Europos Vadovų Taryba, 2025 m. spalio 23 d.

Pagrindiniai rezultatai

ES ir toliau tvirtai solidarizuojasi su Ukraina ir ją remia. Iki šiol ES ir jos valstybės narės Ukrainai yra suteikusios 177,5 mlrd. € vertės paramą.

ES toliau teiks visapusišką paramą Ukrainai ir jos žmonėms, pavyzdžiui, intensyviau teikdama humanitarinę pagalbą ir civilinės saugos pagalbą. Tai bus daroma koordinuojant veiksmus su panašiai mąstančiais partneriais ir sąjungininkais.

Teisinga ir ilgalaikė taika

Nepaisant JAV ir Europos nuolat dedamų diplomatinių pastangų pasiekti taiką, Rusija dar intensyviau atakavo Ukrainą raketomis ir bepiločiais orlaiviais, taip pademonstruodama, kad ji neturi tikros politinės valios užbaigti šį karą. Šiuo atžvilgiu ES vadovai paragino Rusiją įsitraukti į prasmingas taikos derybas ir sutikti nedelsiant nutraukti ugnį (Ukraina su tuo sutiko 2025 m. kovo mėn.). Jie taip pat priminė, kad taikos derybose turėtų būti vadovaujamasi 2025 m. kovo 6 d. specialiajame Europos Vadovų Tarybos susitikime išdėstytais principais.

ES yra įsipareigojusi siekti teisingos ir ilgalaikės taikos Ukrainoje ir toliau prisidės prie taikos pastangų, be kita ko, per Norinčiųjų prisidėti koaliciją, bendradarbiaudama su JAV ir megzdama ryšius visame pasaulyje.

• Specialusis Europos Vadovų Tarybos susitikimas: Ukraina, 2025 m. kovo 6 d.

Kariniai ir gynybos poreikiai

Tokia Ukraina, kuri būtų pajėgi veiksmingai apsiginti, yra neatsiejama bet kokių būsimų saugumo garantijų dalis. ES yra pasirengusi prie to prisidėti, be kita ko, remdama Ukrainos gebėjimą atgrasyti agresiją. Šiuo tikslu ES vadovai palankiai įvertino pastangas peržiūrėti ES patariamosios ir karinės pagalbos misijų Ukrainoje įgaliojimus. Jie taip pat pabrėžė, kad svarbu teikti:

• įrangą ir mokymus Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms,
• oro erdvės gynybos ir kovos su bepiločiais orlaiviais sistemas,
• didelio kalibro artilerijos šaudmenis.

Kalbant apie Ukrainos gynybos pramonę, vadovai paragino paspartinti darbą, susijusį su tolesne parama ir investicijomis, ir pabrėžė glaudesnio bendradarbiavimo su Europos gynybos pramone svarbą.

• ES karinė parama Ukrainai (bendra informacija)

Siekiant kovoti su Rusijos agresija, labai svarbu, kad Ukraina išliktų atspari ir turėtų biudžetinių ir karinių priemonių naudotis teise gintis.

ES toliau Ukrainai teiks reguliarią ir nuspėjamą finansinę paramą ir yra įsipareigojusi padėti patenkinti neatidėliotinus Ukrainos poreikius ateinančiais metais. Iki šiol 2025 m. ES suteikė:

• 20,5 mlrd. € Ukrainos biudžetui, iš kurių 6,5 mlrd. € skirta pagal Ukrainos priemonę;
• 14 mlrd. € pagal G7 iniciatyvą ERA, lėšas grąžinant iš nenumatyto pelno, gaunamo iš imobilizuoto Rusijos turto.

Vadovai taip pat įsipareigojo reaguoti į neatidėliotinus finansinius Ukrainos poreikius 2026–2027 m. ir paprašė Komisijos pateikti finansinės paramos galimybių. Pagal ES teisę Rusijos turtas turėtų likti imobilizuotas tol, kol Rusija nutrauks karą ir kompensuos Ukrainai šio karo padarytą žalą. Europos Vadovų Taryba šį klausimą vėl svarstys kitame susitikime.

• Kaip naudojamas imobilizuotas Rusijos turtas? (bendra informacija)

Pasirengimas žiemai

ES vadovai smerkia tai, kad Rusija intensyvina išpuolius prieš Ukrainos energetikos sektorių, visų pirma dujų gavybą ir Zaporižios atominę elektrinę. Šiomis aplinkybėmis jie paragino dėti visas pastangas, kad būtų padedama Ukrainai pasirengti žiemai.

