Chronologija. Biologinė įvairovė

2025 m. vasario mėn. Italijoje įvyko su 2024 m. Kolumbijoje surengta 16-ąja Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konferencija (COP16) susijęs susitikimas. Susitikime:

• priimta strategija dėl išteklių sutelkimo,
• sustiprinta pasaulinių biologinės įvairovės tikslų stebėsenos sistema,
• susitarta dėl rodiklių, pagal kuriuos bus vertinama pažanga siekiant tikslų.

• ES palankiai įvertino teigiamus COP16 derybų dėl biologinės įvairovės Romoje rezultatus (Europos Komisija)

Taryba patvirtino išvadas rengiantis Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijai (COP16) ir susitikimams dėl Kartachenos protokolo bei Nagojos protokolo, kurie rengiami 2024 m. spalio 21 d.–lapkričio 1 d. Kalyje (Kolumbija).

Susitikimuose šiomis išvadomis remiamasi kaip bendra ES derybine pozicija.

• JT biologinės įvairovės konvencija: ES dar kartą patvirtino visuotinį įsipareigojimą iki 2030 m. apsaugoti trečdalį planetos gamtos labui (pranešimas spaudai, 2024 m. spalio 14 d.)

Taryba oficialiai priėmė pirmą tokio pobūdžio dokumentą – reglamentą dėl gamtos atkūrimo. Šiuo teisės aktu siekiama įdiegti priemones, kuriomis iki 2030 m. būtų atkurta bent 20 % ES sausumos ir jūrų teritorijų, o iki 2050 m. – visos ekosistemos, kurias reikia atkurti.

Reglamentu siekiama sušvelninti klimato kaitą ir gaivalinių nelaimių padarinius. Jis padės ES vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus aplinkosaugos srityje ir atkurti Europos gamtą.

• Gamtos atkūrimo teisės aktas: Taryba galutinai patvirtino tekstą (pranešimas spaudai, 2024 m. birželio 17 d.)

Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė ir Europos Parlamento atstovai pasiekė preliminarų politinį susitarimą dėl reglamento dėl gamtos atkūrimo. Pasiūlymu siekiama įdiegti priemones, kuriomis siekiama iki 2030 m. atkurti bent 20 % ES sausumos ir jūrų teritorijų, o iki 2050 m. – visas ekosistemas, kurias reikia atkurti.

Reglamentas yra sudėtinė 2030 m. biologinės įvairovės strategijos dalis ir jis padės ES įvykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus, visų pirma pagal JT Kunmingo ir Monrealio pasaulinę biologinės įvairovės strategiją, dėl kurios susitarta 2022 m. JT biologinės įvairovės konferencijoje (COP15).

• Gamtos atkūrimas: Taryba ir Parlamentas susitarė dėl naujų taisyklių, kad būtų atkuriamos ir išsaugomos nualintos buveinės ES (pranešimas spaudai, 2023 m. lapkričio 9 d.)

Taryba pasiekė susitarimą (bendrą požiūrį) dėl pasiūlymo dėl gamtos atkūrimo teisės akto. Pasiūlymu siekiama įdiegti atkūrimo priemones, kurios iki 2030 m. apimtų bent 20 % ES sausumos ir 20 % jūrų teritorijų, o iki 2050 m. – visas ekosistemas, kurias reikia atkurti. Jame nustatomi konkretūs teisiškai privalomi tikslai ir įpareigojimai, susiję su gamtos atkūrimu kiekvienoje iš akte išvardytų ekosistemų – pradedant žemės ūkio paskirties žeme bei miškais ir baigiant jūrų, gėlo vandens ir miesto ekosistemomis.

Bendru požiūriu bus remiamasi kaip įgaliojimais vesti derybas su Europos Parlamentu dėl galutinės teisės akto redakcijos.

• Taryba susitarė dėl gamtos atkūrimo teisės akto (pranešimas spaudai, 2023 m. birželio 20 d.)

2022 m. gruodžio mėn. Tarybos posėdyje ES aplinkos ministrai surengė politinius debatus dėl pasiūlymo dėl gamtos atkūrimo reglamento.

