ES būsto krizė
Europa susiduria su krize, kurią lemia kylančios būsto kainos ir išlaidos būstui. ES rengia planą, kad būstas taptų įperkamesnis.
Išlaidos būstui didėja
Nuo 2015 m. būsto kainos ES vidutiniškai padidėjo iki 60 %, o kai kuriose valstybėse narėse jos padidėjo daugiau kaip 200 %, taip pat toliau didėjo nuomos kainos ir išlaidos energijai.
Tuo pat metu namų ūkių pajamų augimas nebuvo toks spartus, todėl daugeliui europiečių tapo sunku apmokėti savo būsto išlaidas. ES šalys ir regionai patiria skirtingą poveikį, tačiau dėl plataus krizės poveikio ji kelia bendrą rūpestį visiems europiečiams.
Šiuo metu būstui išlaikyti skiriama beveik penktadalis vidutinių ES namų ūkio pajamų, o maždaug vienas iš dešimties žmonių teigia negalintis laiku sumokėti nuomos ar hipotekos įmokų. Didžiausiuose Europos miestuose padėtis dar labiau įtempta: vienas iš dešimties miesto gyventojų būstui išleidžia daugiau kaip 40 % savo pajamų.
Šie pokyčiai riboja tiek galimų pirkėjų, tiek nuomininkų galimybes, o būsto įperkamumas tampa didelį susirūpinimą keliančiu ekonominiu ir socialiniu klausimu visoje Sąjungoje.
Butai didžiųjų Europos miestų centruose tampa vis labiau neįperkami
Šioje diagramoje parodyta prognozuojama darbo užmokesčio procentinė dalis, kuri bus išleista nuomai 2025 m. įvairiuose didžiuosiuose Europos miestuose. 100 % dalis rodo, kad nuomai sumokėti reikia viso darbo užmokesčio, o vertė, viršijanti 100 %, reiškia, kad nuoma viršija vidutinį darbo užmokestį. Paprastai laikoma, kad nuomai optimalu mokėti iki 30 % savo darbo užmokesčio.
Diagramoje parodyta darbo užmokesčio procentinė dalis, išleidžiama nuomai 2025 m. įvairiuose didžiuosiuose Europos miestuose.
Lisabonoje santykis tarp uždirbamų ir nuomai reikalingų lėšų yra didžiausias – 116 %.
Didelė darbo užmokesčio dalis skiriama nuomai ir kituose miestuose – Barselonoje ir Madride ji sudaro 74 %.
Taip pat paminėtini Milanas ir Roma – atitinkamai 72 % ir 65 %.
Nevienodos būsto sąlygos
Dėl skirtingų rinkos struktūrų, teisinių ir finansų sistemų būsto sąlygos visoje ES labai skiriasi. Kai kurių valstybių narių rinkose dominuoja būsto savininkai, o kitos labai priklauso nuo privačios nuomos arba subsidijuojamo būsto.
Maždaug du trečdaliai europiečių yra savo būsto savininkai, tačiau ši dalis labai skiriasi įvairiose šalyse. Kalbant apie priešingus šio spektro taškus, daugiau nei 90 % rumunų turi jiems nuosavybės teise priklausantį būstą, tuo tarpu Nyderlanduose tokį būstą turi vos daugiau nei 10 % gyventojų. Be to, daugiau kaip penktadalis Prancūzijos gyventojų priklauso nuo subsidijuojamos nuomos, o Švedijoje – tik 0,6 % gyventojų.
Šie struktūriniai skirtumai lemia tai, kaip šalis veikia didėjančios palūkanų normos, demografinis spaudimas ir paklausa didmiesčių teritorijose. Vienose valstybėse dėl įtampos būsto nuomos rinkose didėja kainos, o kitose dėl riboto statybos masto ir didelės paklausos tapo dar sunkiau įsigyti nuosavą būstą.
Butų ir namų santykis valstybėse narėse taip pat skiriasi: beveik 72 % miestų gyventojų gyvena butuose, o 82 % kaimų gyventojų – namuose. Prognozuojama, kad iki 2050 m. miestų gyventojų skaičius Europoje pasieks 83 %, todėl numatoma, kad bus dar sunkiau įsigyti būstą, ypač sparčiai augančiuose miestuose, kuriuose būstas jau dabar yra sunkiai prieinamas ir įperkamas.
Būsto statusas ES šalyse: būsto nuosavybė ir būsto nuoma
Toliau pateiktoje diagramoje palyginamas būsto statusas įvairiose Europos šalyse, parodant būsto nuosavybės ir būsto nuomos skirtumus. Duomenys rodo, kad Rytų Europos šalyse, pavyzdžiui, Rumunijoje, Bulgarijoje ar Slovakijoje, daugiau gyventojų turi būstą, kuris jiems priklauso nuosavybės teise, o tokiose šalyse kaip Austrija, Vokietija ir Prancūzija daugiau gyventojų būstą nuomojasi.
Diagramoje pateiktas būsto statusas įvairiose Europos šalyse ir nurodoma gyventojų procentinė dalis kiekvienoje valstybėje pagal jų būsto sąlygas keturiose kategorijose:
Savininkas, be neišmokėtos hipotekos ar būsto paskolos – asmenų, kuriems jų būstas visiškai priklauso nuosavybės teise be hipotekos ar paskolos, procentinė dalis. Pavyzdžiui, didžiausia tokių asmenų dalis (92,8 %) yra Rumunijoje.
