"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
G7 aukščiausiojo lygio susitikimas, Kornvalis (Jungtinė Karalystė), 2021 06 11–13, 2021 m. birželio 11–13 d.
Pagrindiniai rezultatai
Šių metų G7 aukščiausiojo lygio susitikime, vykusiame Karbis Bėjuje (Kornvalis, Jungtinė Karalystė), Europos Sąjungai atstovavo Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Per trijų dienų susitikimą G7 vadovai aptarė įvairias aktualias temas, įskaitant COVID-19, pasirengimą pandemijoms ir ekonomikos atsigavimą, geopolitinius iššūkius ir užsienio reikalus, prekybą ir vystymąsi, atvirų visuomenių ir demokratinių vertybių propagavimą, taip pat kovą su klimato kaita ir aplinkos apsaugą.
Aukščiausiojo lygio susitikimas vyko Jungtinės Karalystės pirmininkavimo Didžiajam septynetui metu; bendra šio pirmininkavimo tema – po pandemijos „atkurti geriau, nei buvo“. JK pakvietė Australijos, Indijos, Pietų Korėjos ir Pietų Afrikos vadovus dalyvauti dalyje susitikimo renginių kaip kviestines šalis.
Aukščiausiojo lygio susitikimo pabaigoje vadovai priėmė vadovų komunikatą.
Apskritojo stalo posėdis. Atkurti geriau, nei buvo: atsigavimas visiems
Sveikata
Vadovai nustatė bendrą tikslą 2022 m. užbaigti pandemiją. Tam reikės paskiepyti ne mažiau kaip 60 proc. pasaulio gyventojų. Todėl vienas iš tarptautinių G7 prioritetų yra paspartinti saugių, veiksmingų, prieinamų ir įperkamų vakcinų platinimą.
G7 įsipareigojo per kitus metus pateikti vieną milijardą vakcinų dozių. Jos visų pirma bus platinamos per COVAX – Prieigos prie kovos su COVID-19 priemonių spartinimo iniciatyvos (ACT-A) vakcinų srities ramstį, ir skiriamos tiems, kuriems labiausiai reikia pagalbos. Skaičiuojant kartu su G7 finansinio įnašo, siekiančio 8,6 mlrd. $, dozėmis išreikštu ekvivalentu, bendras G7 indėlis sudaro daugiau kaip du milijardus vakcinos dozių.
Pabrėžę, kad reikia užtikrinti sąžiningas galimybes gauti COVID-19 vakcinų, G7 vadovai įsipareigojo remti COVID-19 priemonių gamybą mažų pajamų šalyse ir paspartinti jų gamybą visuose žemynuose. Vadovai konstruktyviai dalyvaus PPO diskusijose dėl intelektinės nuosavybės vaidmens, be kita ko, nuosekliai dirbdami pagal TRIPS susitarimą.
Visų pirma siekėme užtikrinti, kad galėsime patenkinti vakcinų paklausą, ir šioje srityje ES ėmėsi lyderės vaidmens. Dabar prie mūsų prisijungė partneriai, kad paspartintų vakcinų gamybą ir tiekimą visame pasaulyje.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis
Pagrindinė tema, nagrinėta diskusijose pasaulio sveikatos klausimais – kaip geriau pasirengti būsimoms pandemijoms ir kovoti su ilgalaikėmis pasaulinėmis grėsmėmis sveikatai. G7 vadovai pripažino savo ypatingą vaidmenį ir atsakomybę stiprinant pasaulinę sveikatos ir sveikatos saugumo struktūrą.
G7 vadovai palankiai įvertino pasauliniame aukščiausiojo lygio susitikime sveikatos klausimais gegužės 21 d. priimtą Romos deklaraciją ir tikisi bendradarbiauti su G20 ir atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis siekiant daugiašalių veiksmų pasirengimo pandemijoms ir reagavimo į jas srityje, be kita ko, nagrinėjant potencialią sutarties dėl pandemijų vertę.
Vadovai taip pat priėmė Karbis Bėjaus sveikatos deklaraciją, kurioje išdėstytas G7 įsipareigojimas geriau užkirsti kelią būsimoms pandemijoms, jas nustatyti, į jas reaguoti ir po jų atsigauti imantis veiksmingų daugiašalių veiksmų ir stiprinant pasaulinę sveikatos sistemą, kurioje centrinę vietą užima Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO).
