Bendrųjų reikalų taryba, 2019 11 19, 2019 m. lapkričio 19 d.

Pagrindiniai rezultatai

Teisinės valstybės stiprinimas Europos Sąjungoje

Taryba apžvelgė kasmetinį dialogą teisinės valstybės klausimais ir aptarė išvadas šia tema. Kadangi nebuvo pasiektas konsensusas dėl teksto, pirmininkaujanti valstybė narė nusprendė paskelbti pirmininkaujančios valstybės narės išvadas. Ji padarė išvadą, kad tekstui pritaria arba neprieštarauja 26 delegacijos.

Išvadose siūloma, kad dabartinės teminės diskusijos, kurios yra Tarybos dialogo teisinės valstybės klausimais dalis, būtų išplėtotos ir taptų bendresniais kasmetiniais debatais teisinės valstybės padėties Europos Sąjungoje klausimais, aptariant padėtį visose valstybėse narėse ir užfiksuojant teigiamas bei neigiamas tendencijas. Išvadoms pritariančios valstybės narės taip pat pritaria tam, kad atliekant šį kasmetinį padėties įvertinimą galėtų būti naudojamasi naujomis Komisijos metinėmis ataskaitomis dėl teisinės valstybės, kartu paraginant Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis rengiant šias ataskaitas.

• Pirmininkaujančios valstybės narės išvados dėl kasmetinio dialogo teisinės valstybės klausimais vertinimo

Taryboje taip pat pasikeista nuomonėmis su ES pagrindinių teisių agentūros direktoriumi Michaelu O’Flaherty dėl demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių tarpusavio sąsajų.

M. O’Flaherty pabrėžė, kad Europos Sąjungoje pagrindinės teisės yra neatsiejama teisinės valstybės dalis ir kad visi veiksmai šioje srityje turėtų būti grindžiami faktiniais duomenimis, siekiant užtikrinti objektyvumą, nediskriminavimą ir vienodas sąlygas visoms valstybėms narėms.

Teisinė valstybė, pagrindinės teisės ir demokratija yra neatsiejamai susijusios. Jos visos yra arba jų visų nėra. Kaip Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė, dedame visas pastangas išsaugoti ir stiprinti šį bendrą vertybių pagrindą. Kas galėtų būti svarbiau? Pirmininkaujančios valstybės narės išvadoms pritarė didžioji dalis valstybių narių. Tikimės, kad jos taps naudingomis gairėmis tolesniam darbui.

Suomijos Europos reikalų ministrė Tytti Tuppurainen

Plėtra

Taryba aptarė plėtros ir stabilizacijos bei asociacijos proceso padėtį po Europos Vadovų Tarybos spalio mėn. susitikimo.

Diskusijoje daugiausia dėmesio skirta tam, kokiais būdais būtų galima palengvinti diskusijas Europos Vadovų Tarybos susitikime, kai ji kitą pavasarį vėl svarstys plėtros klausimą.

Diskusijų pabaigoje pirmininkaujanti valstybė narė atkreipė dėmesį į bendrą valstybių narių įsipareigojimą dėl Vakarų Balkanų europinės perspektyvos ir tolesnio bendradarbiavimo su regionu. Pirmininkaujanti valstybė narė taip pat atkreipė dėmesį į bendrą sutarimą, kad naudinga išnagrinėti stojimo derybų proceso veiksmingumą ir toliau gauti naujausią informaciją apie reformų pažangą.

Kita daugiametė finansinė programa

Taryba įvertino darbą, susijusį su 2021–2027 m. daugiamete finansine programa. Pirmininkaujanti valstybė narė nurodė, kad galutiniam derybų etapui skirtą visą derybų schemą su skaičiais ji ketina pateikti lapkričio mėn. pabaigoje. Gruodžio mėn. Bendrųjų reikalų tarybos posėdyje turėtų įvykti ministrų debatai dėl derybų schemos, rengiantis Europos Vadovų Tarybos susitikimui.

Gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimas

Ministrai pradėjo pasirengimą gruodžio 12–13 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimui ir išnagrinėjo anotuotos darbotvarkės projektą.

Kaip numatyta birželio mėn. susitikimo išvadose, gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba turėtų vėl aptarti klimato kaitos klausimą. Vadovai visų pirma sutelks dėmesį į tikslą ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą. Tikslas – baigti rengti gaires dėl ES ilgalaikės strategijos priėmimo ir pateikimo pagal JT bendrąją klimato kaitos konvenciją 2020 m. pradžioje.

Taip pat numatoma, kad, pirmininkaujančiai valstybei narei pateikus derybų programą su skaičiais, įvyks esminė vadovų diskusija dėl kitos DFP.

Atsižvelgdama į įvykius, Europos Vadovų Taryba gali svarstyti konkrečius užsienio politikos klausimus.

Vandenynai ir jūros

Taryba be diskusijų priėmė išvadas dėl vandenynų ir jūrų, pabrėždama, kad klimato kaita yra tiesioginė ir egzistencinė grėsmė pasaulio vandenynams ir jūroms. Išvadose raginama visais vyriausybės lygmenimis imtis aktyvesnių politikos veiksmų siekiant apsaugoti jūrų ir pakrančių ekosistemas.

• Tarybos išvados dėl vandenynų ir jūrų (pranešimas spaudai, 2019 11 19)