Azerbaidžanas
ES santykiai su Azerbaidžanu grindžiami ES ir Azerbaidžano partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimu, galiojančiu nuo 1999 m. ES yra pagrindinė investuotoja Azerbaidžane ir didžiausia jo prekybos partnerė.
Rytų partnerystė
ES bendradarbiauja su Azerbaidžanu pagal Europos kaimynystės politiką ir jos Rytų regioninę dimensiją – Rytų partnerystę.
Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas
ES ir Azerbaidžano santykiai grindžiami ES ir Azerbaidžano partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimu, galiojančiu nuo 1999 m.
2016 m. lapkričio 14 d. Taryba patvirtino įgaliojimus vesti derybas dėl patobulinto pagrindų susitarimo su Azerbaidžanu. Derybos pradėtos 2017 m. vasario 7 d.
ES ir Azerbaidžano bendradarbiavime taip pat vadovaujamasi nuo 2018 m. taikomais bendrais partnerystės prioritetais. Tie prioritetai atspindi Europos kaimynystės politikos vertybes ir principus. Jie apima:
- institucijų ir gero valdymo stiprinimą,
- ekonominę plėtrą ir rinkos galimybes,
- jungtis, energijos vartojimo efektyvumą, aplinką ir klimato politikos veiksmus,
- judumą ir žmonių tarpusavio ryšius.
- ES ir Azerbaidžano partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas (ES oficialusis leidinys)
- Rytų partnerystė
- ES pradės derybas dėl naujo susitarimo su Azerbaidžanu (pranešimas spaudai, 2016 m. lapkričio 14 d.)
Bendradarbiavimo taryba
Bendradarbiavimo taryba yra aukščiausio lygio oficiali institucija, įsteigta pagal ES ir Azerbaidžano partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, ir ji prižiūri šio susitarimo įgyvendinimą.
2022 m. liepos 19 d. Briuselyje įvyko ES ir Azerbaidžano bendradarbiavimo tarybos 18-asis posėdis. Posėdžio tikslas buvo apžvelgti bendrą ES ir Azerbaidžano santykių padėtį ir aptarti abipusio intereso klausimus siekiant bendradarbiauti ateityje.
Vizų režimo supaprastinimas
2014 m. įsigaliojo ES ir Azerbaidžano vizų režimo supaprastinimo susitarimas, pagal kurį Azerbaidžano piliečiams, visų pirma dažnai keliaujantiems asmenims, tapo lengviau ir pigiau gauti trumpalaikes vizas, leidžiančias jiems keliauti daugumoje ES valstybių.
Armėnijos ir Azerbaidžano santykių normalizavimo procesas
Parama taikai
ES visapusiškai remia Armėnijos ir Azerbaidžano santykių normalizavimą, grindžiamą abipusiu viena kitos suvereniteto, teritorinio vientisumo ir sienų neliečiamumo pripažinimu pagal 1991 m. Almatos deklaraciją.
ES jau daugelį metų bendradarbiauja su abiem šalimis ir tarptautiniais partneriais, kad būtų sudarytos sąlygos ilgalaikei taikai, asmeniškai dalyvaujant vienas kitą pakeitusiems Europos Vadovų Tarybos pirmininkams ir toliau dedant pastangas vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai bei ES specialiajai įgaliotinei Pietų Kaukaze ir krizės Sakartvele klausimais.
2025 m. rugpjūčio mėn. ES palankiai įvertino tai, kad parafuota Armėnijos ir Azerbaidžano taikos sutartis ir pasirašyta politinė deklaracija. Šis Armėnijos ir Azerbaidžano susitarimas yra svarbus laimėjimas siekiant užbaigti dešimtmečius trukusį konfliktą.
ES yra pasirengusi investuoti į regioninį junglumą ir visišką atsivėrimą, kad visų pirma tuo pasinaudotų gyventojai, tarp kurių esama susiskaldymo dėl konflikto pasekmių, ir kad regionas priartėtų prie tvarios taikos, stabilumo ir klestėjimo.
- Europos Vadovų Tarybos pirmininko A. Costos ir Europos Komisijos pirmininkės U. von der Leyen bendras pareiškimas dėl Armėnijos ir Azerbaidžano taikos sutarties parafavimo ir dėl prezidento A. Alijevo ir ministro pirmininko N. Pashinyano deklaracijos Vašingtone (pranešimas spaudai, 2025 m. rugpjūčio 8 d.)