Pasiūlymu siekiama padėti atkurti Europos buveines, iš kurių 80 % yra prastos būklės. Pasiūlymu būtų nustatyti konkretūs teisiškai privalomi tikslai ir pareigos, susiję su gamtos atkūrimu kiekvienoje iš į sąrašą įtrauktų ekosistemų – pradedant miškais ir žemės ūkio paskirties žeme ir baigiant jūrų, gėlo vandens ir miestų ekosistemomis. Iki 2030 m. siūlomos priemonės apimtų bent 20 % ES sausumos ir jūros teritorijų, o iki 2050 m. – visas ekosistemas, kurias reikia atkurti.

Valstybės narės turėtų įdiegti veiksmingas su plotu susietas atkūrimo priemones, kad būtų pasiekti su konkrečios ekosistemos taikomi rodikliai, ir planuoti iš anksto, parengdamos nacionalinius atkūrimo planus, glaudžiai bendradarbiaujant su mokslininkais, suinteresuotaisiais subjektais ir visuomene. Pasiūlyme taip pat būtų apibrėžti biologinės įvairovės rodikliai pažangai matuoti.

Ministrai susipažino su pirmininkaujančios valstybės narės parengta pažangos ataskaita ir surengė politinius debatus, kuriuose daugiausia dėmesio skyrė plataus užmojo klausimams ir principui, kad padėtis neturėtų blogėti.

• Aplinkos taryba, 2022 m. gruodžio 20 d.

Pasaulio lyderiai susitarė dėl naujų plataus užmojo tikslų ir rodiklių gamtai apsaugoti ir atkurti iki 2030 m. ir vėliau. Jungtinių Tautų konferencijoje biologinės įvairovės klausimais (COP15) buvo priimta istorinė Kunmingo-Monrealio pasaulinė biologinės įvairovės strategija, kurioje išdėstyti aiškūs, išmatuojami tikslai ir rodikliai, taip pat stebėsenos, ataskaitų teikimo ir peržiūros tvarka, kad būtų galima stebėti pažangą šioje srityje.

• ES COP15 susitikime (Europos Komisija)

ES ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių organizacija (AKRVO) pritaria tam, kad gruodžio 7–19 d. Monrealyje įvyksiančiame Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijos (COP15) susitikime būtų priimta plataus užmojo, išsami ir transformatyvi Pasaulinė biologinės įvairovės strategija po 2020 m., skirta sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir paskatinti jos atsigavimą.

Šio svarbaus susitikimo lūkesčius aptarė Europos Sąjungos, Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybių ministrai, susirinkę Briuselyje į Jungtinės AKRVO ir ES ministrų tarybos posėdį.

Labai svarbu sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir paskatinti jos atsigavimą, nes nerimą keliantis biologinės įvairovės mažėjimas kelia grėsmę milijardų žmonių apsirūpinimui maistu, sveikatai, ekonomikai ir pragyvenimui. Kad būsima strategija būtų sėkminga, į ją reikės įtraukti kiekybiškai įvertinamus tikslus, kurie būtų paremti patikima stebėsenos ir peržiūros sistema, ir tinkamas priemones, kuriomis būtų padedama ją įgyvendinti.

• COP15: Europos Sąjunga ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių organizacija ragina priimti plataus užmojo pasaulinį susitarimą (pranešimas spaudai, 2022 m. lapkričio 29 d.)

2022 m. spalio mėn. Aplinkos tarybos posėdyje ES ministrai patvirtino Tarybos išvadas, kuriomis bus grindžiama ES bendra derybinė pozicija 15-ojoje Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konferencijoje (COP15).

Konferencijoje bus siekiama priimti pasaulinę biologinės įvairovės strategiją po 2020 m., kurioje būtų nustatyti tikslai, kuriais būtų grindžiami pasauliniai veiksmai siekiant ateinantį dešimtmetį apsaugoti ir atkurti gamtą.

Išvadose Taryba paragino priimti plataus užmojo, visapusišką ir transformatyvią pasaulinę biologinės įvairovės strategiją po 2020 m., apimančią ilgalaikius 2050 m. tikslus, 2030 m. tarpinius rezultatus ir į veiksmus orientuotus 2030 m. tikslus, kuriais būtų veiksmingai ir vienu metu šalinami tiesioginiai bei netiesioginiai biologinės įvairovės nykimą skatinantys veiksniai.

