Skip to content
  • Aplinkos taryba

Aplinkos taryba, 2024 m. kovo 25 d.

Pagrindiniai rezultatai

Atliekų pagrindų direktyva

ES aplinkos ministrai surengė politinius debatus dėl Komisijos pasiūlymo peržiūrėti Atliekų pagrindų direktyvą, daugiausia dėmesio skirdami tekstilės ir maisto sektoriams. Bendras diskusijų tikslas buvo pateikti tolesnes gaires dėl vykdomo techninio darbo, susijusio su siūlomais pakeitimais.

Kasmet Europos Sąjungoje susidaro milijonai tonų maisto ir tekstilės atliekų, o tai daro didžiulį neigiamą poveikį mūsų aplinkai. Šie skaičiai kelia nerimą, o šiandien aptartu pasiūlymu siekiama skubiai sustabdyti šią tendenciją ir paskatinti žiedinę ekonomiką. Surengėme konstruktyvią diskusiją, kad būtų galima toliau tinkame linkme nukreipti svarbų darbą, susijusį su tiksline Atliekų pagrindų direktyvos peržiūra. Esu įsitikinęs, kad artimiausiais mėnesiais pasieksime subalansuotą susitarimą.

Briuselio sostinės regiono vyriausybės prisitaikymo prie klimato kaitos, aplinkos, energetikos ir dalyvaujamosios demokratijos ministras Alainas Maronas

Pasiūlymo tikslas – mažinti poveikį aplinkai ir klimatui, susijusį su tekstilės ir maisto atliekų susidarymu ir tvarkymu. Tekstilės gaminių srityje pagal pasiūlymą visoje ES nustatomos privalomos ir suderintos didesnės gamintojo atsakomybės (DGA) sistemos, kad gamintojai padengtų tekstilės atliekų tvarkymo išlaidas. Siūlomomis taisyklėmis taip pat siekiama užtikrinti, kad panaudoti tekstilės gaminiai būtų rūšiuojami pakartotiniam naudojimui, o tai, ko pakartotinai naudoti negalima, būtų perdirbama, laikantis atliekų hierarchijos.

Pasiūlyme taip pat nustatyti teisiškai privalomi maisto atliekų mažinimo tikslai valstybėms narėms, kurie turi būti pasiekti iki 2030 m., siekiant prisidėti prie ES įsipareigojimų pagal darnaus vystymosi tikslus (DVT) vykdymo. Iš dalies pakeistoje direktyvoje taip pat reikalaujama, kad siekdamos minėtų mažinimo tikslų valstybės narės peržiūrėtų ir pritaikytų savo nacionalines maisto atliekų prevencijos programas.

Be kita ko, ministrai aptarė 2030 m. maisto atliekų mažinimo tikslų užmojį ir didesnės tekstilės gamintojų atsakomybės veiksmingumą kovojant su tekstilės atliekų poveikiu aplinkai.

Infografike pateikiamos pagrindinės ES priemonės maisto nuostoliams ir švaistymui mažinti.
Maisto atliekos: prevencija, pakartotinis panaudojimas ir perdirbimas (Infografikas.)

Maisto atliekos: prevencija, pakartotinis panaudojimas ir perdirbimas (Infografikas.)

Taršos mikroplastiku mažinimas

Ministrai taip pat surengė politinius debatus dėl Komisijos pasiūlymo dėl plastiko granulių patekimo į aplinką prevencijos. Siūlomu reglamentu siekiama toliau mažinti taršą mikroplastiku, konkrečiai – imtis veiksmų dėl mikroplastiko, kuris netyčia patenka į aplinką tvarkant plastiko granules.

Pasiūlymu nustatoma bendra veiklos vykdytojų ir ES bei ne ES vežėjų pareiga užkirsti kelią plastiko granulių patekimui į aplinką. Jame taip pat pateikiama veiklos vykdytojams skirta geriausia tvarkymo praktika, privaloma sertifikavimo sistema ir suderinta nuostolių apskaičiavimo metodika.

Ministrai palankiai įvertino pasiūlymą ir susitarė, kad svarbu, jog ES lygmens teisės aktuose daugiausia dėmesio būtų skiriama taršos mikroplastiku mažinimui. Jie daugiausia dėmesio skyrė tam, ar, jų nuomone, nuostatos yra tinkamos, ir įvertino siūlomą reglamentą įvairiems viešiesiems ir privatiesiems subjektams priskirtos atsakomybės atžvilgiu. Jie svarstė, ar reikia įtraukti priemones, susijusias su jūrų transportu (jos į Komisijos pateiktą pasiūlymą nebuvo įtrauktos).

2040 m. klimato srities tikslas

ES aplinkos ministrai pasikeitė nuomonėmis dėl neseniai paskelbto Komisijos komunikato dėl ES 2040 m. klimato srities tikslo. Šio komunikato tikslas – pradėti politines diskusijas ir surinkti informacijos laikotarpio po 2030 m. Europos klimato politikos sistemai parengti.

