Oro kokybė

Oro tarša ES

Oro tarša yra viena pagrindinių ligų ir ankstyvos mirties Europoje priežasčių. Visų pirma smulkiosios kietosios dalelės (KD_2,5) gali giliai įsismelkti į plaučius ir patekti į kraujotaką ir Europoje sukelia daugiausia ankstyvų mirčių.

2022 m. dėl oro taršos Europoje per anksti mirė apie 350 000 žmonių, iš jų net 239 00 mirė dėl KD_2.5. Tai daugiau kaip 11 kartų daugiau nei kelių eismo įvykiuose žuvusių žmonių (2022 m. – 20 634).

Nuo 1990 m. ES išmetamas oro teršalų kiekis sumažėjo, tačiau taršos lygis vis dar viršija rekomenduojamus standartus. Europos aplinkos agentūros duomenimis, 2023 m. 94 % ES miestų gyventojų patyrė taršą KD_2,5, kurių koncentracija viršijo naujausias Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamas oro kokybės normas.

Kaip ES sprendžia oro taršos problemą

Jau nuo devintojo dešimtmečio ES taiko griežtas oro taršos mažinimo priemones.

Pagrindiniais teisės aktais nustatoma:

• lauko (aplinkos) oro kokybės standartai;
• nacionaliniai išmetamo pagrindinių oro teršalų kiekio mažinimo tikslai.

2024 m. spalio mėn. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė direktyvą, kuria nustatomi atnaujinti oro kokybės standartai visoje ES. Naujomis taisyklėmis nustatomos privalomos ribinės vertės 2030 m. – tai tarpinis žingsnis, kad iki 2050 m. būtų pasiektas ES nulinės taršos tikslas ir padedama kurti aplinką be toksinių medžiagų.

Daug kitų teisės aktų taip pat padeda gerinti oro kokybę ES, pavyzdžiui, taisyklės dėl įvairiuose ekonomikos sektoriuose išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, Euro 7 standartai transporto priemonėms ir taisyklės dėl pramoninių išmetamųjų teršalų.

Naujos ES oro kokybės taisyklės

Naująja ES oro kokybės direktyva ((ES) 2024/2881) sujungiamos ir pakeičiamos ankstesnės oro kokybės direktyvos (2004/107/EB ir 2008/50/EB).

Ja remiamas Europos žaliojo kurso tikslas iki 2050 m. sumažinti oro, vandens ir dirvožemio taršą iki tokio lygio, kuris būtų nebekenksmingas.

ES valstybės narės direktyvą į nacionalinę teisę turi perkelti ne vėliau kaip 2026 m. gruodžio 11 d.

Pagrindiniai pakeitimai apima:

• griežtesnius ES oro kokybės standartus 2030 m. – jie turėtų būti artimesni 2021 m. PSO gairėms ir atspindėti naujausius mokslinius duomenis apie oro taršos poveikį sveikatai;

• naują teisę žmonėms reikalauti kompensacijos, jei dėl taisyklių pažeidimų padaroma žala jų sveikatai.

• Oro kokybė: Taryba galutinai pritarė ES standartų sugriežtinimui (pranešimas spaudai, 2024 m. spalio 14 d.)

Griežtesni oro kokybės standartai

Naująja direktyva nustatomi griežtesni oro kokybės standartai dėl 13 teršalų 2030 m., įskaitant KD_2.5, KD₁₀, azoto dioksidą ir ozoną. Standartas, be kita ko, apima išmetamųjų teršalų ribines vertes, vidutinio poveikio mažinimo pareigas ir pavojaus slenksčius.

Iki 2030 m. smulkiųjų kietųjų dalelių (KD_2,5) metinė ribinė vertė bus sumažinta daugiau nei dvigubai:

• ankstesnis ES standartas: 25 µg/m³
• naujas ES standartas: 10 µg/m³
• PSO gairės: 5 µg/m³

Tikimasi, kad dėl griežtesnių ribinių verčių su KD_2,5 susijusių pirmalaikių mirčių per 10 metų sumažės 75 %.

Komisija turi reguliariai peržiūrėti mokslinius įrodymus ir patikrinti, ar peržiūrėti oro kokybės standartai yra veiksmingi sveikatai apsaugoti.

Tam tikromis sąlygomis valstybės narės gali prašyti atidėti terminą, iki kurio reikia užtikrinti oro kokybės ribines vertes.

Teisė kreiptis į teismą ir teisė į žalos atlyginimą

Naujosiomis taisyklėmis sustiprinama teisė į švarų orą ir teisė kreiptis į teismą. Pakankamai suinteresuoti asmenys ir organizacijos, įskaitant NVO, gali ginčyti teisme direktyvos įgyvendinimo būdus.

Pirmą kartą valstybės narės turės užtikrinti, kad žmonės galėtų reikalauti atlyginti žalą ir gauti kompensaciją, jei žala jų sveikatai padaroma tyčia ar dėl aplaidumo pažeidus nacionalines taisykles, kuriomis direktyva perkeliama į nacionalinę teisę.

Geresnis planavimas ir stebėsena

Direktyva reikalaujama, kad valstybės narės parengtų oro kokybės veiksmų gaires ir planus, jei teršalų lygiai viršija ribines ir siektinas vertes. Jos turi imtis atitinkamų priemonių taršai sumažinti ir užtikrinti, kad laikotarpis, kai vertės viršijamos, būtų kuo trumpesnis.

Be to, direktyva sugriežtinami oro kokybės stebėsenos ir modeliavimo reikalavimai. Geresni duomenys padės valdžios institucijoms valdyti oro kokybę, planuoti prevencines priemones ir veiksmingiau užtikrinti taisyklių laikymąsi.

Tarpvalstybinė tarša ir visuomenės informavimas

Oro tarša dažnai nepaiso sienų, todėl valstybės narėsturi bendradarbiauti, kad nustatytų oro taršos šaltinius ir jiems neutralizuoti būtinas priemones, taip pat planuoti suderintus veiksmus.

Jos taip pat turi dėti daugiau pastangų informuodamos visuomenę apie oro kokybę.