Rusijai ir trečiosioms šalims taikomos priemonės

ES yra pasiryžusi išlaikyti ir didinti spaudimą Rusijai, be kita ko, taikydama tolesnes sankcijas, suderinusi veiksmus su G7 partneriais. Šiuo atžvilgiu vadovai palankiai įvertino tai, kad priimtas 19-asis sankcijų paketas.

Jie taip pat paragino imtis tolesnių priemonių, kad būtų sutrikdyta Rusijos šešėlinio laivyno veikla. Atsižvelgdami į šešėlinio laivyno keliamą riziką aplinkai ir saugumui, jie paragino valstybes nares koordinuoti veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti aplinkosaugos ir jūrų saugumo standartų laikymąsi.

Vadovai griežtai pasmerkė trečiųjų šalių teikiamą paramą, įgalinančią Rusiją tęsti karą, įskaitant Irano, Baltarusijos ir Šiaurės Korėjos teikiamą karinę paramą. Jie taip pat paragino Rusiją ir Baltarusiją nedelsiant užtikrinti visų Ukrainos vaikų ir kitų neteisėtai deportuotų civilių saugų grąžinimą į Ukrainą.

• ES sankcijos Iranui (bendra informacija)
• ES sankcijos Baltarusijai (bendra informacija)
• ES sankcijos Šiaurės Korėjai (bendra informacija)

Ukrainos kelias į ES

ES vadovai dar kartą patvirtino nepajudinamą ES paramą Ukrainai šiai siekiant narystės ES ir palankiai įvertino Ukrainos padarytą didelę pažangą, nepaisant sudėtingų aplinkybių.

Šiame kontekste jie paragino Ukrainą, Komisiją ir Tarybą daryti pažangą, susijusią su stojimo procesu, laikantis nuopelnais grindžiamo požiūrio. Jie taip pat atkreipė dėmesį į Komisijos pateiktą įvertinimą, kad jau galima atidaryti pagrindinių principų, vidaus rinkos ir išorės santykių derybų skyrių grupes.

• Ukraina: ES plėtra (bendra informacija)

Artimieji Rytai

Pasiūlymas dėl taikos Gazoje ir jos atstatymo

Europos Sąjunga toliau prisidės prie taikos pastangų ir aktyviai bendradarbiaus su partneriais imantis tolesnių veiksmų.

Europos Vadovų Tarybos išvados, 2025 m. spalio 23 d.

ES vadovai palankiai įvertino pasiektą susitarimą dėl JAV prezidento D. Trumpo pasiūlymo dėl taikos Gazoje pirmojo etapo ir 2025 m. spalio 13 d. Šarm aš Šeiche surengto aukščiausiojo lygio susitikimo taikos klausimais rezultatus.

Šiame kontekste vadovai:

• pagyrė JAV ir regioninių tarpininkų dedamas diplomatines pastangas;
• paragino visas šalis visapusiškai įsipareigoti įgyvendinti visus taikos plano etapus;
• palankiai įvertino tai, kad paleisti visi grupuotės „Hamas“ laikyti Izraelio įkaitai;
• pakartojo ES pasiryžimą siekti teisingos ir ilgalaikės taikos, grindžiamos dviejų valstybių sambūviu pagrįstu sprendimu.

Atsižvelgdami į siaubingą humanitarinę padėtį, vadovai paragino nedelsiant užtikrinti nekliudomą prieigą prie humanitarinės pagalbos ir tai, kad ji nuolat dideliu mastu pasiektų Gazą ir būtų paskirstyta visoje Gazoje. Šiuo tikslu ES rems humanitarinės pagalbos teikimą, be kita ko, per Kipro jūrų koridorių ir naudodamasi savo misijomis – pasienio pagalbos misija Rafah perėjimo punktui ir policijos misija Palestinos teritorijose.

ES toliau teiks paramą Palestinos Administracijai, be kita ko, vykdomoms reformoms ir siekiant užtikrinti jos grįžimą į Gazą. Šiuo atžvilgiu vadovai paragino Izraelį atšaukti pajamų iš mokesčių, būtinų tinkamam šios administracijos veikimui užtikrinti, sustabdymą.

