Pirmininko Donaldo Tusko kalba po 2018 m. vasario 23 d. neformalaus 27 valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimo

Šiandien aptarėme politinius ES prioritetus, kuriuos norime atspindėti laikotarpio po 2020 m. daugiamečiame biudžete. Derybos dėl biudžeto visada būna sunkios. Tačiau šįkart debatai vyksta Europai esant kitokiame geopolitiniame kontekste, taip pat turint omeny „Brexit’ą“. Man malonu, kad visi vadovai debatuose dalyvavo laikydamiesi atvirumo, o ne principinių prieštaravimų nuostatos. Susitarėme, kad ES skirs daugiau lėšų kovai su nelegalia migracija, gynybai bei saugumui, taip pat programai „Erasmus+“. Daugelis vadovų pabrėžė tolesnę sanglaudos politikos, bendros žemės ūkio politikos, investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas ir Europos masto infrastruktūros svarbą. Akivaizdu, kad prioritetai yra susiję su biudžeto dydžiu ir todėl mums reikia spręsti dėl „Brexit’o“ sumažėjusių pajamų klausimą.

Nepaisant įprastinių nuomonių skirtumų, visi vadovai yra pasirengę siekti, kad ES biudžetas ir jo politika būtų modernesni. Ir daugelis yra pasirengę labiau prisidėti prie laikotarpio po 2020 m. biudžeto.

Kalbant apie mūsų derybų laiką, susitarėme, kad turėtume paspartinti darbą, palyginti su ankstesnėmis derybomis. Vis dėlto atrodo, kad bus tikrai sunku susitarti Europos Vadovų Taryboje dar šiais metais. Mes galėsime geriau įvertinti padėtį, kai bus pateiktas Komisijos pasiūlymas.

Antroji diskusijų tema – ES institucijos, tipinė Briuselio koridorių tema.

Kalbėjome apie naująją Europos Parlamento sudėtį po 2019 m. Vadovai plačiai pritarė idėjai, kad mažiau valstybių narių turėtų reikšti mažiau vietų, o tai reiškia Parlamento narių skaičiaus sumažinimą nuo 751 iki 705.

Kalbant apie pagrindinius kandidatus – vadinamuosius Spitzenkandidaten ar Spitzenkandidatinnen – susitarta, kad Europos Vadovų Taryba negali iš anksto garantuoti, kad ji pasiūlys vieną iš pagrindinių kandidatų į Europos Komisijos pirmininkus. Šis procesas nevyksta automatiškai. Sutartyje aiškiai nustatyta, kad Europos Vadovų Taryba turi autonominę kompetenciją siūlyti kandidatą, atsižvelgdama į Europos rinkimų rezultatus ir surengusi tinkamas konsultacijas.

Kalbant apie tarptautinius sąrašus, vadovai šį klausimą vėl svarstys ateityje.

Jeanas-Claude’as Junckeris taip pat pristatė mūsų dviejų pareigybių sujungimo idėją, tačiau nebuvo noro jos rutulioti. Visų pirma dėl to, kad tai labai sumažintų valstybių narių vaidmenį Europos Sąjungoje.

Šiandien aš taip pat informavau vadovus, kad kovo mėn. aukščiausiojo lygio susitikime pateiksiu gairių dėl būsimų ES ir JK santykių projektą. Ketiname šias gaires priimti, nepriklausomai nuo to, ar JK bus parengusi savo viziją dėl mūsų ateities santykių, ar ne. Žinoma, būtų geriau, jei jos vizija būtų parengta. Tačiau negalime stovėti ir laukti. Tikiuosi, JK planai taps šiek tiek aiškesni kitą savaitę, kai Londone susitiksiu su Ministre Pirmininke T. May.

Šįvakar Prezidentas N. Anastasiadesas ir Ministras Pirmininkas A. Tsipras informavo mus apie naujausius pokyčius, susijusius su Turkijos neteisėtais veiksmais rytinėje Viduržemio jūros dalyje ir Egėjo jūroje. Visų ES vadovų vardu norėčiau pareikšti solidarumą su Kipru ir Graikija ir skubiai raginame Turkiją nutraukti šią veiklą. Primenu, kad remiame Kipro Respublikos suverenią teisę žvalgyti bei naudoti savo gamtos išteklius vadovaujantis ES ir tarptautine teise, įskaitant JT jūrų teisės konvenciją.

Šie veiksmai prieštarauja Turkijos įsipareigojimui plėtoti gerus kaimyninius santykius ir juos normalizuoti su visomis valstybėmis narėmis. Esame pasirengę bendradarbiauti su Turkija, o kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikime įvertinsime, ar kovo 26 d. Varnoje galima surengti vadovų susitikimą su Turkija.

Pabaigai, mano manymu, svarbiausias punktas – Sirija. Asado režimas vykdo žiaurius puolimus prieš nekaltus vyrus, moteris ir vaikus. Jo rėmėjai – Rusija ir Iranas – leidžia tai daryti. Raginame juos sustabdyti šį smurtą. ES ragina nedelsiant nutraukti ugnį ir skubiai užtikrinti humanitarinės pagalbos teikimą civiliams gyventojams ir jų apsaugą.

Klausimų ir atsakymų dalies išrašas

Renkant kitą Europos Komisijos pirmininką automatiškumo nebus, tačiau ar pritariate Spitzenkandidaten proceso rėmėjų tvirtinimui, kad jis yra demokratiškesnis? Ar Sutartyje nustatytas procesas yra ne toks demokratiškas ?

