Skip to content

Oro tarša Europos Sąjungoje: faktai ir skaičiai

Nors mūsų oras dabar yra mažiau užterštas nei prieš kelis dešimtmečius, 2023 m. dėl oro taršos anksčiau laiko Europoje mirė apie 280 000 žmonių.

Didžiausias oro taršos šaltinis Europoje yra žemės ūkis.

ES siekia, kad iki 2050 m. taršos visai nebeliktų, ir 2024 m. patvirtino naujas taisykles, kad padėtų pasiekti šį tikslą.

Pagrindiniai teršalai

Pagrindiniai teršalai, be kita ko, yra šie:

  • smulkiosios kietosios dalelės (KD2,5) ir kietosios dalelės (KD10)
  • amoniakas,
  • metanas,
  • ozonas,
  • azoto oksidai,
  • sieros dioksidas,
  • lakieji organiniai junginiai, išskyrus metaną.

Visi jie yra savaip žalingi. Kai kurie taip pat reaguoja tarpusavyje cheminių procesų metu ir tampa kietosiomis dalelėmis arba ozonu.

Didžiausią žalą europiečiams daro smulkiosios kietosios dalelės (KD2,5)

Smulkiosios kietosios dalelės yra tokios mažos, kad gali patekti į plaučius ir net į kraujotaką ir sukelti rimtų sveikatos problemų. Jas sudaro įvairaus dydžio kietosios dalelės ir skysčio lašeliai.

Dulkes ir žiedadulkes dar galima matyti plika akimi, o po degimo proceso liekančių dalelių dydis yra mažesnis nei 2,5 mikrometro (μm). Jos maždaug tokio pat dydžio kaip bakterija.

Vienas mikrometras yra viena milijoninė metro dalis. Žmogaus plauko diametras yra apie 100 μm, jis yra maždaug 30 kartų platesnis nei didžiausia KD2,5.

Diagrama, kurioje žmogaus plauko diametras (apie 100 μm) lyginamas su KD10 (mažesnių nei 10 μm) ir KD2,5 (mažesnių nei 2,5 μm) dydžiu.

Išmetamųjų oro teršalų kiekis nuo 1990 m. sumažėjo

Nuo XX a. devintojo dešimtmečio ES taiko griežtas priemones, kad sumažintų oro taršą, ir išmetamas pagrindinių oro teršalų kiekis gerokai sumažėjo. 1990–2023 m. išmetamas KD10, KD2,5, amoniako, sieros oksido, lakiųjų organinių junginių, išskyrus metaną, ir azoto oksidų kiekis sumažėjo nuo daugiau kaip 65 mln. tonų iki maždaug 19 mln. tonų.

Tekstinė versija

Stulpelinė diagrama, kurioje pavaizduota šešių oro teršalų kiekio raida 1990–2023 m.: KD10, KD2,5, amoniako, sieros oksidų, lakiųjų organiniai junginių, išskyrus metaną, ir azoto oksidų. Visų šių teršalų išmetamas kiekis gerokai sumažėjo – nuo iš viso daugiau kaip 65 mln. tonų 1990 m. iki maždaug 19 mln. tonų 2023 m. Išmetamas sieros oksido kiekis sumažėjo labiausiai – beveik 95 %, o išmetamas amoniako kiekis sumažėjo mažiausiai – tik 36 %.

Tačiau, remiantis naujausiais Europos aplinkos agentūros duomenimis, 2023 m. daugiau nei 94 % ES miestų gyventojų buvo vis dar veikiami smulkiųjų kietųjų dalelių (KD2,5) koncentracijų, viršijančių naujausias Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) gaires. Kitų teršalų poveikis taip pat tebeviršijo rekomenduojamus kiekius.

Iš kur atsiranda oro teršalai?

Didžiausi oro teršalų šaltiniai Europos Sąjungoje yra žemės ūkis ir energijos vartojimas.

Daugiau kaip 60 % išmetamo KD2,5 kiekio susidaro dėl energijos vartojimo

Diagramoje parodyta, kokiomis procentinėmis dalimis iš įvairių šaltinių buvo išmetami šie oro teršalai 2023 m.: smulkiosios kietosios dalelės (KD2,5), kietosios dalelės (KD10), amoniakas, sieros dioksidai, lakieji organiniai junginiai, išskyrus metaną, ir azoto oksidai. Norėdami pamatyti daugiau duomenų, užveskite pelės žymeklį ant diagramos.

Tekstinė versija

Juostinė diagrama, kurioje parodyta kokiomis procentinėmis dalimis iš įvairių šaltinių buvo išmetami toliau nurodyti oro teršalai: KD2,5, KD10, sieros dioksidas, lakieji organiniai junginiai, išskyrus metaną, azoto oksidai ir amoniakas. Daugiausia oro teršalų išmetama šiuose sektoriuose:

  • KD2,5: energijos vartojimas gyvenamajame, komerciniame ir instituciniame sektoriuose – 63 %,
  • KD10: energijos vartojimas gyvenamajame, komerciniame ir instituciniame sektoriuose – 43 %,
  • sieros dioksidas: energijos tiekimas – 41 % ir gamybos bei gavybos pramonė – 36 %,
  • lakieji organiniai junginiai, išskyrus metaną: gamybos ir gavybos pramonė – 45 %,
  • azoto oksidai: transportas – 50 %,
  • amoniakas: žemės ūkis – 94 %.