Taip pat raginame laiku atlikti skaidrų, ekspertų vadovaujamą ir moksliškai pagrįstą PSO organizuotą COVID-19 kilmės tyrimo 2-ą etapą, kaip rekomenduota ekspertų ataskaitoje, Kinijoje.
G7 vadovų komunikatas
COVID-19: ES indėlis užtikrinant pasaulinį solidarumą dėl vakcinų (Infografikas.)
Ekonomikos atsigavimas ir darbo vietos
Siekdamos sušvelninti pandemijos poveikį, G7 šalys piliečiams suteikė beprecedentę paramą, kurios apimtis siekia daugiau kaip 12 trln. $. G7 toliau rems savo ekonomiką tol, kol reikės, pereidama nuo reagavimo į krizę prie tvirto, atsparaus, tvaraus, subalansuoto ir integracinio, į ateitį orientuoto augimo skatinimo.
Siekdami sukurti teisingesnę pasaulinę mokesčių sistemą, surinkti daugiau mokestinių pajamų investicijoms remti ir kovoti su mokesčių vengimu, vadovai pritarė tam, kad naudojantis G20 / EBPO įtraukia sistema būtų nustatytas bent 15 proc. minimalus kiekvienos šalies taikomas pelno mokestis. Tikslas – pasiekti susitarimą liepos mėn. G20 finansų ministrų ir centrinių bankų valdytojų susitikime.
Laisva ir sąžininga prekyba
G7 vieningai siekia užtikrinti laisvą ir sąžiningą prekybą, kuri yra vienas iš pamatinių taisyklėmis grindžiamos daugiašalės sistemos principų ir tikslų. Tačiau vadovai sutarė, kad reikia bendros vizijos dėl daugiašalės prekybos sistemos reformos, kurią atliekant daugiausia dėmesio būtų skirta taisyklių sąvado modernizavimui ir Pasaulio prekybos organizacijai (PPO) reformavimui. Šiame kontekste jie pabrėžė, jog svarbu, kad tinkamai veiktų PPO derybinė funkcija ir ginčų sprendimo sistema.
Vadovai įsipareigojo bendradarbiauti siekiant spręsti anglies dioksido nutekėjimo rizikos problemą ir suderinti savo prekybos praktiką su įsipareigojimais pagal Paryžiaus susitarimą.
Jie taip pat įsipareigojo toliau bendradarbiauti siekiant užtikrinti, kad pasaulinėse tiekimo grandinėse nebūtų naudojamas priverstinis darbas.
Ateities priešakinės linijos
G7 skatins glaudesnį bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir plėtros srityje ir propaguos mokslinių tyrimų saugumo bei sąžiningumo ir atvirojo mokslo principus. Šiuo tikslu vadovai patvirtino G7 susitarimą dėl bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityje.
G7 toliau didins pastangas, kad būtų realistiška pasiekti tikslą neleisti temperatūrai pakilti daugiau kaip 1,5 C. Vadovai dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą laikytis Paryžiaus susitarimo ir kartu įsipareigojo kuo greičiau ir ne vėliau kaip 2050 m. pasiekti nulinį grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
Tikimasi, kad žalioji pertvarka padės sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, visame pasaulyje aktyviau vykdyti prisitaikymo veiksmus, sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir jį apgręžti, kurti naujas kokybiškas darbo vietas ir didinti klestėjimą bei gerovę. Ji bus grindžiama technologijomis ir remiama apčiuopiamais veiksmais visuose G7 ekonomikos ir visuomenės sektoriuose.
Konkretūs įsipareigojimai, be kita ko – toliau spartinti perėjimą nuo anglies naudojimo, kurio atveju netaikomos taršos mažinimo priemonės, kartu remiant paveiktus darbuotojus, ir iki 2021 m. pabaigos nutraukti naują tiesioginę vyriausybės paramą tarptautinei šiluminės energijos gamybai, kurios atveju netaikomos taršos mažinimo priemonės.
Perėjimas prie nulinio grynojo išmetamo kiekio ekonomikos kelia ypatingų finansavimo sunkumų besivystančioms šalims. G7 vadovai laikosi savo dvišalių ir daugiašalių įsipareigojimų remti šių partnerių dekarbonizacijos pastangas pasitelkiant kovos su klimato kaita finansavimą.
