"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Jums leidus, naudosime slapukus suvestiniams anoniminiams duomenims apie lankytojų naršymą ir veiksmus mūsų svetainėje gauti. Šiuos duomenis naudosime tam, kad jums būtų patogiau naršyti mūsų svetainėje.
Užsienio reikalų taryboje buvo aptarta Rusijos agresija prieš Ukrainą. Diskusijos pradžioje vaizdo konferencijos būdu Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pateikė padėties vietoje apžvalgą, taip pat pristatė skubiausius Ukrainos prioritetus ir pastarojo meto diplomatinius pokyčius.
Po to vykusioje 27 ES valstybių narių ministrų diskusijoje daugiausia dėmesio skirta visų pirma Rusijos masiniams išpuoliams prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą ir poreikį suteikti paramą Ukrainai energetikos srityje.
Išpuoliai prieš civilinę infrastruktūrą – energetikos infrastruktūrą, ligonines, mokyklas, daugiabučius pastatus – yra karo nusikaltimas. Rusijai nepavyksta laimėti mūšio lauke, taigi ji mėgina kaip ginklą panaudoti žiemą. Dabar nauja fronto linija yra energetika. ES atsakas – didžiausias visų laikų žiemos pagalbos paketas.
Vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Užsienio reikalų tarybos pirmininkė Kaja Kallas
Po to Taryba diskutavo, kaip didinti spaudimą Rusijai, ir aptarė sprendimą įtraukti Rusiją į šalių, kuriose kyla pinigų plovimo rizika, sąrašą ir vykdomą darbą, susijusį su 90 mlrd. € paskola ir 20-uoju sankcijų paketu.
Ministrai aptarė vykdomą darbą, susijusį su ES indėlio į saugumo garantijas Ukrainai rengimo užbaigimu ir karinių mokymų išplėtimu į Ukrainos teritoriją, taip pat paramą Ukrainos gynybos pramonei.
Vyriausioji įgaliotinė pabrėžė, kad tebėra labai svarbu užtikrinti atsakomybę, todėl praėjusią savaitę ES skyrė pirmuosius 10 mln. €, skirtus padėti įsteigti Specialųjį tribunolą dėl agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą.
Galiausiai Taryba nustatė ribojamąsias priemones dar šešiems asmenims atsižvelgiant į Rusijos tęsiamą hibridinę veiklą, įskaitant užsienio vykdomą manipuliavimą informacija ir kišimąsi (FIMI), nukreiptą prieš ES bei jos valstybes nares ir partnerius.
Užsienio reikalų taryboje pasikeista nuomonėmis dėl padėties Artimuosiuose Rytuose, pradedant padėtimi Irane, atsižvelgiant į pastarojo meto Irano režimo vykdomų smurtinių represijų prieš disidentus ir demonstrantų savavališko kalinimo bangą.
Taryba priėmė ribojamąsias priemones penkiolikai asmenų ir šešiems subjektams, susijusiems su smurto, savavališko kalinimo ir bauginimo taktikos naudojimu Irano civilių gyventojų atžvilgiu. Be to, Taryba priėmė ribojamąsias priemones pagal bepiločių orlaivių ir raketų režimą, atsižvelgdama į Irano paramą Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą.
Irane siaubingos represijos prieš protestuotojus turi milžinišką žmogiškąją kainą. ES jau nustatė plataus masto sankcijas. Šiandien ministrai susitarė Irano revoliucijos gvardiją paskelbti teroristine organizacija. Tokiu būdu ji bus prilyginta „Da’esh“, „Hamas“, „Hezbollah“, „Al-Qaida“. [...] Represijos negali likti be atsako.
Vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Užsienio reikalų tarybos pirmininkė Kaja Kallas
Sirijos klausimu ES užsienio reikalų ministrai pasikeitė nuomonėmis dėl naujausių pokyčių šalyje, įskaitant pastarojo meto smurto protrūkį šalies šiaurės rytuose. Ministrai apžvelgė ES lygmeniu atliktą darbą diplomatinio angažavimosi ir humanitarinės pagalbos srityse, tačiau taip pat daug dėmesio skyrė grėsmėms šalies stabilumui. Apskritai ministrai pabrėžė, kad įtraukus politinis pereinamasis procesas ir nacionalinio susitaikymo procesas yra itin svarbūs siekiant užkirsti kelią tam, kad padėtis Sirijoje vėl taptų nestabili.
Be to, ministrai aptarė ES indėlį įgyvendinant visapusišką planą Gazos konfliktui užbaigti po to, kai JAV sausio 14 d. paskelbė apie šio plano antrojo etapo pradžią, daugiausia dėmesio skiriant saugumui, valdymui ir atstatymui.
Šiame kontekste ministrai daugiausia dėmesio skyrė aktyvesnės BSGP veiklos klausimui, be kita ko, pakoreguojant ES civilinių misijų EU BAM Rafah ir EUPOL COPPS įgaliojimus siekiant rengti mokymus Palestinos civilinei policijai.
Galiausiai Gazos saugumas turi būti palestiniečių rankose.
Vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Užsienio reikalų tarybos pirmininkė Kaja Kallas
Kalbant apie valdymą, atsižvelgdami į 2026 m. sausio 22 d. neformalaus Europos Vadovų Tarybos narių susitikimo rezultatus, ES užsienio reikalų ministrai pasikeitė nuomonėmis dėl galimo ES vaidmens Taikos valdyboje. Ministrai pareiškė esantys pasirengę dirbti kartu su JAV įgyvendinant visapusišką Gazos taikos planą, Taikos valdybai vykdant savo misiją kaip pereinamojo laikotarpio administracijai pagal JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 2803.
Užsienio reikalų taryboje taip pat aptarta humanitarinė padėtis ir galimybės teikti humanitarinę pagalbą Gazoje, įskaitant NVO registracijos klausimą, blogėjančią padėtį Vakarų Krante, kur aktyvėja gyvenviečių kūrimo veikla ir smurtas, taip pat ES parama Palestinos Administracijai ir jos reformų programai.
Užsienio reikalų taryboje pasikeista nuomonėmis dėl padėties Didžiųjų ežerų regione, atsižvelgiant į pastarojo meto smurto eskalavimą rytinėje Kongo Demokratinės Respublikos (KDR) dalyje.
Remdamiesi gruodžio mėn. Užsienio reikalų tarybos posėdyje vykusių diskusijų rezultatais, ES ministrai aptarė, kaip ES gali remti taikos pastangas, grindžiamas Vašingtono susitarimais ir Dohos deklaracija, taip pat Afrikos Sąjungos tarpininkavimo pastangas. Be to, ES užsienio reikalų ministrai daug dėmesio skyrė klausimui, kaip spręsti toliau blogėjančios humanitarinės padėties problemą ir kaip ES gali suintensyvinti diplomatinį angažavimąsi vietoje ir remti regionines padėties stabilizavimo pastangas.
Taryboje buvo surengtos ribotos sudėties neformalios diskusijos dėl 2026 m. strateginės užsienio politikos perspektyvos, atsižvelgiant į dabartinius politinius pokyčius.
Dalykinių pietų metu ES užsienio reikalų ministrai surengė neformalų pasikeitimą nuomonėmis su JT vyriausiuoju žmogaus teisių komisaru Volkeriu Türku ir aptarė žmogaus teisių konfliktų ir krizių sąlygomis klausimą, daugiausia dėmesio skirdami Ukrainai, Artimiesiems Rytams ir Didžiųjų ežerų regionui.
Be to, Taryba patvirtino išvadas dėl Europos Sąjungos prioritetų Jungtinių Tautų žmogaus teisių forumuose 2026 m.
Taryba patvirtino papildomas sankcijas 7 asmenims, atsakingiems už smurtą ir žmogaus teisių pažeidimus Sudane.
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.