Šiuo tikslu komunikate išdėstyta vizija, kaip iki 2050 m. pasiekti Europos poveikio klimatui neutralumo tikslą, įskaitant tarpinį 2040 m. tikslą, nustatytą ES klimato teisės akte. Komisija rekomendavo iki 2040 m. grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį sumažinti 90 %, palyginti su 1990 m.

Visų pirma ministrai palankiai įvertino komunikatą ir pabrėžė, kad reikia plataus užmojo tikslo, kuris kartu užtikrintų teisingą pertvarką ir konkurencingą tvarumą. Jie aptarė tai, kaip ES turėtų vykdyti perėjimą prie poveikio klimatui neutralumo ir kokios bus svarbiausiosios reikiamos sąlygos laikotarpio po 2030 m. sistemai sukurti. Jie taip pat pasikeitė nuomonėmis apie tai, kurie sektoriai turi didžiausią potencialą prisidėti prie šio perėjimo.

A punktai ir kiti klausimai

Posėdžio pradžioje ES aplinkos ministrai su teisėkūros procedūra susijusiu darbotvarkės A punktu oficialiai priėmė peržiūrėtą Atliekų vežimo reglamentą.

Dalykinių pietų metu prie ministrų prisijungė Komisijos narys Wopke Hoekstra ir Leveno KU profesorius Patrickas Willemsas, kad aptartų hidrologinį atsparumą. Neformalioje diskusijoje aptartas tarpvalstybinis klimato kaitos poveikis hidrologiniam atsparumui visoje Europoje ir tolesnės ES finansinės ir reglamentavimo paramos poreikis.

Pagal punktą „Kiti klausimai“ pirmininkaujanti valstybė narė informavo ministrus apie daromą pažangą, susijusią su reglamentu dėl ES miškų stebėsenos sistemos ir reglamentu dėl gamtos atkūrimo.

Komisija pristatė atliktos aštuntosios aplinkosaugos veiksmų programos laikotarpio vidurio peržiūros rezultatus ir komunikatą dėl su klimatu susijusios rizikos valdymo Europoje. Ji taip pat informavo ministrus apie dabartinę padėtį, susijusią su nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais (NEKSVP).

Pagrindiniai 2030 m. prioritetai, taikomi nacionaliniams klimato ir energetikos srities planams, apima išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą, minimalios atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies ir daugiau elektros energijos jungčių užtikrinimą.
Nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai (Infografikas.)

Nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai (Infografikas.)

Pirmininkaujanti valstybė narė pranešė apie savo surengtus aukšto lygmens renginius ir kartu su Komisija informavo apie pagrindinius pastarojo meto tarptautinius susitikimus, įskaitant:

  • Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencijos šalių konferencijos 14-ąjį susitikimą (COP14) Samarkande (Uzbekistanas) (2024 m. vasario 12–17 d.) ir
  • JT aplinkos asamblėjos šeštąją sesiją (UNEA-6) Nairobyje (Kenija) (2024 m. vasario 26 d.–kovo 1 d.).

Komisija taip pat informavo ministrus apie įvairių daugiašalių aplinkos susitarimų (DAS) ratifikavimą.

Čekija ir Slovakija informavo ministrus apie Karlovi Varų kasmetinio politinio dialogo pareiškimą ir poreikį stiprinti teisingą pertvarką regionuose, kuriuos labiausiai paveikė dekarbonizacija.

Austrija informavo ministrus apie smulkiųjų ūkininkų ir ūkininkų tinklų svarbą tvariam ES sėklų reglamentui, atsižvelgiant į vykdomą darbą, susijusį su ES augalų dauginamosios medžiagos reglamentu.

Rumunijos, Slovakijos ir Suomijos delegacijos informavo ministrus apie pakartotinį rudųjų lokių apsaugos būklės visoje Europoje vertinimą.

Ministrai taip pat išklausė Prancūzijos, Danijos ir Švedijos atstovus dėl pasiūlymo dėl griežtesnės tekstilės atliekų eksporto į besivystančias šalis kontrolės, atsižvelgiant į Bazelio konvencijos šalių konferencijos 17-ąjį susitikimą (COP17).

Lietuva, kuriai pritarė Čekija, Estija ir Latvija, pateikė raginimą imtis veiksmų, kad būtų sustabdytas rusiškų atliekų importas į ES.

Posėdžių dokumentai

Pranešimai spaudai

Informacija spaudai

Kontaktai spaudai

Ne žurnalistų prašome siųsti prašymus visuomenės informavimo tarnybai.

Akreditavimo ir spaudos renginiai

Daugiau informacijos apie akreditaciją rasite šiame puslapyje.

Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.

Sekite naujienas

Kiti posėdžiai: Aplinkos taryba

Žiūrėti daugiau posėdžių

Paskutinį kartą peržiūrėta: 2025 m. sausio 31 d.