Jie dar kartą patvirtino bendrą išsivysčiusių šalių tikslą – laikotarpiu iki 2025 m. bendrai sutelkti 100 mlrd. $ per metus iš viešųjų ir privačiųjų šaltinių prasmingiems klimato kaitos švelninimo veiksmams, užtikrinant įgyvendinimo skaidrumą.
Vadovai taip pat pabrėžė didelio patikimumo anglies dioksido rinkų ir optimalaus politikos svertų naudojimo svarbą siekiant pereiti prie sąžiningo ir efektyvaus anglies dioksido kainų nustatymo.
G7 vadovai įsipareigojo iki 2030 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir jį apgręžti, taip pat pritarė plataus užmojo pasaulinei biologinės įvairovės strategijai po 2020 m., kurią Biologinės įvairovės konvencijos šalys turėtų priimti 15-ojoje šalių konferencijoje (COP 15). Jie priėmė G7 susitarimą dėl gamtos iki 2030 m., kuriame nustatyti veiksmai biologinės įvairovės srityje šiose keturiose pagrindinėse srityse: pereinamojo laikotarpio, investicijų, išsaugojimo ir atskaitomybės.
Pagal šį susitarimą G7 įsipareigoja iki 2030 m. išsaugoti arba apsaugoti bent 30 proc. pasaulio žemės ir bent 30 proc. pasaulio vandenynų. Didysis septynetas prisidės iki 2030 m. išsaugodamas arba apsaugodamas bent 30 proc. savo paties sausumos ir pakrančių bei jūrų teritorijų, atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes ir metodus.
Apskritojo stalo posėdis. Atsikurti žalesniais – klimatas ir gamta
Lyčių lygybė
G7 vadovai pripažino griaunamą ir neproporcingą COVID-19 poveikį moterims ir mergaitėms, dėl kurio kyla pavojus, kad bus prarasti sunkiai iškovoti laimėjimai, visų pirma smurto dėl lyties, lytinės ir reprodukcinės sveikatos ir teisių, ir švietimu bei darbo srityse.
Pažanga lyčių teisingumo ir lygybės srityje yra pagrindinis G7 planų ir politikos, kuriais siekiama po pandemijos atkurti geriau, nei buvo, ramstis ir grindžiamas informacija trijų pagrindinių prioritetų atžvilgiu: mergaičių švietimo moterų įgalėjimo ir smurto prieš moteris ir mergaites panaikinimo.
Vadovai nusistatė du naujus su mergaičių švietimu susijusius orientyrus siekiant, kad:
iki 2026 m. 40 mln. daugiau mergaičių būtų įtraukta į švietimo sistemą mažų ir mažesnių vidutinių pajamų šalyse,
iki 2026 m. 20 mln. daugiau mergaičių, išmoktų skaityti iki 10 metų amžiaus arba iki pradinės mokyklos baigimo mažų ir mažesnių vidutinių pajamų šalyse.
Siekdami užtikrinti, kad šie tikslai būtų paremti tvariu finansavimu, G7 vadovai paskelbė bendrą įsipareigojimą per ateinančius penkerius metus skirti 2,75 mlrd. $ finansavimąPasaulinei partnerystei švietimo srityje rengiantis jos papildymui liepos mėn.
Pasaulinė atsakomybė ir veiksmai
Didžiausios pasaulio demokratinės valstybės yra įsipareigojusios bendradarbiauti, kad tarptautinėje sistemoje propaguotų savo bendras vertybes. Šis įsipareigojimas atsispindi Pareiškime dėl atvirų visuomenių, kurį aukščiausiojo lygio susitikime priėmė G7 ir Australijos, Indijos, Korėjos Respublikos ir Pietų Afrikos vadovai.
Šiame pareiškime vadovai dar kartą patvirtino ir propagavo žmogaus teisių, demokratijos, socialinės įtraukties, lyčių lygybės, saviraiškos laisvės, teisinės valstybės, veiksmingos daugiašalės sistemos ir įvairios, nepriklausomos ir pliuralistinės pilietinės visuomenės vertybes ir principus.
Vadovai pripažino, kad didžiausios šalys ir ekonomikos yra ypač atsakingos už taisyklėmis grindžiamos tarptautinės sistemos ir tarptautinės teisės palaikymą. Jie įsipareigojo šiuo tikslu bendradarbiauti su visais partneriais ir kaip G20, JT ir platesnės tarptautinės bendruomenės nariai, taip pat paragino kitus daryti tą patį.