KD2,5 yra arba išmetamos tiesiogiai, daugiausia deginant iškastinį kurą ar biomasę, arba susidaro ore, kai tarpusavyje reaguoja kiti teršalai, pavyzdžiui, azoto oksidai, sieros dioksidas ar amoniakas.

Ozonas neišmetamas tiesiogiai, jis susidaro, kai kiti teršalai, daugiausia azoto oksidai ir lakieji organiniai junginiai, reaguoja su saulės šviesa ir šiluma.

Todėl norint gerokai sumažinti KD2,5 kiekį ore, reikia imtis veiksmų, apimančių kelis oro teršalus ir įvairius sektorius, įskaitant buitinį šildymą, žemės ūkį, transportą, elektros energijos gamybą ir pramonę.

Poveikis sveikatai

Kiekvienas žmogus kasdien įkvepia apie 14 kg oro. Tačiau kartu su oru taip pat įkvepiame teršalus, kurie patenka į mūsų plaučius ir net į kraujotaką.

Žmogų veikianti oro tarša gali sukelti kvėpavimo takų ligas, įskaitant astmą, ir plaučių vėžį bei insultą.

Diagrama, kurioje pavaizduoti žmogaus kūno organai ir nurodyta, kokias ligas ir sutrikimus gali sukelti oro tarša. • smegenys: galvos skausmai, nerimas ir poveikis centrinei nervų sistemai • galva: akių, nosies ir gerklės dirginimas ir kvėpavimo sutrikimai • plaučiai: infekcijos, astma, susilpnėjusi plaučių funkcija, lėtinis bronchitas, plaučių vėžys • širdis: širdies ir kraujagyslių ligos • kiti organai: poveikis kepenims, blužniai, kraujui, taip pat reprodukcinei sistemai

Dėl teršalų, kurių koncentracija viršija Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamus kiekius, Europoje kasmet anksčiau laiko miršta šimtai tūkstančių žmonių.

182 000 mirčių

smulkiosios kietosios dalelės (KD2,5)

34 000 mirčių

azoto dioksidas (NO2)

63 000 mirčių

ozonas (O3)

Poveikis aplinkai ir ekonomikai

Oro tarša taip pat kenkia ekosistemoms ir augmenijai ir dėl jos patiriama didelių ekonominių sąnaudų.

Pažemio ozonas (O3) kenkia žemės ūkio kultūroms ir miškams sulėtindamas jų augimą ir sumažindamas derlių. Jis taip pat daro poveikį biologinei įvairovei ir ekosisteminėms paslaugoms.

Europos aplinkos agentūros duomenimis, pastaraisiais metais daugelis ES šalių dėl ozono prarado daugiau kaip 5 % savo kviečių derliaus.

Ore esantys azoto oksidai (NOX) ir amoniakas (NH3) krenta ir nusėda ant žemės ir vandens. Didelis šių medžiagų kiekis gali sukelti eutrofikaciją – spartų dumblių ir vandens augalų augimą upėse, ežeruose ir jūrose. Kai šie augalai žūsta ir suyra, jie sugeria deguonį vandenyje, todėl kenkia žuvims bei kitiems organizmams.

Šie teršalai taip pat prisideda prie gėlo vandens ir miško dirvožemio rūgštėjimo.

Europos aplinkos agentūros duomenimis, 2023 m. beveik 74 % ES ekosistemų buvo veikiamos tokio azoto kiekio, kuris gali sukelti eutrofikaciją.

Ar švarus jūsų miesto oras?

Pastaraisiais dešimtmečiais oro tarša Europoje gerokai sumažėjo, tačiau padėtis įvairiuose miestuose labai skiriasi.

2024 m. ir 2025 m. 337 Europos miestuose buvo viršyta nauja ES riba – 10 mikrogramų KD2,5 vienam kubiniam metrui oro. Viename mieste – Slavonski Brode (Kroatija) – buvo viršyta ankstesnė ES riba – 25 mikrogramai KD2,5 vienam kubiniam metrui oro.

15 Europos miestų užregistruota KD2,5 koncentracija mažesnė nei 5 mikrogramai vienam kubiniam metrui oro:

  • Narva (Estija),
  • Kuopijas, Tamperė, Jiuveskiulė, Oulu, Lahtis ir Espo / Esbo (Suomija),
  • Reikjavikas (Islandija),
  • Trumsė (Norvegija),
  • Faras (Portugalija),
  • Umeo, Upsala, Vesterosas, Sioderteljė ir Erebru (Švedija).

Oro tarša Europos miestuose

Žemėlapyje Europos miestai suskirstyti į penkias grupes pagal taršą (nuo labai mažos iki labai didelės taršos), remiantis mirtingumo rizika, kurią kelia ilgalaikis smulkiųjų kietųjų dalelių (KD2,5), azoto dioksido (NO2) ir pažemio ozono (O3) poveikis.

Užveskite pelės žymeklį ant savo miesto, kad pamatytumėte oro taršos lygį ir taršos KD2,5, NO2 ir O3 vertes.

Tekstinė versija

Žemėlapyje parodyti Europos miestai, jų taršos smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis (KD2,5), azoto dioksidu ir pažemio ozonu lygiai mikrogramais kubiniame metre ir jų oro taršos lygiai, suskirstyti į penkias grupes (nuo labai žemo iki labai didelio). Šiaurės ir Vakarų Europos miestų oro kokybė paprastai yra geresnė, o Rytų ir Pietų Europos miestų – prastesnė.

Paskutinį kartą peržiūrėta: 2026 m. liepos 27 d.