Sakartvelo) stojimo į ES procesas.

• ES plėtra

Nuo 2021 m. birželio 28 d. Baltarusija sustabdė savo dalyvavimą Rytų partnerystėje. Laikydamasi 2024 m. vasario mėn. Tarybos išvadų dėl Baltarusijos, ES toliau bendradarbiauja su Baltarusijos pilietine visuomene kaip svarbia Rytų partnerystės partnere.

• ES sankcijos Baltarusijai

Kaip veikia Rytų partnerystė?

ES yra įsipareigojusi vykdyti tvirtą, pritaikytą ir abipusiai naudingą bendradarbiavimą su visomis Rytų partnerystės šalimis, nepriklausomai nuo to, kokie yra individualūs jų santykių su ES užmojai. Jei šalys partnerės vykdo politines ir ekonomines reformas, Rytų partnerystė suteikia galimybių:

naujiems sutartiniams santykiams

išsamiems ir visapusiškiems laisvosios prekybos susitarimams

vizų režimo liberalizavimo priemonėms

Be to, Rytų partnerystė yra tvirtas daugiašalio bendradarbiavimo pagrindas ir padeda stiprinti dvišalį bendradarbiavimą su ES.

Daugiašalis bendradarbiavimas

Rytų Europos šalys partnerės susiduria su daug panašių iššūkių. Norint juos įveikti kartu reikia bendradarbiauti ir keistis geriausios praktikos pavyzdžiais.

Daugiašalis bendradarbiavimas Rytų partnerystės srityje apima:

• institucijų ir gero valdymo, įskaitant atsparumą išorės pokyčiams, stiprinimą,
• galimybių rinkoje plėtojimą pasitelkiant ekonominę integraciją ir prekybos susitarimus,
• energetinio saugumo užtikrinimą ir energetikos bei transporto tinklų jungčių gerinimą,
• judumo ir žmonių tarpusavio ryšių plėtojimą vedant derybas dėl vizų režimo liberalizavimo.

Dvišalis bendradarbiavimas

Asociacijos / partnerystės / bendradarbiavimo susitarimai

Naujos kartos susitarimuose ES yra pateikusi konkrečių idėjų kiekvienai Rytų partnerystės šaliai partnerei. Šie susitarimai pakeitė partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimus, sudarytus su Rytų Europos šalimis partnerėmis praėjusio amžiaus 10-to dešimtmečio pabaigoje.

ES vedė derybas dėl kelių susitarimų su Rytų partnerystės šalimis, kuriuose numatyta:

• sustiprinta politinė asociacija,
• intensyvesnis politinis dialogas,
• glaudesnis bendradarbiavimas teisingumo ir saugumo klausimais.

Šiais susitarimais grindžiama reformų programa, kurią vykdydamos šalys partnerės priartės prie ES, suderindamos savo teisės aktus ir standartus su ES teisės aktais ir standartais. Tai padės iš esmės pagerinti žmonių gyvenimą.

Laisvosios prekybos susitarimai

Pagal asociacijos susitarimus ES yra užbaigusi derybas dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės (IVLPE) su Sakartvelu, Moldova ir Ukraina siekiant:

• pagerinti galimybes įsigyti prekių ir naudotis paslaugomis,
• sumažinti tarifus, kvotas ir kliūtis prekybai,
• užtikrinti stabilią teisinę aplinką,
• suderinti praktiką ir normas.

• ES prekybos susitarimai
• Prekybos derybos ir susitarimai (Europos Komisija)

Dialogas vizų klausimais

Rytų partnerystės šalys buvo vienos pirmųjų, pasinaudojusių partnerystėmis judumo srityje, kurios padėjo jų piliečiams saugiai keliauti po Europą.

Vizų režimo supaprastinimo susitarimais skatinamas Rytų Europos šalių partnerių piliečių judumas, o readmisijos susitarimuose nustatytos neteisėtų migrantų grąžinimo valdymo taisyklės.

Vesdama dialogus dėl vizų režimo liberalizavimo, ES laipsniškai siekia ilgalaikio tikslo – kad tam tikrų Rytų partnerystės šalių piliečiams būtų taikomas bevizis režimas.

• ES vizų politika

Dvišaliai susitarimai pagal rūšį ir šalį

Platesnės visuomenės dalyvavimas

Rytų partnerystė apima ne tik vyriausybes, bet ja taip pat atsižvelgiama į pilietinės visuomenės, vietos ir regionų valdžios institucijų, verslo lyderių ir parlamentinių asamblėjų nuomones.

Kokie yra Rytų partnerystės tikslai?

Remdamasi per pirmuosius dešimt Rytų partnerystės įgyvendinimo metų padaryta pažanga, Europos Sąjunga nustatė penkis ilgalaikius politikos tikslus:

atspari, tvari ir integruota ekonomika

atskaitingos institucijos, teisinė valstybė ir saugumas

aplinkos atsparumas ir atsparumas klimato kaitai

skaitmeninė transformacija

teisinga ir įtrauki visuomenė

2021 m. Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime ES ir Rytų partnerystės vadovai įsipareigojo stiprinti bendradarbiavimą remdamiesi šiais prioritetais.

• Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimas, 2021 m. gruodžio 15 d.
• Rytų partnerystė po 2020 m. (Europos išorės veiksmų tarnyba)

Investicijų planas

Siekiant bendro tikslo didinti atsparumą ir suteikti konkrečios naudos žmonėms, naujoji Rytų partnerystės darbotvarkė bus grindžiama dviem ramsčiais: investicijomis (kurios bus paremtos 2,3 mlrd. € vertės ekonomikos ir investicijų planu) ir valdymu.

Šie ramsčiai bus remiami įvairiomis ES priemonėmis ir procesais, įskaitant Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę (KVTBP) „Globali Europa“, Europos komandos iniciatyvas, tarpvalstybinio bendradarbiavimo programas ir pačių partnerių investicijas.

Dešimt svarbiausių 2025 m. tikslų

Darbotvarkėje kaip būsimi prioritetiniai veiksmai įvardyti dešimt svarbiausių 2025 m. investicijų tikslų:

• konkurencinga ir novatoriška ekonomika,
• teisinė valstybė,
• tvarus ir pažangus junglumas,
• žmonių ir žinių visuomenė,
• saugumas ir kibernetinis atsparumas,
• tvarioji energetika,
• aplinka ir klimatas,
• atsparumas sveikatos srityje,
• įtrauki, lyčių lygybe ir įvairove grindžiama visuomenė ir strateginė komunikacija,
• skaitmeninė transformacija.

Tarybos vaidmuo

Derybos dėl tarptautinių susitarimų su Rytų partnerystės šalimis

Taryba dalyvauja visuose derybų dėl tarptautinių susitarimų su Rytų Europos šalimis partnerėmis ir jų priėmimo etapuose.