Vadovai paragino deeskaluoti įtampą Vakarų Krante ir Rytų Jeruzalėje ir to siekiant nutraukti:

• naujakurių smurtą ir gyvenviečių plėtrą, įskaitant Izraelio E1 gyvenviečių planą,
• Izraelio karinę operaciją.

• ES pozicija dėl padėties Artimuosiuose Rytuose (bendra informacija)
• Pirmininko António Costos pareiškimas po Šarm aš Šeicho aukščiausiojo lygio susitikimo, 2025 m. spalio 13 d.

Libanas

ES vadovai dar kartą patvirtino, kad ES remia Libano žmones. Jie taip pat palankiai įvertino naujųjų valdžios institucijų pastangas stabilizuoti padėtį ir pareiškė remiantys Libano vyriausybės planą nustatyti valstybės monopoliją ginklų laikymo srityje.

Sirija

ES vadovai pakartojo, kad ES remia taikų ir įtraukų pereinamąjį procesą Sirijoje, vykdomą be žalingo užsienio šalių kišimosi, saugant visų Sirijos gyventojų teises ir užtikrinant pereinamojo laikotarpio teisingumą ir susitaikymą. ES toliau rems Siriją šiai einant stabilizavimo ir atstatymo keliu.

• Sirija (bendra informacija)

Europos gynyba ir saugumas

Gynybos parengtis

ES yra įsipareigojusi iki 2030 m. padidinti savo gynybos parengtį ir šį tikslą pasiekti sparčiai ir dideliu mastu, kad būtų užkirstas kelias neatidėliotinoms ir būsimoms grėsmėms.

Stipresnė ir pajėgesnė ES papildys NATO ir teigiamai prisidės prie pasaulinio ir transatlantinio saugumo. Žvelgdami į ateitį vadovai taip pat priminė, kad svarbu dirbti kartu su panašiai mąstančiais partneriais, pritariančiais ES užsienio ir saugumo politikos tikslams.

2025 m. kovo 6 d. specialiajame Europos Vadovų Tarybos susitikime ES vadovai nustatė prioritetines sritis ES gynybos pajėgumams stiprinti, įskaitant darbą oro erdvės ir priešraketinės gynybos, artilerijos sistemų, bepiločių orlaivių, karinio mobilumo, dirbtinio intelekto ir elektroninės kovos srityse. Remdamiesi tuo, vadovai paragino valstybes nares:

• nacionaliniu lygmeniu vykdyti darbą prioritetinėse srityse;
• iki 2025 m. pabaigos sudaryti pajėgumų koalicijas;
• iki 2026 m. pirmojo pusmečio padaryti pažangą įgyvendinant konkrečius projektus.

Jie taip pat paragino:

• Komisiją pateikti gynybos pramonės transformacijos veiksmų gaires;
• Komisiją ir vyriausiąją įgaliotinę pateikti pasiūlymus dėl karinio mobilumo stiprinimo ES.

• ES ir NATO bendradarbiavimas (bendra informacija)
• Saugumo ir gynybos partnerystės (bendra informacija)
• Europos gynybos parengtis (bendra informacija)
• ES gynyba skaičiais (bendra informacija)
• Specialusis Europos Vadovų Tarybos susitikimas: gynyba, 2025 m. kovo 6 d.

Oro erdvės pažeidimai

Atsižvelgdami į suintensyvėjusius Rusijos ir Baltarusijos hibridinius išpuolius, vadovai pasmerkė kelių ES valstybių narių oro erdvės pažeidimus ir pabrėžė, kad svarbu užtikrinti visų ES sienų apsaugą. Šiame kontekste jie paragino teikti konkretesnę paramą valstybėms narėms, be kita ko, skirtą:

• reaguoti į tiesiogines grėsmes rytiniame flange;
• apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūrą, įskaitant energetikos, skaitmeninę ir povandeninę infrastruktūrą;
• stiprinti bendrus kovos su bepiločiais orlaiviais ir oro gynybos pajėgumus.

Kad būtų galima veikti koordinuotai, vadovai pabrėžė, kad svarbu visapusiškai pasinaudoti Europos saugumo veiksmų priemone (SAFE), Europos gynybos pramonės programa (EGPP) ir kitomis finansinėmis priemonėmis.

