"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Jums leidus, naudosime slapukus suvestiniams anoniminiams duomenims apie lankytojų naršymą ir veiksmus mūsų svetainėje gauti. Šiuos duomenis naudosime tam, kad jums būtų patogiau naršyti mūsų svetainėje.
ES aplinkos ministrai susitiko Liuksemburge ir susitarė dėl bendro požiūrio dėl Ekologiškumo teiginių direktyvos, Dirvožemio stebėsenos direktyvos ir peržiūrėtos Atliekų pagrindų direktyvos. Jie oficialiai priėmė Gamtos atkūrimo teisės aktą.
ES pasinaudojo unikalia proga apgręžti biologinės įvairovės nykimo procesą ir išnaudoti šią greitai išnyksiančią galimybę, kad ateities kartoms būtų užtikrinta gyventi tinkama ateitis.
Šiandien taip pat susitarėme dėl trijų pagrindinių ES direktyvų dėl žiedinės ekonomikos ir dirvožemio būklės ES: parodėme savo įsipareigojimą vykdyti žaliąją pertvarką apsaugant savo vartotojus nuo ekomanipuliavimo, daugiausia dėmesio skiriant maisto ir tekstilės atliekoms ir apsaugant savo dirvožemį nuo degradacijos.
ES nuolat siekia savo aplinkos ir klimato srities tikslų ir tikslo iki 2050 m. ES užtikrinti poveikio klimatui neutralumą.
Briuselio sostinės regiono vyriausybės prisitaikymo prie klimato kaitos, aplinkos, energetikos ir dalyvaujamosios demokratijos ministras Alainas Maronas
Gamtos atkūrimo teisės aktas
Šiandien Taryba oficialiai priėmė pirmą tokio pobūdžio reglamentą – reglamentą dėl gamtos atkūrimo. Šio teisės akto tikslas – įdiegti priemones, kuriomis siekiama iki 2030 m. atkurti bent 20 % ES sausumos ir jūrų teritorijų, o iki 2050 m. – visas atkurtinas ekosistemas.
Jame nustatyti konkretūs teisiškai privalomi gamtos atkūrimo sausumos, jūrų, gėlo vandens, miškų, žemės ūkio ir miestų ekosistemose tikslai ir pareigos. Konkrečios priemonės apima apdulkintojų ir pievų drugių apsaugą, miestų žaliųjų erdvių apsaugą ir bent trijų milijardų papildomų medžių sodinimą iki 2030 m. ES lygmeniu.
ES aplinkos ministrai susitarė dėl bendro požiūrio dėl pasiūlymo peržiūrėti Atliekų pagrindų direktyvą, daugiausia dėmesio skiriant būtent tekstilės ir maisto sektoriams. Bendras tikslas – mažinti poveikį aplinkai ir klimatui, siejamą su tekstilės ir maisto atliekų susidarymu ir tvarkymu. Juo taip pat siekiama skatinti žiediškumą tekstilės sektoriuje.
Naujosiomis taisyklėmis visose ES valstybėse narėse tekstilės gamintojams nustatomos privalomos ir suderintos didesnės gamintojo atsakomybės sistemos. Bendrame požiūryje taip pat nustatyti valstybėms narėms taikomi teisiškai privalomi maisto atliekų mažinimo tikslai – jie turi būti pasiekti iki 2030 m.: 10 % perdirbimo ir gamybos sektoriuose ir 30 % (vienam gyventojui) mažmeninės prekybos, restoranų, maitinimo paslaugų ir namų ūkių sektoriuose.
Ši medžiaga šiuo metu yra prieinama tik šia (šiomis) kalba (-omis):
Maisto atliekos: prevencija, pakartotinis panaudojimas ir perdirbimas (Infografikas.)
Ekologiškumo teiginiai
Ministrai susitarė dėl bendro požiūrio dėl pasiūlytos Ekologiškumo teiginių direktyvos.
Direktyva siekiama apsaugoti vartotojus nuo ekomanipuliavimo: ja visoje ES nustatomi būtiniausi reikalavimai, susiję su aiškių ekologiškumo teiginių (teikiamų tiek raštu, tiek žodžiu) ir aplinkosauginių ženklų pagrindimu, pranešimu apie juos ir jų tikrinimu.
Tikslas – paspartinti žaliąją pertvarką siekiant pereiti prie žiedinės ir švarios ekonomikos ES, taip prisidedant prie bendro ES 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslo.
