Žiniasklaidos laisvė ES
Ypač svarbi demokratijos dalis
Žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas yra ypač svarbi demokratijos ir ES piliečių pagrindinių teisių dalis. Tikra demokratija neįmanoma be laisvos žiniasklaidos, prižiūrinčios esančiuosius valdžioje.
Žiniasklaida yra vienas pagrindinių stabdžių ir atsvarų sistemos, kuria grindžiamas demokratinis valdymas, ramsčių. Todėl nukrypimas į autoritarinį valdymą dažnai prasideda nuo to, kad užsimojama prieš nepriklausomą žiniasklaidą. Per pastaruosius keletą dešimtmečių ne viena pasaulio valstybė žengė šiuo keliu, naudodama prievartą, o dažnai ir smurtą, žiniasklaidos priemonėms ir pavieniams žurnalistams persekioti.
Žurnalistai ir toliau dirba sunkiomis sąlygomis, patiria vis didesnį finansinį ir politinį spaudimą, yra sekami, dėl savo darbo baudžiami savavališkomis laisvės atėmimo bausmėmis arba patiria smurtą. Nors žurnalistai ir žiniasklaidos darbuotojai yra ypač svarbi demokratijos dalis, UNESCO stebėjimo centro duomenimis 2025 m. pasaulyje buvo nužudyti bent 129 žurnalistai ir žiniasklaidos darbuotojai, o nuo 1993 m. jų nužudyta 1 922, dar daugiau jų buvo suimta, persekiojama ar jiems grasinama.
Net ir Europos Sąjungoje žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas turi būti saugomi. Jie sudaro vieną iš keturių ramsčių, įtrauktų į Europos Komisijos teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą. Joje ypač daug dėmesio skiriama kelioms pagrindinėms sritims, be kita ko:
- žiniasklaidos reguliavimo institucijų nepriklausomumui;
- žiniasklaidos priemonių nuosavybės skaidrumui;
- skaidrumui ir sąžiningumui paskirstant valstybinę reklamą;
- žurnalistų saugumui ir galimybei gauti informacijos.
Šiuo tikslu esamus teisės aktus turėtų papildyti du nauji Komisijos pasiūlymai, susiję su žiniasklaidos laisve:
- Direktyva dėl apsaugos nuo strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo;
- Europos žiniasklaidos laisvės aktas.
Direktyva dėl apsaugos nuo strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo
2022 m. balandžio mėn. Europos Komisija pasiūlė direktyvą dėl apsaugos nuo strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo, paprastai vadinamų SLAPP. SLAPP yra nepagrįsti arba piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesai. Jie naudojami prieš žurnalistus, žmogaus teisių gynėjus ir kitus asmenis siekiant jiems sutrukdyti dalyvauti sprendžiant viešojo intereso klausimus arba šį dalyvavimą apriboti ar už jį bausti.
Siūlomoje direktyvoje numatytos apsaugos priemonės, skirtos asmenims, kurių atžvilgiu pateikiami akivaizdžiai nepagrįsti arba piktnaudžiaujamojo pobūdžio ieškiniai. Siūlomos apsaugos priemonės bus taikomos tarpvalstybinio pobūdžio civilinėse ir komercinėse bylose. Be kita ko, numatyta:
- sudaryti sąlygas teismams atmesti akivaizdžiai nepagrįstus ieškinius taikant pagreitintą procedūrą, kad būtų kuo labiau sumažintas jų poveikis (nukentėjusiesiems);
- galimybė skirti pinigines kompensacijas, kad būtų atlyginta asmenims, patyrusiems žalos dėl SLAPP;
- apsauga nuo trečiųjų šalių teismo sprendimų siekiant užtikrinti, kad siūlomoje direktyvoje nustatytoms apsaugos priemonėms nebūtų kenkiama kreipiantis į kitos jurisdikcijos teismus.
Taryba šį pasiūlymą nagrinėja nuo 2022 m. gruodžio mėn. Jis buvo aptartas Civilinės teisės klausimų darbo grupėje.
2023 m. birželio 9 d. Taryboje susitarta dėl pozicijos dėl šio teisės akto, kuriuo žurnalistai ir žmogaus teisių gynėjai bus saugomi nuo akivaizdžiai nepagrįstų ieškinių ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų.
Direktyvos projektu bus nustatytos apsaugos nuo tokių ieškinių procesinės priemonės, pavyzdžiui:
- nepagrįstų ieškinių atmetimas ankstyvame etape;
- ieškovas turi padengti su procesu susijusias išlaidas;
- ieškovui skiriamos sankcijos;
- apsauga nuo trečiųjų šalių teismo sprendimų.
Toliau Taryba turėtų pradėti diskusijas su Europos Parlamentu.
2023 m. lapkričio 30 d. Taryba ir Europos Parlamentas pasiekė preliminarų susitarimą dėl ES teisės akto dėl žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų apsaugos.
2024 m. kovo 19 d. Taryba priėmė teisės aktą, kuriuo siekiama viešojo intereso klausimus keliančius asmenis apsaugoti nuo piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų siekiant juos užtildyti.
Rekomendacija valstybėms narėms
Priėmus direktyvą, bus iš karto priimta papildoma rekomendacija. Rekomendacijoje valstybės narės raginamos siūlomoje direktyvoje numatytas apsaugos priemones taikyti ne tik civilinėse ir komercinėse, bet ir visose nacionalinėse bylose. Ja valstybės narės taip pat raginamos imtis įvairių kitų priemonių, pavyzdžiui:
- rengti teisėjų mokymus;
- didinti informuotumą;
- rinkti bendrus duomenis nacionaliniu lygmeniu.