• ES gynybos finansavimas (bendra informacija)

Gynybos išlaidos

Siekiant padidinti Europos gynybos pramonės pajėgumus, labai svarbu toliau investuoti. Atsižvelgdami į tai, ES vadovai paragino:

• valstybes nares investicijas į gynybą nukreipti į bendrą plėtrą, gamybą ir viešuosius pirkimus,
• toliau integruoti Europos gynybos rinką, įskaitant MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių tarpvalstybinę prieigą prie tiekimo grandinių,
• greitai susitarti dėl pasiūlymo supaprastinti investicijas į gynybą,
• Europos investicijų banko grupę toliau nagrinėti pramonės šakų, įmonių ir startuolių finansavimo būdus.

ES yra įsipareigojusi didinti išlaidas saugumui ir gynybai ir nuo 2025 m. kovo mėn. daro nuolatinę pažangą siekdama šio tikslo. Tai apima nacionalinės nukrypti leidžiančios išlygos aktyvavimą, ES sanglaudos politikos laikotarpio vidurio peržiūrą, priemones SAFE ir EGPP.

• ES gynybos finansavimas (bendra informacija)
• Nacionalinė nukrypti leidžianti išlyga – palankesnės sąlygos didinti gynybos išlaidas (bendra informacija)

Valdymas ir ataskaitų teikimas

Siekiant užtikrinti veiksmingą Europos gynybos parengties politinę priežiūrą ir koordinavimą, svarbus vaidmuo Taryboje teks gynybos ministrams. Ministrai savo darbe turėtų remtis metine gynybos parengties ataskaita, kurią, padedama Komisijos ir vyriausiosios įgaliotinės, turi parengti Europos gynybos agentūra ir kuri bus teikiama Europos Vadovų Tarybai.

Konkurencingumas

Supaprastinimas

ES vadovai dar kartą patvirtino, kad reikia skubiai supaprastinti ES taisykles, ir palankiai įvertino iki šiol padarytą pažangą, be kita ko, pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo ir pareigų taikymo pradžios atidėjimo mechanizmo tvarumo atskaitomybės, baterijų išsamaus patikrinimo ir cheminių medžiagų srityse. Šiame kontekste, jie paragino Tarybą ir Parlamentą skubiai užbaigti darbą, susijusį su likusiais bendraisiais supaprastinimo rinkiniais.

Vadovai taip pat paragino Komisiją daryti pažangą rengiant kitus pasiūlymus dėl supaprastinimo, be kita ko, susijusius su:

• bendrovių teisės sistema, kuri užtikrintų galimybę novatoriškoms įmonėms plėsti savo veiklos mastą,
• automobilių pramone,
• kariniu mobilumu,
• skaitmeniniais klausimais,
• aplinka,
• energetika,
• maisto sauga,
• finansinėmis paslaugomis,
• transportu.

Atsižvelgdami į esamus ES teisės aktus ir procedūras (ES acquis), vadovai paragino Komisiją:

• nustatyti papildomas supaprastinimo galimybes, be kita ko, susijusias su bankų sistemomis bendrojoje rinkoje;
• išnagrinėti naujų pasiūlymų dėl planavimo ir leidimų išdavimo procedūrų galimybes;
• intensyvinti supaprastinimo pastangas, susijusias su deleguotaisiais ir įgyvendinimo aktais;
• kai tikslinga, pasiūlymus atšaukti.

Konkurencinga žalioji pertvarka

Sąjungos konkurencingumo didinimas, jos atsparumo palaikymas ir pažangos žaliosios pertvarkos srityje darymas yra vieni kitus papildantys tikslai, kurių reikia siekti kartu.

Europos Vadovų Tarybos susitikimas, 2025 m. spalio 23 d.

Klimato kaitos keliama egzistencinė grėsmė yra ES įsipareigojimo laikytis Paryžiaus susitarimo pagrindas ir Sąjungos apsisprendimo išnaudoti visą būtino pramonės atsinaujinimo ir ekonomikos transformacijos potencialą paskata.

Kad tokia transformacija būtų sėkminga, ES vadovai paragino skubiai intensyvinti pastangas siekiant:

• užtikrinti įperkamą ir švarią energiją,
• iki 2030 m. sukurti tikrą energetikos sąjungą,
• užtikrinti elektrifikaciją naudojant nulinio ŠESD balanso ir mažo anglies dioksido pėdsako sprendimus,
• mažinti energijos kainas.

