"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto taryba, 2025 m. gegužės 12–13 d.
Pagrindiniai rezultatai
Gegužės 13 d., antradienis
Kultūra / audiovizualiniai klausimai
Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos
Taryba patvirtino Išvadas dėl audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teisinės sistemos vertinimo.
Nuolat kintančioje žiniasklaidos aplinkoje mums reikalingos griežtos ir kartu lengvai pritaikomos taisyklės. Šiandienos išvadose pabrėžiami aktualiausi iššūkiai, su kuriais susiduria ES audiovizualinės žiniasklaidos sektorius, ir raginama laikytis požiūrio, kuriuo bus užtikrinta, kad ateityje visi mūsų piliečiai būtų apsaugoti nuo žalingo turinio. Technologinė plėtra yra neišvengiama ir mūsų užduotis yra ne atmesti šiuos pokyčius, o pasirengti veiksmingai jais pasinaudoti.
Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministrė Hanna Wróblewska
Išvadose Taryba pabrėžė itin svarbų Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos vaidmenį sukuriant teisinę sistemą, kuria siekiama apsaugoti įvairią, sąžiningą, saugią, patikimą ir konkurencingą audiovizualinės žiniasklaidos rinką ES ir skatinti tokią rinką užtikrinti, taip pat užtikrinti nepriklausomą, patikimą ir kultūros požiūriu įvairų audiovizualinį turinį.
Ministrai patvirtino Tarybos išvadas dėl paramos jauniesiems menininkams ir kultūros bei kūrybos specialistams jų karjeros pradžioje.
Menininkai ir kultūros specialistai, taip pat kultūros ir kūrybos sektorių rėmimas yra vieni pagrindinių 2023–2026 m. ES darbo plano kultūros srityje prioritetų. Tačiau jaunieji menininkai ir kūrėjai ir toliau susiduria su daugybe iššūkių, ir šiomis išvadomis siekiama šiuos iššūkius įveikti vykdant įvairias siūlomas iniciatyvas ir veiksmus.
Kultūros kelrodis ir programos „Kūrybiška Europa“ ateitis
Ministrai dalyvavo politiniuose debatuose, kuriuose daugiausia dėmesio skirta dviem temoms: būsimai programai „Kūrybiška Europa“ ir būsimai strateginei programai kultūros srityje, žinomai kaip „Kultūros kelrodis“.
Visų pirma jie aptarė iššūkius, su kuriais šiuo metu susiduria kultūros ir kūrybos sektoriai, ir tai, ar ir kokiu mastu reikėtų pakoreguoti programą „Kūrybiška Europa“, kad būtų galima geriau į šiuos iššūkius reaguoti.
Jie taip pat nagrinėjo, kaip Kultūros kelrodis galėtų padėti nutraukti status quo ir užtikrinti, kad kultūros strateginė svarba būtų pripažinta kartu su naujais politiniais prioritetais, kurie formuojasi ES ir valstybių narių lygmeniu.
Europos finansavimo ir reguliavimo modelio, skirto filmų kūrimui, sėkmė (Prancūzijos informacija)
Kiruna – 2029 m. Europos kultūros sostinė (Švedijos informacija)
Chemnico baltoji knyga. 40 rekomendacijų po 40-ties Europos kultūros sostinių programos metų (Vokietijos informacija)
Kultūros ir kūrybos sektorių vertė plėtojant DI: autorių teisių ir gretutinių teisių apsauga ir pagal DI aktą nustatyto praktikos kodekso skaidrumo užtikrinimas (Ispanijos ir Portugalijos, kurioms pritarė Italija, informacija)
MONDIACULT 2025. UNESCO pasaulinė konferencija kultūros politikos ir darnaus vystymosi klausimais (2025 m. rugsėjo 29–30 d.–spalio 1 d., Barselona) (Ispanijos informacija)
Žiniasklaidos nuosavybės ir finansavimo skaidrumas (Kroatijos informacija)
Pasaulinės paramos Ukrainos kultūrai ir kultūros paveldui skatinimas Ukrainos atkūrimo konferencijoje Romoje, 2025 m. liepos 10–11 d. (Italijos informacija)
ES bendradarbiavimo kultūros srityje indėlis skatinant bendrą Europos istorinį atminimą ir didinant ES atsparumą (Lietuvos, Estijos ir Latvijos informacija)
Kultūros indėlis į ES pasirengimą krizėms. Ilgalaikis skaitmeninio kultūros paveldo išsaugojimas (Estijos informacija)
Pirmininkausiančios valstybės narės darbo programa (Danijos informacija)
Taryba patvirtino Išvadas dėl integruoto požiūrio į sportą ir fizinį aktyvumą švietimo kontekste.
Vaikai ir jaunimas vis mažiau juda, o tai gali turėti rimtų pasekmių jų fizinei ir psichikos sveikatai. Didesnis dėmesys fiziniam aktyvumui švietimo kontekste ir geresnės galimybės naudotis mokyklose esančia sporto infrastruktūra gali padėti kovoti su šia nerimą keliančia tendencija, skatinti sveikus įpročius ir meilę sportui, kuri išliktų visą gyvenimą.
