Turizmo pramonė

Turizmo pramonė skaičiais

Europa yra populiariausia turizmo kryptis pasaulyje – joje kasmet apsilanko milijonai lankytojų. 2024 m. Europos Sąjunga pritraukė 758 mln. lankytojų, taigi, ją pasirinko 38 % visų pasaulio turistų – tai davė didelės ekonominės naudos.

Tais metais turizmo sektoriuje buvo sukurta apie 10 % Sąjungos BVP, jame buvo 10 % darbo vietų ir veikė 4,6 mln. įmonių, iš kurių 99 % sudarė mažosios ir vidutinės įmonės.

Dėl šios priežasties turizmas yra ES strateginis sektorius, prisidedantis prie bendro Sąjungos konkurencingumo.

Nesubalansuotas turizmas

Vis dėlto milijonai lankytojų, kuriuos kasmet priima ES, nėra tolygiai pasiskirstę tarp valstybių narių arba tarp jų regionų ir miestų. Keturioms ES šalims – Ispanijai, Prancūzijai, Vokietijai ir Italijai – bendrai tenka daugiau kaip 60 % nakvynių.

Geografinė ir sezoninė turistų srautų koncentracija kelia realų iššūkį turizmo pramonei, nes dėl to kai kurios turistinės vietos patiria spaudimą (perteklinis turizmas), o kai kurios kitos – praranda galimybes (nepakankamas turizmas).

Be to, didėjantis turistų skaičius kai kuriuose regionuose daro spaudimą infrastruktūrai, būstui ir ištekliams, o tai gali lemti vandens stygių, biologinės įvairovės nykimą ir taršą.

Ši rizika kenkia ilgalaikiam turizmo konkurencingumui, priimtinumui vietos bendruomenėms ir kultūros paveldui.

Turizmo sektorius taip pat susiduria su įvairiais papildomais iššūkiais.

Klimato kaitos poveikis

Turizmo ekosistemai vis didesnį poveikį daro klimato kaita, įskaitant ekstremalius meteorologinius reiškinius, o tai kelia sisteminę riziką ekonominiam ir socialiniam tvarumui.

Darbo jėgos trūkumas

Svetingumo ir turizmo sektoriai susiduria su struktūriniu darbo jėgos trūkumu ir įgūdžių spragomis, o tai riboja bendrą sektoriaus patrauklumą.

Sparti technologijų raida

Dirbtinis intelektas, taip pat duomenų rinkimas ir analizė gali suteikti galimybių tiek turizmo vietovėms, tiek keliautojams.

Geopolitinė įtampa ir ekonominis netikrumas

Turizmas yra vienas iš didžiausią išorės sukrėtimų poveikį patiriančių sektorių – tai turi įtakos keliautojų pasitikėjimui ir, daugeliu atvejų, jų judumui.

Tvaresnis ir konkurencingesnis ES turizmo sektorius

2026 m. gegužės 28 d. Taryba priėmė išvadas dėl tvaraus ir konkurencingo ateities turizmo sektoriaus kūrimo, kuriose daugiausia dėmesio skyrė septynioms sritims:

• vietos bendruomenėms ir socialinei lygybei,
• susisiekimui ir darniam judumui,
• žaliajai pertvarkai ir klimato kaitai,
• skaitmeninei pertvarkai, duomenims ir inovacijoms,
• įgūdžiams ir kokybiškam užimtumui,
• atsparumui, adaptyviajam valdymui ir pasirengimui krizėms,
• daugiapakopiam valdymui.

• Taryba nustatė strategines gaires, padėsiančias kurti tvarų ir konkurencingą turizmą (pranešimas spaudai, 2026 m. gegužės 28 d.)

Subalansuotas turizmas

Taryba pabrėžia, kad būtina skirti daugiau dėmesio periferinėms, kaimo, salų, kalnuotoms ir atokioms vietovėms, be kita ko, įgyvendinant nacionalinę bei regioninę politiką ir sanglaudos politiką, siekiant sustiprinti regioninę pusiausvyrą ir išnaudoti tų vietovių turizmo potencialą.