Savininkas, turintis hipoteką arba paskolą – asmenys, kuriems jų būstas priklauso nuosavybės teise, bet kurie turi neišmokėtą hipoteką arba paskolą. Nyderlanduose 58 % būsto savininkų turi hipoteką.
Nuomininkas, mokantis nuomą rinkos kaina – asmenų, kurie nuomojasi būstą rinkos kaina, procentinė dalis. Vokietijoje tai sudaro 46,9 % žmonių, palyginti su 2,4 % Bulgarijoje.
Nuomininkas, mokantis sumažintą nuomą arba jos nemokantis – žmonių, kurie moka sumažintą nuomą arba jos nemoka, procentinė dalis. Pavyzdžiui, Prancūzijoje šiai kategorijai priklauso 21,9 %, o Švedijoje – tik 0,6 % gyventojų.
Šia diagrama parodomi būsto nuosavybės ir būsto nuomos skirtumai visoje ES, atkreipiant dėmesį į didesnį būsto nuosavybės lygį Rytų Europos šalyse, pavyzdžiui, Rumunijoje ir Bulgarijoje, palyginti su didesniu būsto nuomos lygiu tokiose šalyse kaip Kroatija ir Vengrija.
ES įperkamo būsto planas
Būsto politika yra nacionalinė atsakomybė, nes ES neturi kompetencijos šioje srityje. Regionų ir vietos valdžios institucijoms dažnai tenka svarbus vaidmuo sprendžiant būsto krizę, nes jos yra atsakingos už būsto politikos įgyvendinimą, teritorijų planavimo valdymą ir zonų nustatymo taisykles, taip pat už įperkamo būsto sprendimų, kuriais tenkinami konkretūs bendruomenės poreikiai, pateikimą.
Tačiau būsto krizės padariniai juntami visoje Europos ekonominėje ir socialinėje aplinkoje. Didėjančios būsto išlaikymo išlaidos daro poveikį darbo jėgos judumui, riboja galimybes įsidarbinti ir mokytis, taip pat didina regionų ir socialinių grupių nelygybę. Dėl šio tarpvalstybinio poveikio šis klausimas tampa neabejotinai svarbus ES lygmeniu.
Pripažindami tai, 2025 m. spalio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikime ES vadovai aptarė būsto padėtį ir paprašė Europos Komisijos pateikti įperkamo būsto planą, kuriuo būtų remiamos valstybių narių pastangos šioje srityje.
Pirmininkaujanti Danija jau pateikė išvadas dėl būsimo plano, kurioms pritarė 26 valstybės narės. Jose visų pirma akcentuojamos keturios pagrindinės prioritetinės sritys: finansavimas, statyba ir tvarumas, planavimas ir socialinė įtrauktis.
2026 m. birželio 29 d. Taryba paragino politikos formuotojus apsvarstyti būsto poreikių ir demografinių tendencijų, pavyzdžiui, visuomenės senėjimo, mažėjančio namų ūkių dydžio ir gyventojų kėlimosi iš kaimo į miestą, sąveiką. Buvo pabrėžtas Europos būsto krizės daugialypis ir kelias kartas apimantis pobūdis taip pat šios krizės poveikis tokiems aspektams kaip sanglauda, tvarumas ir konkurencingumas.
Įperkamo būsto aktas
2026 m. rugsėjo 9 d. Komisija pasiūlė Įperkamo būsto aktą, kuriuo, laikantis ES teisės, siekiama padėti valstybėms narėms ir kompetentingoms vietos valdžios institucijoms spręsti būsto įperkamumo ir prieinamumo problemas vietovėse, patiriančiose didžiausią spaudimą.
Šiuo aktu bus sukurta pirmoji bendra Europos su būstu susijusių priemonių, darančių poveikį bendrajai rinkai, vertinimo sistema, nes jame bus pateikta suderinta „vietovių kuriose trūksta būstų“ apibrėžtis ir nustatytos kai kurios priemonės, suderinamos su bendrąja rinka tose vietovėse.
Taryba ir Parlamentas, kaip teisėkūros institucijos, peržiūrės pasiūlymą ir derėsis dėl galutinės reglamento redakcijos.
Atskirtis dėl būsto ir benamystė
2026 m. spalio 19 d. ES šalys įsipareigojo intensyviau vykdyti benamystės ir atskirties dėl būsto prevenciją ir kovoti su šiais reiškiniais, padėdamos užtikrinti, kad pažeidžiamoje padėtyje esantys asmenys turėtų saugią ir užtikrintą, savo namais vadinamą vietą.
Rekomendacijoje Taryba pasiūlė įvairių priemonių apimančių tiek skubią paramą, tiek ilgesnio laikotarpio veiksmus, – jomis siekiama vykdyti benamystės prevenciją ir pagerinti galimybes gauti tinkamą ir užtikrintą būstą.
- Savi namai: Taryba priėmė rekomendaciją dėl kovos su atskirtimi dėl būsto ir benamyste (pranešimas spaudai, 2026 m. spalio 19 d.)
- Taryba pabrėžia demografinį Europos būsto krizės aspektą (pranešimas spaudai, 2026 m. birželio 25 d.)
- Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų taryba, 2025 m. gruodžio 1 d.
- Europos Vadovų Taryba, 2025 m. spalio 23 d.
-
Ši medžiaga šiuo metu yra prieinama tik šia (šiomis) kalba (-omis):
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2026 m. rugsėjo 17 d.