Sporto ir turizmo ministerijos valstybės sekretorius Piotras Borysas
Išvadomis siekiama įveikti iškilusius iššūkius, susijusius su vaikų ir jaunimo fizinio aktyvumo didinimu, ir propaguoti sportą kaip fizinės ir psichikos sveikatos priemonę, konkrečiai išnagrinėjant, kaip mokyklos aplinka (pamokų metu ir joms pasibaigus) gali būti naudojama siekiant fizinį aktyvumą įtraukti į kasdienį gyvenimą.
Taryboje įvyko politiniai debatai dėl sportininkų vaidmens formuojant sporto politiką. Ministrai pabrėžė sportininkų patirties ir profesinių įžvalgų vertę ir aptarė būdus, kaip įtraukti juos į sporto politikos formavimą ir įgyvendinimą visais lygmenimis – visų pirma jie galėtų prisidėti nustatant iššūkius, siūlant sprendimus ir užtikrinant, kad politika atspindėtų sporto bendruomenės poreikius.
Svarstant darbotvarkės punktą „Kiti klausimai“ aptarti šie klausimai:
Rusijos plataus masto invazijos poveikis Ukrainos sporto sektoriui (pirmininkaujančios valstybės narės informacija)
XXV-ųjų žiemos olimpinių ir paralimpinių žaidynių (Milanas-Kortina, 2026 m.) europinis ir socialinis aspektas: svarbūs sporto renginiai, Europos sporto modelis ir savanoriškos veiklos vaidmuo (Italijos informacija)
Pasaulinė antidopingo agentūra (WADA). Steigiamosios valdybos posėdis, 2024 m. gruodžio 5 d. (ES valstybių narių atstovo WADA steigiamojoje valdyboje informacija)
2025 m. gegužės 9 d.: sportas mini Europos dieną (Ispanijos informacija)
Pirmininkausiančios valstybės narės darbo programa (Danijos informacija)
Neformalūs pietūs
Neformalių pietų metu sporto ministrai aptarė tarpsektorinį bendradarbiavimą siekiant skatinti sportą ir fizinį aktyvumą mokyklose.
Taryba, kaip vieną iš aukštojo mokslo dokumentų rinkinio dalies dokumentų, priėmė rekomendaciją dėl Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo ir pripažinimo sistemos ir patvirtino rezoliuciją dėl jungtinio Europos laipsnio ženklo ir tolesnių veiksmų siekiant galimo jungtinio Europos laipsnio.
Šiandien pasiekti susitarimai padėjo mums žengti dar vieną žingsnį įgyvendinant vieną iš pagrindinių ES aukštojo mokslo ateities strateginių prioritetų – įdiegti galimą jungtinį Europos laipsnį. Toks jungtinis laipsnis padidintų Europos aukštojo mokslo patrauklumą ir konkurencingumą pasauliniu mastu. Tai – svarbus etapas dedant pastangas, kuriomis siekiama pagilinti Europos bendradarbiavimą aukštojo mokslo sektoriuje ir sustiprinti šio sektoriaus padėtį pasaulyje.
Lenkijos mokslo ir aukštojo mokslo ministro pavaduotojas Andrzejus Szeptyckis
Rekomendacijoje daugiausia dėmesio skiriama aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo sistemų tobulinimui, kad visoje ES būtų padidintas pasitikėjimas, atskaitomybė ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas. Joje išdėstomi kriterijai, kurių pagrindu jungtinėms studijų programoms, įgyvendinamoms vykdant tarpvalstybinį įvairių šalių, įskaitant bent dvi ES valstybes nares, aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimą, galėtų būti suteikiamas jungtinio Europos laipsnio ženklas. Rezoliucijoje išdėstoma Tarybos vizija dėl jungtinio Europos laipsnio ženklo ir siūlomos veiksmų gairės numatant tris etapus, kurie turės būti įgyvendinti iki 2029 m.
Įtrauki, į besimokančius asmenis orientuota praktika
ES švietimo ministrai patvirtino Tarybos išvadas dėl įtraukios, į besimokančius asmenis orientuotos praktikos ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros bei mokyklinio ugdymo srityse. Išvadose atspindimas poreikis sukurti atsparesnes ir įtraukesnes švietimo ir mokymo sistemas ir visiems užtikrinti galimybes gauti kokybišką ir įtraukų ugdymą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą.
Taryba surengė politikos debatus dėl įgūdžių sąjungos vaidmens stiprinant Europos švietimo erdvę (EŠE).
Ministrai aptarė, kaip įgūdžių sąjunga ir EŠE galėtų geriausiai papildyti viena kitą užtikrinant kokybišką ir įtraukų ugdymą ir mokymą visiems besimokantiems asmenims, kartu išvengiant veiksmų dubliavimosi ir nereikalingos administracinės naštos.
