Bendros žemės ūkio politikos reforma po 2013 m.

Kodėl reikia reformos?

ES bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) yra dinamiška politika, kuri po kelių vienas po kito įvykdytų reformos etapų buvo pritaikyta naujiems iššūkiams, su kuriais susiduria Europos žemės ūkis. Šie iššūkiai – tai, be kita ko, tausesnis gamtos išteklių naudojimas, klimato kaita, išaugusi konkurencija pasaulio rinkose ir poreikis išsaugoti klestinčias kaimo vietoves visoje ES.

Vykdant BŽŪP reikia toliau užtikrinti perspektyvią maisto gamybą ir stabilų aprūpinimą maistu, kartu atsižvelgiant į maisto saugą, kaimo ekonomiką, gyvūnų gerovę ir socialinius bei aplinkosaugos aspektus.

BŽŪP reforma

Nauja BŽŪP apima 2014–2020 m. laikotarpį. Tai pirmas kartas, kai BŽŪP reforma patvirtinta taikant įprastą teisėkūros procedūrą, kurios metu Taryba priima teisės aktus kartu su Europos Parlamentu. Galutinis teisės aktų priėmimas Taryboje įvyko 2013 m. gruodžio 16 d.

Reforma įsigaliojo 2014 m. sausio mėn. Siekiant užtikrinti, kad valstybės narės turėtų pakankamai laiko įdiegti naują politiką ir informuoti bei parengti ūkininkus, daugelis naujųjų taisyklių pradedamos taikyti tik nuo 2015 m.

Reforma visiškai atitinka pagrindinius bendros žemės ūkio politikos principus. Laikantis šių principų ir toliau daug dėmesio bus skiriama ES ir pasaulio vartotojų aprūpinimui pakankamu aukštos kokybės saugiu maistu prieinamomis kainomis. Vykdant šią reformą taip pat visiškai laikomasi ES taisyklių dėl gyvūnų gerovės bei aplinkos ir užtikrinamas deramas Europos ūkininkų gyvenimo lygis.

Pertvarkyta BŽŪP apima:

• išmokų ūkiams susiejimą su žalinimo elementu, nustatant aplinkai palankios ūkininkavimo praktikos sąlygas, pavyzdžiui, pasėlių įvairinimą, ir išsaugant ekologiniu požiūriu vertingus kraštovaizdžio elementus bei minimalų daugiamečių ganyklų plotą
• didesnę lygybę skirstant paramą siekiant sumažinti didžiausius ūkininkų gaunamos pajamų paramos sumų skirtumus visoje ES ir tam tikrą sumą viršijančių išmokų didžiausiems ūkiams sumažinimą
• tikslingesnį ūkininkų, kuriems labiausiai reikia paramos, ypač jaunųjų ūkininkų, sektoriuose, kuriuose gaunamos nedidelės pajamos, dirbančių ūkininkų ir vietovėse, kuriose esama gamtinių kliūčių, dirbančių ūkininkų pajamų rėmimą

Išlaikoma BŽŪP ramsčių struktūra. Pirmasis ramstis apima pajamų rėmimo ir rinkos valdymo priemones, o antrasis ramstis – kaimo plėtrą.

Naujas BŽŪP biudžetas

2014–2020 m. BŽŪP biudžetas sudaro apie 38 % bendro ES biudžeto. Bendra BŽŪP išlaidų suma 7 metų laikotarpiui yra 408,31 mlrd. EUR.

2014–2020 m. laikotarpiu metinis biudžetas turėtų mažėti. 2020 m. BŽŪP biudžete įsipareigojimai turėtų būti sumažinti apie 15 %, palyginti su 2013 m.