- Armėnija ir Azerbaidžanas: vyriausiosios įgaliotinės pareiškimas Europos Sąjungos vardu dėl Armėnijos ir Azerbaidžano taikos sutarties parafavimo (pranešimas spaudai, 2025 m. rugpjūčio 8 d.)
- ES specialioji įgaliotinė Pietų Kaukaze (Europos išorės veiksmų tarnyba)
Civilinė misija
2023 m. sausio 23 d. Taryba susitarė pagal bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP) įsteigti civilinę misiją Armėnijoje (EUMA).
Misijos tikslas:
- stabilumas Armėnijos ir Azerbaidžano pasienio zonose,
- pasitikėjimo vietoje didinimas.
EUMA dislokuota po to, kai 2022 m. spalio 17 d. Taryba nusprendė prie tarptautinės sienos su Azerbaidžanu Armėnijos pusėje dislokuoti stebėsenos ekspertų grupę, kad būtų stebima ir analizuojama padėtis regione bei dėl jos teikiamos ataskaitos.
Misijos įgaliojimai galioja iki 2027 m. vasario mėn.
ES parama Azerbaidžanui
Investicijos
ES yra didžiausia Azerbaidžano užsienio investuotoja tiek naftos, tiek ne naftos sektoriuose.
ES remia Azerbaidžaną investicijomis, kuriomis prisidedama prie šalies ekonomikos įvairinimo ir spartinama žalioji ir skaitmeninė pertvarka. ES investicijomis finansuojama, pavyzdžiui:
- Baku uostas – tvarus prekių ir paslaugų judėjimo centras,
- transporto koridorių skaitmeninimas Azerbaidžane,
- 25 000 startuolių ir MVĮ konkurencingumas,
- kaimo plėtra ir ekonomikos augimas,
- tvari infrastruktūra ir sprendimai, skirti pažangesniems ir žalesniems miestams.
ES taip pat yra didžiausia paramos Azerbaidžanui teikėja, kiek tai susiję su minų šalinimo operacijomis Azerbaidžane. Ji teikia gyvybiškai svarbią paramą, kad būtų sumažinta rizika ir išsaugomos gyvybės.
Reformos ir visuomenė
ES remia socialinį bei ekonominį vystymąsi ir reformas Azerbaidžane pagal Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę.
Teisingumo sektoriaus reforma yra vienas iš ES pagalbos Azerbaidžanui prioritetų. ES konkrečiai remia alternatyvų ginčų sprendimą, padeda kovoti su korupcija, teikia teisinę pagalbą ir prisideda, kad piliečiams ir įmonėms būtų suteiktos geresnės galimybės kreiptis į teismą.
Azerbaidžanas yra vienas iš pagrindinių paramos taikant dvejinimo priemonę naudos gavėjų. Pagal šią priemonę siūlomi tarpusavio mokymai ir mainai su ES valstybių narių viešojo administravimo institucijomis.
ES yra pagrindinė pilietinės visuomenės, propaguojančios demokratiją, žmogaus teises ir žiniasklaidos, saviraiškos bei susirinkimų laisvę, rėmėja Azerbaidžane.
Prekyba
2024 m. ES buvo pagrindinė Azerbaidžano prekybos partnerė, nes jai teko apie 41,2 % visos šalies prekybos prekėmis, ir didžiausia Azerbaidžano eksporto rinka – ES teko 63,3 %. šalies eksporto ir 13,2 % importo.
ES eksporte į Azerbaidžaną dominuoja mašinos ir transporto įranga. Likusį ES eksportą į Azerbaidžaną daugiausia sudaro cheminės medžiagos ir susiję produktai, taip pat pramoninės prekės ir gaminiai.
Partneriai energetikos srityje
Azerbaidžanas yra strateginis ES partneris energetikos srityje, šiuo metu patenkinantis maždaug 5 % ES dujų paklausos. Pietinis dujų koridorius yra strateginė dujų tiekimo iš Kaspijos jūros į Europos rinkas iniciatyva ir viena iš pagrindinių priemonių, padedančių didinti energijos tiekimo saugumą Europoje.
2019 m. Azerbaidžanas prisijungė prie Rytų Europos energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkosaugos partnerystės (E5P). Papildoma ES parama energetikos sektoriui, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą, buvo teikiama pagal „EU4Energy“ iniciatyvą.
2024 m. kovo mėn. ES taip pat padėjo sudaryti Azerbaidžano atsinaujinančiųjų išteklių energijos agentūros ir Europos pramonės asociacijos „WindEurope“ susitarimo memorandumą dėl bendradarbiavimo vėjo energijos srityje.
Taip pat žr.
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2025 m. rugpjūčio 13 d.