Europos žiniasklaidos laisvės aktas
Dar vienas žingsnis žiniasklaidos laisvei ES apsaugoti žengtas 2024 m. kovo mėn., kai Taryba priėmė Europos žiniasklaidos laisvės aktą. Jis įsigaliojo 2024 m. gegužės 7 d. Dauguma jo nuostatų pradėtos taikyti 2025 m. rugpjūčio 8 d.
Europos žiniasklaidos laisvės aktu (EŽLA) sukurta bendra žiniasklaidos paslaugų ES vidaus rinkoje sistema ir nustatytos priemonės, kuriomis siekiama apsaugoti žurnalistus ir žiniasklaidos paslaugų teikėjus nuo politinio kišimosi, kartu sudarant jiems palankesnes sąlygas veikti ES tarpvalstybiniu mastu.
Naujosiomis taisyklėmis užtikrinama piliečių teisė gauti nemokamos ir įvairiapusiškos informacijos ir nustatyta valstybių narių atsakomybė sudaryti tinkamas sąlygas ir sukurti sistemą, kad ši teisė būtų apsaugota.
Žiniasklaidos laisvės aktas grindžiamas peržiūrėta Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva ir jos taikymo sritis išplečiama įtraukiant radiją ir spaudą.
Jame siūlomas naujas taisyklių ir mechanizmų, kuriais visoje ES skatinamas žiniasklaidos pliuralizmas ir nepriklausomumas, rinkinys.
Reglamentu reaguojama į tai, kad ES didėja susirūpinimas dėl žiniasklaidos politizavimo ir dėl žiniasklaidos priemonių nuosavybės bei valstybinės reklamos lėšų paskirstymo žiniasklaidos paslaugų teikėjams skaidrumo trūkumo.
Juo siekiama nustatyti apsaugos priemones, skirtas kovoti su politiniu kišimusi tiek į privačių, tiek į visuomeninių žiniasklaidos paslaugų teikėjų redakcinius sprendimus, apsaugoti žurnalistus ir jų šaltinius ir užtikrinti žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą.
Pagrindiniai reglamento elementai:
- nepriklausoma visuomeninė žiniasklaida, turinti stabilų finansavimo šaltinį;
- žiniasklaidos priemonių nuosavybės skaidrumas;
- redakcinės nepriklausomybės apsauga;
- apsaugos priemonės, kuriomis užtikrinamas žiniasklaidos pliuralizmas ir užkertamas kelias žiniasklaidos koncentracijai;
- Europos žiniasklaidos paslaugų valdyba – nauja žiniasklaidos laisvės sergėtoja.
Reglamentu taip pat nustatomi tvirtesni nacionalinių reguliavimo institucijų ir valstybių narių įstaigų bendradarbiavimo mechanizmai. Siekiama palengvinti veiksmingą ir nuoseklų Žiniasklaidos laisvės akto ir Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos įgyvendinimą.
Valstybės narės galės priimti griežtesnes arba išsamesnes taisykles, nei nustatytos atitinkamose reglamento dalyse.
- Europos žiniasklaidos laisvės aktas: Taryba priėmė naujas žurnalistų ir žiniasklaidos paslaugų teikėjų apsaugos taisykles (pranešimas spaudai, 2024 m. kovo 26 d.)
- Europos žiniasklaidos laisvės aktas. Pasiūlymas dėl reglamento ir rekomendacija (Europos Komisija)
- Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos peržiūra (bendra informacija)
- Taryba ir Parlamentas pasiekė susitarimą dėl naujų taisyklių, kuriomis siekiama apsaugoti žiniasklaidos laisvę, žiniasklaidos pliuralizmą ir redakcinę nepriklausomybę ES (pranešimas spaudai, 2023 m. gruodžio 15 d.)
Redakcinės nepriklausomybės ir nuosavybės skaidrumo vidaus apsaugos priemonės
Pateikus Žiniasklaidos laisvės akto pasiūlymą iš karto buvo priimta Komisijos rekomendacija ES įsisteigusiems žiniasklaidos paslaugų teikėjams ir valstybėms narėms. Rekomendacijoje siūlomas savanoriškų priemonių, skirtų žiniasklaidos paslaugų teikėjų redakcinei nepriklausomybei užtikrinti, katalogas. Ja žiniasklaidos paslaugų teikėjai ir valstybės narės taip pat raginami imtis veiksmų žiniasklaidos priemonių nuosavybės skaidrumui vidaus rinkoje didinti.
ES parama žiniasklaidos laisvei
Dabartinė parama žiniasklaidos laisvei ES grindžiama tokiomis iniciatyvomis kaip skaitmeninių paslaugų dokumentų rinkinys, Žiniasklaidos bei garso ir vaizdo srities veiksmų planas, Europos demokratijos veiksmų planas ir Tarybos išvados dėl žurnalistų ir kitų žiniasklaidos specialistų apsaugos ir saugumo.
Šią paramą, be kita ko, sudaro šios pagrindinės priemonės:
- žiniasklaidos priemonių nuosavybės stebėsenos sistemos įgyvendinimas, kad būtų kuriamos nacionalinės duomenų bazės, kuriose būtų kaupiama informacija apie žiniasklaidos priemonių nuosavybę;
- dotacijų teikimas inovacijoms vietos ir regioninėje žiniasklaidoje remti ir pliuralizmui skatinti;
- greitojo reagavimo mechanizmo įdiegimas, kad žurnalistams, kuriems gresia pavojus, būtų teikiama praktinė pagalba;
- skubios paramos tiriantiesiems žurnalistams ir žiniasklaidos organizacijoms fondo sukūrimas;
- žiniasklaidos pliuralizmo observatorijos, skirtos galimai žiniasklaidos pliuralizmui kylančiai rizikai nustatyti, įsteigimas.
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2026 m. balandžio 29 d.