• Aplinkos taryba, 2022 m. spalio 24 d.

Taryba priėmė poziciją per pirmąjį svarstymą dėl 2021–2027 m. programos LIFE. Tarybos pozicija priimta po to, kai 2020 m. gruodžio mėn. pasiektas preliminarus susitarimas su Europos Parlamentu. LIFE yra pavyzdinė ES gamtos, biologinės įvairovės apsaugos ir kovos su klimato kaita programa. Nuo 2021 m. pagal programą LIFE taip pat bus finansuojami veiksmai, susiję su energijos vartojimo efektyvumu ir atsinaujinančiųjų išteklių energija.

• Programa LIFE – Taryba priėmė poziciją per pirmąjį svarstymą (pranešimas spaudai, 2021 m. kovo 16 d.)

Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė pasiekė preliminarų politinį susitarimą su Parlamentu dėl programos LIFE pratęsimo po 2020 m. LIFE yra pavyzdinė ES gamtos, biologinės įvairovės apsaugos ir kovos su klimato kaita programa. Nuo 2021 m. finansavimas pagal LIFE taip pat bus skiriamas energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir atsinaujinančiosios energijos projektams.

Susitarimu programai LIFE 2021–2027 m. laikotarpiu skirtas bendras 5,432 mlrd. € finansinis paketas. Šis biudžeto padidinimas atspindi susitarimą, pasiektą pagal ES ilgalaikį biudžetą (daugiametę finansinę programą) – bendrą 30 % klimato tikslą taikyti visai išlaidų pagal ES DFP ir „Next Generation EU“ gaivinimo priemonę sumai. Teisėkūros institucijos taip pat susitarė, kad programos LIFE trukmė būtų suderinta su DFP trukme.

• Programa LIFE. Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė pasiekė preliminarų politinį susitarimą su Parlamentu (pranešimas spaudai, 2020 m. gruodžio 17 d.)

2020 m. spalio mėn. Aplinkos taryba priėmė išvadas dėl biologinės įvairovės, kuriose patvirtinti 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijos tikslai. Valstybės narės pripažino, kad reikia dėti daugiau pastangų šalinant tiesioginius ir netiesioginius biologinės įvairovės ir gamtos išteklių nykimo veiksnius. Jos pakartojo, kad biologinės įvairovės tikslus reikia visapusiškai integruoti į kitus sektorius, tokius kaip žemės ūkis, žuvininkystė bei miškininkystė, ir užtikrinti nuoseklų ES priemonių šiose srityse įgyvendinimą.

Biologinė įvairovė yra mūsų gyvybės draudimas: ji tiekia švarų orą ir vandenį, maistą, statybines medžiagas ir aprangą. Ji kuria darbo vietas ir pragyvenimo šaltinius. Dėl gamtos naikinimo taip pat kyla ligų protrūkių ir pandemijų pavojus. Vokietijos federalinė aplinkos, gamtos apsaugos ir branduolinės saugos ministrė Svenja Schulze

• Taryba priėmė išvadas dėl 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijos (pranešimas spaudai, 2020 m. spalio 23 d.)

Taryba įgaliojo Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen ES vardu patvirtinti vadovų įsipareigojimą dėl gamtos JT aukščiausiojo lygio susitikimo biologinės įvairovės klausimais kontekste.

Šis įsipareigojimas yra savanoriška deklaracija, kurioje pabrėžiama, kad biologinės įvairovės nykimas ir ekosistemų būklės blogėjimas reikalauja skubių ir neatidėliotinų pasaulinio masto veiksmų, ir kurioje dar kartą patvirtinamas įsipareigojimas biologinę įvairovę, klimatą ir aplinką bendrai laikyti svarbiausiais atsigavimo po COVID-19 strategijų ir nacionalinio bei tarptautinio vystymosi ir bendradarbiavimo klausimais.