Jie taip pat pasidalijo nuomonėmis apie tai, kuriems pagrindiniams įgūdžių sąjungos elementams turėtų būti teikiama pirmenybė, kad būtų prisidedama siekiant EŠE tikslų, ir nagrinėjo, kaip būtų galima supaprastinti valdymą, kad būtų užtikrintas didesnis nuoseklumas ir sparčiau priimami sprendimai.
Svarstant darbotvarkės punktą „Kiti klausimai“ aptarti šie klausimai:
Informuotumo apie ES didinimas pasitelkiant švietimą (pirmininkaujančios valstybės narės informacija)
Neigiamas naudojimosi išmaniaisiais telefonais mokyklose poveikis (Austrijos, Italijos ir Švedijos informacija)
2025 m. birželio 27–28 d. Romoje įvyksianti neformali konferencija „Praėjus vieniems metams po G7 ministrų susitikimo švietimo klausimais: kokių veiksmų reikėtų imtis siekiant toliau gerinti bendradarbiavimą švietimo srityje?“ (Italijos informacija)
ES bendradarbiavimo švietimo srityje indėlis didinant informuotumą apie totalitarinius režimus ir didinant ES atsparumą (Estijos, Latvijos ir Lietuvos informacija)
7-asis EBPO pasaulinis forumas dėl švietimo ir įgūdžių ateities (2040 m.) (2025 m. lapkričio 24–26 d., Bratislava) (Slovakijos informacija)
Pirmininkausiančios valstybės narės darbo programa (Danijos informacija)
Neformalūs pietūs
Neformalių pietų metu buvo aptartas švietimo ir mokymo sistemų atsparumas ir pasirengimas.
Taryboje įvyko politiniai debatai dezinformacijos, manipuliavimo ir grėsmių kibernetinėje erdvėje ir jų poveikio jaunimo gyvenimui tema.
Jaunimas vis dažniau patenka į internetinės dezinformacijos pinkles. Ji iškreipia jų požiūrį į itin svarbius klausimus ir daro neigiamą poveikį jų psichikos sveikatai. Siekdami kovoti su šiomis augančiomis grėsmėmis turime ES lygmeniu imtis veiksmų, kad gerintume jaunosios kartos skaitmeninį raštingumą ir gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, padėdami jiems tapti atsparesniems manipuliavimui internete ir puoselėdami saugesnę skaitmeninę aplinką.
Lenkijos švietimo ministrė Barbara Nowacka
Ministrai visų pirma aptarė, kaip valstybės narės galėtų geriau ugdyti jaunimo skaitmeninius įgūdžius, kritinio mąstymo įgūdžius ir gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, kurių reikia interneto turiniui įvertinti ir atsparumui dezinformacijai bei manipuliavimui skaitmeninėje erdvėje stiprinti.
Jie taip pat pasiūlė ES lygmens priemonių ir veiksmų, kurie galėtų padidinti jaunimo atsparumą dezinformacijai bei manipuliavimui internete, skatinti teigiamą ir atsakingą skaitmeninių priemonių naudojimą ir geriau parengti juos sąmoningam ir aktyviam demokratiniam dalyvavimui skaitmeniniame amžiuje.
ES jaunimo reikalų ministrai patvirtino Tarybos išvadas dėl Europos jaunuolių bendruomenės, grindžiamos Europos vertybėmis bendros ir saugios Europos labui.
Vadovaujantis pirmininkaujančios Lenkijos prioritetais, išvadose nagrinėjami būdai, kaip sustiprinti jaunų europiečių europinę tapatybę, visų pirma puoselėjant tokius aspektus kaip švietimas ir mokymas demokratinio pilietiškumo klausimais, skaitmeninis raštingumas ir gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis, taip pat bendruomenės telkimas.
Jose atsispindi kovo mėn. Liubline įvykusios ES jaunimo konferencijos, surengtos, kaip ES jaunimo dialogo dalis, rezultatai.
Ministrai patvirtino Tarybos rezoliuciją, kuria peržiūrimos ES jaunimo dialogo valdymo gairės.
Rezoliucija siekiama atnaujinti valdymą, atsižvelgiant į pokyčius ir patirtį, įgytą nuo ankstesnės peržiūros, atliktos 2019 m., įgyvendinant 2019–2027 m. ES jaunimo strategiją.
Svarstant darbotvarkės punktą „Kiti klausimai“ aptarti šie klausimai:
Neformalaus ES jaunimo dialogo susitikimo dalykinių pusryčių metu įvykusių diskusijų rezultatai (pirmininkaujančios valstybės narės informacija)
Rusijos plataus masto invazijos poveikis Ukrainos jaunimui (pirmininkaujančios valstybės narės informacija)
ES bendradarbiavimo įgyvendinant jaunimo politiką indėlis skatinant bendrą Europos istorinį atminimą ir didinant ES atsparumą (Lietuvos, kuriai pritarė Estija ir Latvija, informacija)
Pirmininkausiančios valstybės narės darbo programa (Danijos informacija)
Neformalūs dalykiniai pusryčiai
Neformalių dalykinių pusryčių metu buvo aptarta tema „Susieti, tačiau kokia kaina? Jaunimas, socialiniai tinklai ir gerovė internete ateityje“.
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.