Ši medžiaga šiuo metu yra prieinama tik šia (šiomis) kalba (-omis):
ES aplinkos ministrai susitarė dėl bendro požiūrio dėl Direktyvos dėl dirvožemio stebėsenos ir atsparumo. Direktyva siekiama, kad ES judėtų tokia kryptimi, kad iki 2050 m. joje būtų užtikrinta gera dirvožemio būklė.
Siekiant šio užsibrėžto tikslo, bendrame požiūryje, dėl kurio šiandien susitarta, nustatomos priemonės, kuriomis užtikrinama, kad dirvožemio būklės stebėsena būtų privaloma, numatomi pagrindiniai tvaraus dirvožemio valdymo principai ir nagrinėjami atvejai, kai dirvožemio tarša kelia nepriimtiną riziką sveikatai ir aplinkai.
Ministrai patvirtino išvadas dėl 8-osios aplinkosaugos veiksmų programos laikotarpio vidurio peržiūros, kuria sudaromos sąlygos įgyvendinti žaliąją, teisingą ir įtraukią pertvarką siekiant tvarios Europos.
Šiose išvadose pabrėžiama, kad Europos žaliojo kurso įgyvendinimas bus labai svarbus siekiant prioritetinių žaliosios pertvarkos tikslų. Išvadose, be kita ko, nagrinėjami atsparumo klimato kaitai ir pasirengimo valdyti riziką, klimato kaitos švelninimo, biologinės įvairovės apsaugos, nulinės taršos ir žiedinės ekonomikos klausimai.
Valstybės narės taip pat pabrėžė visuomenės pritarimo ir teisingos pertvarkos būtinybę. Šiomis išvadomis Komisija remsis pritaikydama priemones, kad būtų veiksmingai pasiekti 2030 m. tikslai.
ES aplinkos ministrai taip pat dalyvavo politiniuose debatuose dėl Komisijos komunikato dėl ES 2040 m. klimato srities tikslo.
Ministrai pasikeitė nuomonėmis dėl 2040 m. klimato srities tikslo, atsižvelgdami į jo indėlį į Sąjungos konkurencingumą, kartu užtikrinant teisingą pertvarką. Jie taip pat pasidalijo nuomonėmis dėl po 2030 m. galiosiančios sistemos, įskaitant paklausos valdymo priemonių ir žiedinės ekonomikos potencialą.
Pietų metu ministrai pasikeitė nuomonėmis dėl Komisijos komunikato dėl su klimatu susijusios rizikos valdymo.
Ministrai pripažino, kad reikia sisteminio politinio atsako visose atitinkamose politikos srityse. Jie išreiškė savo nuomonę dėl galimų naujų bendradarbiavimo būdų įvairiais valdymo lygmenimis, be kita ko, ES lygmeniu, siekiant mažinti su klimatu susijusią riziką. Jie taip pat pasidalijo su kitais ministrais informacija apie visas priemones, kurių jie ėmėsi, kad su klimatu susijusios rizikos valdymą įtrauktų į savo biudžeto planavimą.
Svarstydama punktus be diskusijos, Taryba priėmė sprendimą dėl Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija grindžiamo susitarimo dėl jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus jos naudojimo nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose (BBNJ susitarimo), dar žinomo kaip Atvirosios jūros sutartis, sudarymo ES vardu.
Susitarimu siekiama dabartinės ir būsimų kartų vardu apsaugoti pasaulio vandenynus ir užtikrinti jų priežiūrą nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose. Tie rajonai sudaro apie du trečdalius vandenynų ploto ir 95 % jų tūrio.
Pirmininkaujanti Belgija informavo ministrus apie vykstantį teisėkūros darbą, susijusį su siūlomu reglamentu dėl plastiko granulių keliamos taršos mikroplastiku mažinimo ir siūlomu reglamentu dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių.
Pirmininkaujanti valstybė narė ir Komisija informavo ministrus apie ketvirtosios Tarpvyriausybinio derybų komiteto, kuriam pavesta parengti tarptautinę teisiškai privalomą priemonę dėl taršos plastiku, be kita ko, jūros aplinkoje, sesijos (INC-4) rezultatus.
Lenkija, Čekija ir Vengrija (neviešo posėdžio metu) pateikė informacijos apie 2024 m. Inovacijų fondo aukciono sąlygas, kiek tai susiję su nebiologinės kilmės vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamyba (antrasis H2 aukciono etapas).
Vengrijos, kaip Europos Sąjungos Tarybai pirmininkausiančios valstybės narės, delegacija pristatė savo aplinkos programą.
Taryba taip pat be diskusijų patvirtino punktus, nurodytus A punktų sąrašuose.
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.