Vadovai taip pat aptarė aktualiausius geopolitinius ir užsienio politikos klausimus, be kita ko, susijusius su Kinija, Rusija, Ukraina, Baltarusija, Tigrėjumi, Saheliu, Libija, Afganistanu, Korėjos Liaudies Demokratine Respublika, Mianmaru, Indijos ir Ramiojo vandenyno regionu, Iranu ir Iraku.
Kalbant apie Kiniją ir konkurenciją pasaulio ekonomikoje, G7 toliau konsultuosis dėl kolektyvinių požiūrių į tai, kaip mesti iššūkį ne rinkos politikai ir praktikai, kurios kenkia sąžiningam ir skaidriam pasaulio ekonomikos veikimui.
Vykdydami savo atitinkamas pareigas daugiašalėje sistemoje, G7 bendradarbiaus tais atvejais, kai tai atitinka jų abipusį interesą dėl bendrų pasaulinių iššūkių, visų pirma spręsti klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo klausimus COP 26 ir kitose daugiašalėse diskusijose.
Tuo pat metu ir tai darydami propaguosime savo vertybes, be kita ko, ragindami Kiniją gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves, ypač Sindziango atžvilgiu, ir tas Honkongo teises, laisves ir aukštą autonomijos laipsnį, kurios įtvirtintos Kinijos ir Didžiosios Britanijos bendroje deklaracijoje ir Pagrindiniame įstatyme.
G7 vadovų komunikatas
Vadovai pakartojo, kad yra suinteresuoti stabiliais ir nuspėjamais santykiais su Rusija. Jie paragino Rusiją nutraukti destabilizuojantį elgesį ir piktavališką veiklą ir vykdyti savo tarptautines pareigas bei įsipareigojimus žmogaus teisių srityje.
Dėl Ukrainos jie paragino Rusiją sumažinti įtampą, veikti laikantis savo tarptautinių pareigų ir išvesti savo karines pajėgas bei techniką iš teritorijos prie rytinės Ukrainos sienos ir Krymo pusiasalyje.
Mes ir toliau tvirtai laikomės nuomonės, kad Rusija yra konflikto Rytų Ukrainoje šalis, o ne tarpininkė.
G7 vadovų komunikatas
Kalbant apie tebesitęsiančius Baltarusijos valdžios institucijų išpuolius prieš žmogaus teises, pagrindines laisves ir tarptautinę teisę, G7 dirbs drauge, kad už tai atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn, be kita ko, taikant sankcijas, ir toliau rems pilietinę visuomenę, nepriklausomą žiniasklaidą ir žmogaus teises šalyje.
Vadovai pareiškė didelį susirūpinimą dėl vykstančio konflikto Etiopijos Tigrėjaus regione. Jie paragino nedelsiant nutraukti karo veiksmus, suteikti nekliudomą humanitarinę prieigą į visas teritorijas, nedelsiant išvesti Eritrėjos pajėgas ir užtikrinti, kad visos šalys vykdytų patikimą politinį procesą.
Septynis mėnesius trunkantys konfliktai, žiaurumai, smurtas etniniu pagrindu, žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai lemia tūkstančiams nekaltų žmonių vieną iš sunkiausių žmogaus sukelto bado atvejų. Raginame visą tarptautinę bendruomenę imtis veiksmų.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis
Vystymasis
G7 vadovai pripažino, kad COVID-19 daro didžiulį poveikį skurdžiausioms šalims, kurios jau ir taip grūmėsi su konfliktų, klimato kaitos, socialinių ir ekonominių sukrėtimų ir chroniško išteklių bei infrastruktūros trūkumo padariniais. Siekdami padėti pažeidžiamiausioms šalims, G7 remia papildomų priemonių rinkinį, įskaitant skolos mažinimą, vystymosi finansavimą ir paramą per Tarptautinį valiutos fondą (TVF).
G7 vadovai pripažino didelius infrastruktūros poreikius mažų ir vidutinių pajamų šalyse, kuriuos dar labiau padidino COVID-19 pandemija. Jie įsipareigojo iš esmės pakeisti požiūrį į pasaulinį infrastruktūros finansavimą, ypatingą dėmesį skiriant Afrikai. Vystymosi finansų įstaigos ir daugiašaliai partneriai ketina per ateinančius penkerius metus investuoti bent 80 mlrd. $ į privatųjį sektorių Afrikoje, kad būtų remiamas tvarus ekonomikos atsigavimas ir augimas.
