COP28
Klimato krizė turi būti sprendžiama dabar. ES ir jos valstybės narės ėmėsi vadovaujamo vaidmens siekdamos užtikrinti visuotinį susitarimą, kuriuo būtų didinami klimato srities užmojai ir finansavimas ir nustatomi nauji pasauliniai energetikos tikslai.
28-oji Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija (COP28) vyko 2023 m. lapkričio 30 d.–gruodžio 13 d. Dubajuje (Jungtiniai Arabų Emyratai). ES ir jos 27 valstybės narės renginyje dalyvavo kaip JT bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) šalys.
Pagrindinės COP28 temos:
- bendros pažangos įvertinimas,
- klimato kaitos švelninimas,
- prisitaikymas prie jos,
- kovos su klimato kaita finansavimas, įskaitant nuostolių ir žalos fondą.
Klimato srities užmojis
COP28 buvo atliktas pirmasis bendros pažangos įvertinimas pagal Paryžiaus susitarimą – įvertinta pažanga siekiant susitarime nustatytų klimato srities tikslų.
Atlikus pažangos įvertinimą pabrėžta, kad pasaulinis didžiausias išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis turi būti pasiektas iki 2025 m. ir kad išmetamas kiekis turi būti iki 2030 m. sumažintas 43 %, o iki 2035 m. – 60 %, palyginti su 2019 m. lygiu, kad visuotinis atšilimas neviršytų 1,5 °C. Pažymėta, kad įgyvendindamos savo tikslus pagal Paryžiaus susitarimą kai kurios valstybės atsilieka.
Šalys susitarė atnaujintus 2035 m. klimato planus pateikti iki COP30 ir suderinti juos su 1,5 °C riba, remiantis geriausiais turimais moksliniais duomenimis ir 2023 m. bendros pažangos įvertinimo rezultatais.
Žemė priklauso mūsų vaikams. Tai nėra reklaminis šūkis – tai egzistencinė tiesa. Ateinantis dešimtmetis bus lemiamas ir esame visiškai pasiryžę dirbti su kiekvienu iš jūsų, kad apsaugotume žmoniją. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis COP28 susitikime, 2023 m. gruodžio 1 d.
Susitarta dėl visuotinio prisitaikymo prie klimato kaitos tikslo įgyvendinimo sistemos, taip pat pasiekti susitarimai dėl poreikio užtikrinti prisitaikymo prie klimato kaitos darbo finansavimą.
- COP28: Taryba nustatė ES poziciją, kurios turi būti laikomasi Dubajuje vyksiančiame JT aukščiausiojo lygio susitikime klimato kaitos klausimais (pranešimas spaudai, 2023 m. spalio 16 d.)
- Paryžiaus susitarimas. Taryba ES ir valstybių narių vardu pateikė pranešimą dėl atnaujintų NLNĮV (pranešimas spaudai, 2023 m. spalio 16 d.)
Paryžiaus susitarimas: ES kelias į poveikio klimatui neutralumą (Infografikas.)
Energetika
Labai svarbu dėti daugiau pastangų klimato kaitos švelninimo srityje. Išmetamo teršalų kiekio mažinimas didžiausią poveikį trumpuoju laikotarpiu gali turėti energetikos sektoriuje.
COP28 susitikime ES ir jos valstybės narės skatino šalis susitarti dėl visuotinių energetikos tikslų:
- iškastinio kuro energijos atsisakymas: šalys susitarė iki 2050 m. energetikos sektoriuje palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro;
- atsinaujinantieji energijos ištekliai ir energijos vartojimo efektyvumas: šalys susitarė iki 2030 m. trigubai padidinti pasaulinius atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumus ir dvigubai padidinti energijos vartojimo efektyvumo didinimo tempą.
Finansai
ES ir jos valstybės narės tebėra tvirtai įsipareigojusios pasiekti Paryžiaus susitarime nustatytą 100 mlrd. $ tikslą ir skirti dvigubai didesnį finansavimą prisitaikymui prie klimato kaitos.
2022 m. COP27 susitikime ES atliko lemiamą vaidmenį įsteigiant naują pasaulinį nuostolių ir žalos fondą, skirtą padėti pažeidžiamoms šalims įveikti klimato kaitos sukeltą žalą.
COP28 susitikime ES ir jos valstybės narės įsipareigojo nuostolių ir žalos fondui skirti daugiau kaip pusę pradinio finansavimo (virš 400 mln. €).
Apskritai ES ir jos valstybės narys yra didžiausios kovos su klimato kaita finansavimo teikėjos pasaulyje. 2022 m. jos iš viešųjų šaltinių skyrė 28,5 mlrd. € kovai su klimato kaita finansuoti ir papildomai sutelkė 11,9 mlrd. € privačiojo sektoriaus lėšų, kad padėtų besivystančioms šalims mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio.
Didesnės finansavimo pastangos turi būti dedamos kartu prisiimant didesnio užmojo įsipareigojimus dėl klimato kaitos švelninimo.
Koks yra ES vaidmuo COP?
ES ir jos valstybės narės yra JT bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) šalys ir jos visos yra ratifikavusios Paryžiaus susitarimą. Jos kasmet dalyvauja šalių konferencijos (COP) susitikimuose ir klimato konvencijoje numatytose derybose.
COP28 susitikimuose Europos Sąjungai atstovauja Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Tarybai rotacijos tvarka pirmininkaujančios valstybės narės atstovai. Derybose dalyvaujančiai ES delegacijai vadovauja Europos Komisija ir Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė.
Taryba susitaria dėl ES derybinės pozicijos prieš COP susitikimus patvirtindama Tarybos išvadas. Dėl COP28 skirtos pozicijos susitarta 2023 m. spalio mėn. Aplinkos tarybos posėdyje.
Derybų metu Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė atlieka koordinuojamąjį vaidmenį siekdama užtikrinti, kad 27 ES valstybės narės laikytųsi vieningos pozicijos.