Kalbant apie Spitzenkandidat procesą: klaidinga manyti, kad Spitzenkandidaten procesas yra kažkokiu būdu demokratiškesnis. Sutartyje teigiama, kad Europos Komisijos pirmininką turėtų pasiūlyti demokratiškai išrinkti valstybių narių vadovai ir kad jį turėtų išrinkti demokratiškai išrinkti Europos Parlamento nariai. Tai yra dvigubas Komisijos pirmininko demokratinis teisėtumas. Pašalinus bet kurį vieną iš šių dviejų teisėtumo šaltinių, procesas taptų mažiau, o ne labiau demokratiškas. Žinoma, buvimas pagrindiniu kandidatu (Spitzenkandidat) neužkerta galimybės tapti būsimu Europos Komisijos pirmininku. Esu visiškai įsitikinęs, kad tai net gali padidinti galimybes, tai akivaizdu, tačiau nėra ir negali būti jokio automatiškumo.

Kalbant apie sąlygų nustatymą, ar kanclerės A. Merkel išsakytos pastabos turėjo įtakos šios dienos debatams? Ar buvo kokių reakcijų dėl su pabėgėlių priėmimu susijusių sąlygų išmokoms iš kitos DFP nustatymu?

Išgirdau vien teigiamas reakcijas į šią nuomonę. Buvau maloniai nustebintas, kadangi sąlygų nustatymas nebuvo kvestionuotas. Pavyzdžiui, Lenkijos Ministras Pirmininkas M. Morawieckis nurodė, kad Lenkija taip pat pasirengusi paremti sąlygų nustatymą, tačiau tai turėtų būti grindžiama labai objektyviais kriterijais, bet, aš manau, tai nėra kontroversiška nuomonė. Šiandien diskusija buvo labai bendro pobūdžio, tačiau šiuo momentu galimas sąlygų nustatymas yra ne toks kontroversiškas, kaip tikėtasi.

Kitą savaitę lankysitės Londone. Atrodo, kad ministrų kabinetas susitarė dėl kažkokio plataus užmojo „valdomo išsiskyrimo“. Ar jūs siekiate tokio aiškumo? Kokios yra pasekmės kovo mėn. gairėms dėl būsimų santykių, kurias ketinate priimti?

Džiaugiuosi, kad JK vyriausybė, atrodo, bando nustatyti išsamesnę poziciją. Tačiau jeigu žiniasklaidos pranešimai yra teisingi, bijau, kad JK pozicija šiandien yra grindžiama visiška iliuzija. Atrodo, kad vis dar laikomasi požiūrio, kad gali būti „ir ožka sveika, ir vilkas sotus“. Nuo pat pradžių ES 27 laikosi vieno iš esminių principų: negalima išsirinkti tik to, kas patinka, ir negali būti bendrosios rinkos „à la carte“. Tai, neabejotinai, yra ir liks vienas iš pagrindinių principų. Kitą savaitę Londone susitiksiu su Ministre Pirmininke T. May aptarti JK pozicijos, o kovo mėn. ES 27 priims naujas gaires dėl būsimų santykių. Esu visiškai tikras, kad kaip ES 27 labai realistiškai vertinsime galimus naujus pasiūlymus.

Norėčiau paklausti apie dabartinius Lenkijos ir Izraelio santykius. Jūsų nuomone, ši įtampa kyla dėl nesusipratimo ar galbūt klaidų, ar, galbūt, dėl vienos pusės negeranoriškumo?

Šiandien Europos Vadovų Tarybos susitikimo metu man teko pasikalbėti su Ministru Pirmininku M. Morawieckiu. Pasakiau jam, kaip vertinu padėtį, kurioje atsidūrė Lenkija, ir pateikiau savo susitikimų su Europos vadovais išvadas. Tų susitikimų metu taip pat kėliau šiuos klausimus ir bandžiau apginti gerą mūsų šalies reputaciją, o tai šiuo metu nėra tokia lengva užduotis. Kaip paaiškėjo kalbantis su Ministru Pirmininku M. Morawieckiu, jis tai supranta. Ir norėčiau pabrėžti (tą irgi sakiau M. Morawieckiui), kad padėtis labai rimta ir daro tiesioginę įtaką Lenkijos interesams, Lenkijos reputacijai ir pasaulio nuomonei apie Lenkiją. Gali būti tik vienas patarimas: abi bangos turi būti sustabdytos. Reikia padaryti viską, kad abi bangos būtų sustabdytos. Visų pirma blogų nuomonių apie Lenkiją banga – iš tiesų ši banga jau tapo tikru cunamiu. Antroji banga – tai neapgalvotų ir nederamų kraštutiniškumų, Lenkijoje daromų antisemitinių pareiškimų banga. Lenkijos vyriausybė turi visas galimybes sustabdyti abi šias bangas, jei tik ji iš tiesų to nori. Visi mes, aš taip pat, labai sunkiai dirbome Lenkijoje pastaruosius 30 metų, kad užtikrintume, kad Lenkija palaikytų gerus santykius su išorės pasauliu, be kita ko, su Izraeliu ir žydų bendruomene. Todėl negalime leisti, kad kas nors vos per kelias savaites sunaikintų visą šį darbą. Tačiau dar ne per vėlu imtis konkrečių veiksmų, kaip ir dar ne per vėlu laikytis elementaraus padorumo.

Vaizdo įrašai