Jie taip pat pabrėžė, kad svarbu užtikrinti technologiškai neutralų pramonės atsinaujinimą ir ypatingą dėmesį skirti tiek tradicinėms, tiek energijai imlioms pramonės šakoms. Šiuo atžvilgiu vadovai palankiai įvertino Komisijos ketinimą:

• peržiūrėti taisykles dėl lengvųjų automobilių ir furgonų išmetamo CO₂ normų,
• pateikti pasiūlymą dėl spartesnio pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo.

ES vadovai pabrėžė, kad norint pasiekti tarpinius ES 2040 m. klimato srities tikslus, svarbu apsvarstyti:

• kaip anglies dioksido absorbavimas realiai prisideda prie ES pastangų mažinti išmetamą teršalų kiekį,
• kaip prisidėti prie pasaulinių išmetamo teršalų kiekio mažinimo pastangų plataus užmojo ir ekonomiškai efektyviu būdu,
• poreikį numatyti nuostatą dėl peržiūros.

Jie taip pat paragino Komisiją padėti Europos pramonei ir piliečiams pasiekti 2040 m. tikslus ir pateikti kelių transportui ir pastatams skirtos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos patikslinimus.

• Klimato kaita: ką daro ES (bendra informacija)
• Energijos kainos ir energijos tiekimo saugumas (bendra informacija)
• Žalesnis transportas (bendra informacija)

Suvereni skaitmeninė pertvarka

ES yra įsipareigojusi didinti savo suverenumą ir stiprinti atvirą skaitmeninę ekosistemą. Šiuo atžvilgiu ES vadovai pabrėžė, kad svarbu:

• apsaugoti nepilnamečius,
• šalinti riziką, susijusią su hibridinėmis grėsmėmis, kibernetiniu saugumu ir strategine priklausomybe,
• įvairinti ES ypatingos svarbos žaliavų šaltinius,
• daryti pažangą diegiant junglumo infrastruktūrą,
• gilinti bendrąją elektroninių ryšių rinką,
• skatinti tvarias skaitmenines sistemas.

• Skaitmeninė pertvarka: ES skaitmeninės ateities formavimas (bendra informacija)
• Kibernetinis saugumas ES: strategija ir pagrindinės politikos priemonės (bendra informacija)
• ES svarbiausiųjų žaliavų aktas ES tiekimo grandinių ateičiai (bendra informacija)

Būstas

ES vadovai aptarė įvairius aspektus, susijusius su iššūkiais dėl būsto, su kuriais susiduria daug ES piliečių. Šiuo atžvilgiu jie paragino Komisiją skubiai pateikti įperkamo būsto planą, kuriuo būtų prisidedama prie valstybių narių pastangų ir atsižvelgiama į supaprastinimo darbotvarkę, deramai laikantis subsidiarumo principo ir nacionalinės kompetencijos.

• Po vienu stogu – ne viena realybė: sudėtinga Europos būsto krizė (Tarybos analizės ir tyrimų grupės mokslinis dokumentas, 2025 m. spalio mėn.)

Migracija

ES vadovai aptarė pažangą, padarytą įgyvendinant ankstesnes išvadas dėl migracijos, įskaitant 2025 m. birželio mėn. išvadas. Šiuo atžvilgiu jie paragino Tarybą daryti pažangą tęsiant darbus, susijusius su:

• migracijos išorės aspektu, visų pirma pasitelkiant visapusiškas partnerystes;
• priimtų ES teisės aktų įgyvendinimu;
• neteisėtos migracijos prevencija ir kova su ja;
• grąžinimo pastangomis;
• saugiomis trečiosiomis šalimis ir kilmės šalimis;
• kova su migrantų instrumentalizavimu, prekyba žmonėmis ir neteisėtu migrantų gabenimu;
• kaimyninių valstybių prisiderinimu prie vizų politikos;
• saugiais ir teisėtais atvykimo būdais, atsižvelgiant į nacionalinę kompetenciją.

• Europos Vadovų Tarybos susitikimas: migracija, 2025 m. birželio 26 d.
• Neteisėtai į ES atvykusių asmenų skaičius 2008–2025 m. (bendra informacija)
• Kaip ES valdo migracijos srautus (bendra informacija)
• Migracija ir prieglobstis (bendra informacija)