Jau keletą metų su kai kuriais vadovais Europoje esame įsitikinę, kad šis bendradarbiavimas su Afrika turi būti mūsų būsimų tarptautinių santykių pagrindas. Vis labiau sugebėjome suvienodinti Europos šalių pozicijas šiuo klausimu, o dabar įtikinome savo partnerius toliau telkti lėšas, kad Afrikai ir Europai būtų užtikrinta abipusiškai naudinga strategija.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis
JK pirmininkauja G7 grupei nuo 2021 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. Pagrindinis jos prioritetas šiuo laikotarpiu – vadovauti demokratinėms šalims, kad jos padėtų pasauliui kovoti su COVID-19, o tada – atkurti geriau, nei buvo, ir kurti žalesnę, labiau klestinčią ateitį, vykdant šiuos veiksmus:
imantis vadovaujamo vaidmens pasauliniame atsigavimo nuo koronaviruso procese, kartu stiprinant mūsų atsparumą būsimoms pandemijoms;
prisidedant prie mūsų būsimos gerovės skatinant laisvą ir sąžiningą prekybą;
sprendžiant klimato kaitos klausimus ir saugant planetos biologinę įvairovę;
propaguojant mūsų bendras vertybes.
Rengiantis Kornvalio aukščiausiojo lygio susitikimui, 2021 m. vasario 19 d. JK surengė G7 vadovų vaizdo konferenciją. Susitikime pirmininkas C. Michelis paragino sudaryti visuotinę sutartį dėl pandemijų ir užtikrinti visiems teisingas galimybes gauti įperkamų vakcinų.
Vaizdo konferencijos pabaigoje vadovai priėmė bendrą pareiškimą.
G7 aukščiausiojo lygio susitikimas yra forumas, atliekantis svarbų vaidmenį formuojant visuotinį atsaką į pasaulinius iššūkius, papildant G20 vykdomą pasaulio ekonomikos koordinavimą.
Jame dalyvauja vadovai iš ES ir šių šalių:
Kanados;
Prancūzijos;
Vokietijos;
Italijos;
Japonijos;
Jungtinės Karalystės;
Jungtinių Amerikos Valstijų.
Paskutinis G7 aukščiausiojo lygio susitikimas įvyko 2019 m. Bjarice (Prancūzija). 2020 m., kai G7 grupei pirmininkavo JAV, G7 aukščiausiojo lygio susitikimas nebuvo surengtas.
Vadovai G7 formatu susitinka nuo 2014 m., nuo tada, kai Rusijos Federacija pažeidė Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą.
ES kaip G7 narė
Tuometinės Europos bendrijos atstovų dalyvavimo pradžia buvo Londono aukščiausiojo lygio susitikimas 1977 m. Iš pradžių ES vaidmuo buvo susijęs tik su tomis sritimis, kuriose ji turėjo išimtinę kompetenciją, tačiau ilgainiui šis vaidmuo išsiplėtė.
Palaipsniui ES buvo įtraukta į visas aukščiausiojo lygio susitikimų darbotvarkėse numatytas politines diskusijas, o nuo Otavos susitikimo (1981 m.) dalyvavo visuose tų susitikimų darbo posėdžiuose.
ES turi visas su naryste susijusias pareigas. Aukščiausiojo lygio susitikimo pareiškimas yra politiškai privalomas visiems G7 nariams.
Aukščiausiojo lygio susitikimams pirmininkaujama rotacijos tvarka: Kanada – 2018 m., Prancūzija – 2019 m., JAV – 2020 m., Jungtinė Karalystė – 2021 m., Vokietija – 2022 m., Japonija – 2023 m. ir Italija – 2024 m.
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.
Jau keletą metų su kai kuriais vadovais Europoje esame įsitikinę, kad šis bendradarbiavimas su Afrika turi būti mūsų būsimų tarptautinių santykių pagrindas. Vis labiau sugebėjome suvienodinti Europos šalių pozicijas šiuo klausimu, o dabar įtikinome savo partnerius toliau telkti lėšas, kad Afrikai ir Europai būtų užtikrinta abipusiškai naudinga strategija.