20 valstybių narių susitarė dėl Europos prokuratūros įsteigimo konkrečių aspektų

Birželio 8 d. tvirtesniame bendradarbiavime Europos prokuratūros įsteigimo srityje dalyvaujančios valstybės narės susitarė dėl teisės akto, kuriuo nustatomi konkretūs Europos prokuratūros veikimo ir vaidmens aspektai.

Europos prokuratūra turės įgaliojimus tam tikromis aplinkybėmis tirti ES interesams kenkiančio sukčiavimo atvejus ir kitas Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą dėl jų. Joje bus sutelktos europinės ir nacionalinės teisėsaugos pastangos kovoti su ES interesams kenkiančiu sukčiavimu.

Europos prokuratūros Centrinis biuras bus Liuksemburge. Dieną, kurią Europos prokuratūra prisiims savo tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo užduotis, nustatys Komisija, remdamasi Europos vyriausiojo prokuroro pasiūlymu, kuris turi būti pateiktas, kai tik įsteigiama Europos prokuratūra. Ši data nebus ankstesnė nei treji metai po šio reglamento įsigaliojimo.

Europos prokuratūros veikimas

Europos prokuratūra veiks kaip kolegiali struktūra, kurią sudaro du lygmenys. Centrinį lygmenį sudarys Europos vyriausiasis prokuroras, kuriam teks bendra atsakomybė už Europos prokuratūrą. Decentralizuotą lygmenį sudarys valstybėse narėse įsikūrę Europos deleguotieji prokurorai, kurie bus atsakingi už kasdienį nusikalstamų veikų tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo vykdymą pagal šį reglamentą ir atitinkamos valstybės narės teisės aktus.

Centrinis lygmuo stebės visus Europos deleguotųjų prokurorų vykdomus tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą, jiems vadovaus ir vykdys jų priežiūrą, taip užtikrinant nuoseklią tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo politiką Europoje.

Nors Europos prokuratūros kompetencija apsiriboja tik dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, ji bendradarbiaus su kitomis nedalyvaujančiomis ES valstybėmis narėmis. Atsižvelgdama į tai, Taryba paprašė Komisijos apsvarstyti galimybę pateikti atitinkamus pasiūlymus, kad būtų užtikrintas šio teisminio bendradarbiavimo veiksmingumas.

Tvirtesnis bendradarbiavimas

Tvirtesnio bendradarbiavimo procedūra buvo pradėta 2017 m. balandžio 3 d., po to, kai buvo užfiksuota, kad dėl šio pasiūlymo nepavyko vieningai susitarti.

Iki šiol prie tvirtesnio bendradarbiavimo yra prisijungusios 18 valstybių narių: Belgija, Bulgarija, Čekija, Estija, Graikija, Ispanija, Kipras, Kroatija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija ir Vokietija.

Be to, dar 2 valstybės narės, t. y. Italija ir Austrija, išreiškė savo ketinimą prisijungti prie tvirtesnio bendradarbiavimo.

Kitos valstybės narės prie šio bendradarbiavimo gali prisijungti bet kuriuo metu.

Bendroji informacija

Sąjunga ir jos valstybės narės kartais susiduria su sudėtingais atvejais, pavyzdžiui, sukčiavimu ES struktūrinių fondų lėšomis ar didelio masto tarpvalstybiniu sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčiu. Tokiais atvejais nacionaliniams nusikalstamų veikų tyrėjams ir prokurorams dažnai trūksta priemonių, reikalingų veikti greitai ir veiksmingai tarpvalstybiniu mastu.

Europos prokuratūra šalins šiuos trūkumus ir stiprins kovą su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiomis nusikalstamomis veikomis, taip prisidėdama užtikrinant tvirtesnį ir geriau apsaugotą Sąjungos biudžetą.

Europos prokuratūra papildys OLAF ir Eurojusto, kurie neturi galimybių tirti atskirų baudžiamųjų bylų ar vykdyti baudžiamąjį persekiojimą jose, darbą.

Tolesni veiksmai

Prieš galutinai priimant Europos prokuratūros reglamentą, reikia gauti Europos Parlamento pritarimą. Tikimasi, kad tai galėtų įvykti iki vasaros atostogų, numatant, kad tekstas galutinai galėtų būti priimtas spalio mėn.

Pagal pritarimo procedūrą Europos Parlamentas turi įgaliojimus pritarti pasiūlymams dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų arba juos atmesti absoliučia balsų dauguma, bet negali šių pasiūlymų keisti.

• Komisijos pasiūlymo dėl Europos prokuratūros santrauka