• JT aukščiausiojo lygio susitikimas biologinės įvairovės klausimais. Taryba vieningai ragina didinti pasaulinius užmojus biologinės įvairovės srityje (pranešimas spaudai, 2020 m. rugsėjo 21 d.)
• JT aukščiausiojo lygio susitikimas biologinės įvairovės klausimais (svetainė)

ES žemės ūkio ministrai pasikeitė nuomonėmis dėl ES biologinės įvairovės strategijos, kurią Europos Komisija paskelbė 2020 m. gegužės 20 d. kaip Europos žaliojo kurso dalį. Diskusijose daugiausia dėmesio skirta su žemės ūkiu susijusiems aspektams ir sąsajoms su vykdoma bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) reforma.

• Žemės ūkio ministrų vaizdo konferencija, 2020 m. birželio 8 d.
• Europos žaliasis kursas (bendra informacija)
• BŽŪP ateitis po 2020 m. (bendra informacija)

ES aplinkos ministrai priėmė išvadas, kuriose dar kartą patvirtino, kad ES ir jos valstybės narės nori vadovauti pastangoms sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir atkurti ekosistemas ir šias pastangas intensyvinti. Išvadose pateiktos politinės gairės darbui rengiant pasaulinę biologinės įvairovės strategiją po 2020 m.

Taryba taip pat paragino Komisiją nedelsiant parengti plataus užmojo, realistišką ir nuoseklią 2030 m. ES biologinės įvairovės strategiją, kuri būtų vienas iš pagrindinių Europos žaliojo kurso elementų.

• Biologinė įvairovė. Taryba priėmė išvadas (pranešimas spaudai, 2019 m. gruodžio 19 d.)

Aplinkos ministrai priėmė išvadas, kuriose pareiškė gilų susirūpinimą tuo, kad didelis pavojus yra iškilęs gamtos išteklių bazei ir ekosisteminėms paslaugoms, nuo kurių žmonija yra priklausoma. Ministrai paragino parengti plataus užmojo strateginį planą dėl biologinės įvairovės apsaugos po 2020 m.

Šiose išvadose pateikiama bendra ES derybinės pozicijos Biologinės įvairovės konvencijos šalių keturioliktajame susitikime (2018 m. lapkričio mėn., Egiptas) politinė struktūra.

• Biologinė įvairovė: Taryba priėmė išvadas (pranešimas spaudai, 2018 m. spalio 9 d.)

ES ministrai susitarė dėl Tarybos išvadų dėl biologinės įvairovės rengiantis 2016 m. gruodžio 4–17 d. Kankūne (Meksika) įvyksiančiam Biologinės įvairovės konvencijos ir jos protokolų Šalių susitikimui. Jie pabrėžė, kad reikia veikti tarptautiniu lygmeniu, kad būtų sustabdytas biologinės įvairovės nykimas ir pakeista biologinei įvairovei nepalanki įvykių eiga.

• Aplinkos taryba, 2016 m. spalio 17 d.

Taryba priėmė išvadas dėl ES biologinės įvairovės strategijos laikotarpio vidurio peržiūros. Ministrai nurodė sritis, kuriose reikia toliau dirbti, kad būtų pasiekti tikslai.

• Aplinkos taryba, 2015 m. gruodžio 16 d.

Taryba priėmė išvadas, kuriose nustatytas tikslas – sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir ekosisteminių paslaugų prastėjimą ir kiek įmanoma jas atkurti iki 2020 m. Išvadose taip pat išdėstyta vizija dėl geresnės ES biologinės įvairovės apsaugos iki 2050 m. Ministrai išdėstė ES poziciją dėl biologinės įvairovės apsaugos pasaulio lygmeniu ir paragino sustiprinti biologinės įvairovės tikslų integravimą į įvairius sektorius apimančią ES politiką ir strategijas.

• Tarybos išvados dėl ES ir pasaulinės vizijos bei tikslų biologinės įvairovės srityje, 2010 m. kovo 15 d.

ES ministrai akcentavo, kad svarbu suintensyvinti politinį postūmį siekiant stiprinti biologinės įvairovės apsaugos pastangas ir priimti peržiūrėtą plataus užmojo strateginį planą dėl Biologinės įvairovės konvencijos

• Tarybos išvados dėl tarptautinės biologinės įvairovės po 2010 m., 2009 m. gruodžio 22 d.