Dalyvaujančios vietos bendruomenės

Taryba ragina valstybes nares stiprinti bendruomenių dalyvavimą ir didinti socialinę lygybę, be kita ko:

• užtikrinant, kad gyventojai, vietos įmonės ir turizmo asociacijos prasmingai dalyvautų rengiant ir įgyvendinant turizmo strategijas,
• populiarinant turizmo modelius, kuriuos taikant nauda būtų paskirstoma sąžiningai, būtų gerbiamos vietos kultūros ir mažinamas nenumatytas neigiamas poveikis gyventojams.

Darnus ir daugiarūšis judumas

Taryba pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti prieinamus, įperkamus, darnius, daugiarūšius ir tarpvalstybinius transporto sprendimus, be kita ko, transporto į mažiau žinomus ir atokiausius regionus, ir mažinti kliūtis laisvam judėjimui.

Tai padės sumažinti transporto sektoriaus poveikį aplinkai ir užtikrinti sklandžias keliones tiek turistų, tiek gyventojų naudai.

Žaliosios pertvarkos spartinimas

Siekiant išsaugoti turistų lankomų vietų patrauklumą ir konkurencingumą, būtina paspartinti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos veiksmus, apsaugoti biologinę įvairovę ir atkurti natūralias ekosistemas.

Tuo tikslu Taryba, be kita ko, skatina:

• taikyti labiau atkuriamojo turizmo metodus, kurie būtų naudingi tiek gamtinei aplinkai, tiek turistinėms vietovėms,
• turizmo sektoriuje taikyti efektyviai išteklius naudojančius, mažo anglies dioksido pėdsako ir žiedinius verslo modelius,
• valdyti turistų srautus ir populiarinti turizmo produktus, atsparesnius klimato kaitos poveikiui,
• apsvarstyti infrastruktūros pritaikymo poreikius, taip pat klausimus, susijusius su pakrantės bei jūrų apsauga ir transportu vietovėse, kurios patiria didelę su klimato kaita susijusią riziką.

Geresnis skaitmeninių priemonių ir duomenų naudojimas

Duomenimis grindžiamas turizmo vietovių valdymas ir novatoriška turizmo praktika yra labai svarbūs didinant turizmo pramonės konkurencingumą, tvarumą ir atsparumą.

Todėl Taryba remia novatoriškų kelionių technologijų ir DI paslaugų plėtojimą ir duomenų naudojimą siekiant numatyti, valdyti ir planuoti turizmo srautus, taip pat įvertinti jų ekonominį bei socialinį poveikį ir poveikį aplinkai.

Patobulinti įgūdžiai ir geresnė darbo vietų kokybė

Kokybiškas užimtumas, tinkamos darbo sąlygos ir įgūdžių ugdymas yra labai svarbūs ilgalaikiam turizmo sektoriaus konkurencingumui ir atsparumui.

Atsižvelgdama į tai, Taryba skatina, be kita ko, naudoti:

• turizmo sektoriaus darbuotojų ir darbo jame ieškančių asmenų mokymąsi visą gyvenimą, kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą,
• priemones, kuriomis remiami įgūdžiai ir darbo jėgos judumas turizmo sektoriuje,
• sezoninių ir geografinių užimtumo modelių analizės ir prognozavimo priemones,
• ES mastu teikiamas darbo ir darbuotojų paieškos paslaugas sezoninei paklausai ir užimtumo spragoms mažinti.

Geresnis pasirengimas krizėms ir reagavimas į jas

Kadangi turizmas yra vienas iš sektorių, kuriuos labiausiai veikia išorės sukrėtimai, tolesniam sektoriaus vystymuisi labai svarbus yra kolektyvinis gebėjimas greitai ir veiksmingai reaguoti.

Todėl Taryba rekomenduoja:

• plėtoti struktūrinio rizikos vertinimo ir prevencijos, nenumatytų atvejų planavimo ir ankstyvojo perspėjimo sistemas ir tobulinti komunikaciją krizės atveju,
• naudoti tikralaikius duomenis ir stebėjimo sistemas turistų ir be nakvynės atvykstančių keliautojų srautams valdyti ir labiau įvairinti turizmo produktus,
• remti turistines vietas didinant atsparumą ir socialinį tvarumą.

Taip pat žr.:

• ES turizmo rodiklių suvestinė (Europos Komisija)