Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos

Audiovizualinei žiniasklaidai, kaip ir kitoms prekėms ir paslaugoms, taikomos bendrosios Europos rinkos taisyklės.

Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva (AŽPD) sudarė sąlygas sukurti bendrąją Europos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų rinką, kadangi buvo:

• suderintos tam tikros audiovizualinių paslaugų teikimo taisyklės
• sudarytos palankesnės sąlygos teikti audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas visoje ES remiantis kilmės šalies principu.
  

AŽPD nustatomas atviros ir teisingos ES audiovizualinių paslaugų rinkos pagrindas. Direktyva, nors ir skirtingu mastu, reglamentuojamos tiek tradicinės televizijos transliacijos, tiek naujos užsakomosios paslaugos.

Toliau pateikiamoje chronologijoje – šiuo metu Taryboje vykstančių diskusijų dėl direktyvos atnaujinimo apžvalga.

Komisija, atsižvelgusi į sparčius technologinius pokyčius, naujų verslo modelių atsiradimą ir kintančius žiūrėjimo įpročius, nusprendė atnaujinti direktyvą ir 2016 m. gegužės mėn. priėmė pasiūlymą ją iš dalies pakeisti. Pagrindiniai pasiūlymo aspektai, be kita ko, yra šie:

• išplečiama direktyvos taikymo sritis į ją įtraukiant vaizdo medžiagos bendro naudojimo platformas, kad būtų užtikrinta nepilnamečių apsauga ir apsauga nuo neapykantą kurstančių kalbų ir smurto
• labiau suderinamos taisyklės, taikomos linijinėms ir užsakomosioms paslaugoms, kad televizija būtų konkurencingesnė užsakomųjų vaizdo programų paslaugų atžvilgiu
• padidinamas nacionalinių reguliavimo institucijų nepriklausomumas ir sukuriamas Europos nacionalinių reguliuotojų organas (ERGA) siekiant užtikrinti geresnį ir labiau suderintą direktyvos įgyvendinimą.

AŽPD yra bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos, kuria siekiama užtikrinti, kad Europos ekonomika, pramonė ir visuomenė visapusiškai pasinaudotų naujojo skaitmeninio amžiaus teikiamomis galimybėmis, dalis. Rinka ir technologijos vystosi sparčiai ir ES turi užtikrinti, kad atitinkamos taisyklės neatsiliktų nuo šių pokyčių.

Virš milijono ES piliečių yra tiesiogiai įdarbinti audiovizualiniame ir žiniasklaidos sektoriuje. Audiovizualinis ir žiniasklaidos sektorius turi prisitaikyti ir sukurti XXI amžiaus žiniasklaidos sistemą.

• Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva (AŽPD) 2010/13/ES
• Bendrosios skaitmeninės rinkos strategija (bendra informacija)

Kilmės šalies principas

Kilmės šalies principas yra vienas iš pagrindinių šios direktyvos elementų. Paslaugų teikėjams taikomos tik tos šalies, kurioje jie yra įsisteigę, taisyklės. Vidutiniškai 31 %užsakomųjų vaizdo programų paslaugų vienoje valstybėje narėje teikiančių paslaugų teikėjų yra įsisteigę kitoje valstybėje narėje.

Kodėl ji turi būti peržiūrėta?

Po to, kai 2010 m. buvo priimta ši direktyva, audiovizualinės žiniasklaidos aplinka labai pasikeitė. Nors žiūrovai, ypač nepilnamečiai, pereina nuo tradicinės televizijos prie interneto aplinkos, televizija vis dar reglamentuojama žymiai griežčiau.

Peržiūrint direktyvą orientuojamasi ne tik į labiau tradicinę žiniasklaidą, pavyzdžiui, televiziją (įskaitant reklamą, rėmimą, prekių rodymą), bet ir į naujosios žiniasklaidos skaitmeninius leidinius ir internetines paslaugas. Pasiūlymu siekiama apimti vaizdo medžiagos bendro naudojimo platformas ir užsakomąsias vaizdo programų paslaugas. Vėlesniame etape į diskusijas buvo įtrauktos socialinės medijos.

Taigi, direktyva suteikia lankstumo, kadangi tik televizijai taikomi apribojimai jau nebepateisinami. Tuo pat metu ja užtikrinama, kad vartotojai būtų pakankamai apsaugoti gaudami užsakomąsias paslaugas ir interneto aplinkoje, ir nebūtų trukdoma inovacijoms. Iš esmės siekiama konkurencingumo ir vartotojų apsaugos pusiausvyros.

ES naujajame skaitmeniniame amžiuje

• mažėja televizijos žiūrėjimo laikas

• jaunuolių televizijos žiūrėjimo laikas sumažėjo 7,5 %

• internetinių vaizdo įrašų dalis visame vartotojų interneto duomenų sraute turėtų padidėti nuo 64 % 2014 m. iki 80 % 2019 m.

Pasiūlymu siekiama reaguoti į milžiniškus technologinius ir rinkos pokyčius, atsiradusius pereinant prie skaitmeninio transliavimo, kad būtų ir išsaugotas Europos audiovizualinės pramonės konkurencingumas, ir apsaugoti bendri visuomenės interesai, pavyzdžiui:

• nepilnamečių apsauga
• žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas
• kultūros įvairovė
• vartotojų apsauga.

Juo nustatomos taisyklės, reikalingos siekiant modeliuoti technologinę plėtrą taip, kad mūsų piliečiai ir visų pirma mūsų vaikai būtų apsaugoti nuo žalingo audiovizualinio turinio, pavyzdžiui, neapykantą kurstančių kalbų, smurto ir terorizmo, kartu apsaugant žodžio laisvę.

Remiantis Komisijos vykdytų viešų konsultacijų rezultatais buvo nustatyti šie peržiūrėtos AŽPD klausimai, kuriuos reikia dar kartą apsvarstyti:

• užtikrinti vienodas audiovizualinių paslaugų teikimo sąlygas
• užtikrinti tinkamiausią vartotojų apsaugos lygį
• apsaugoti vartotojus ir uždrausti neapykantą kurstančias kalbas ir diskriminaciją
• populiarinti Europos audiovizualinį turinį
• stiprinti bendrąją rinką
• užtikrinti, kad būtų daugiau žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo
• užtikrinti neįgaliesiems prieigą prie informacijos ir turinio prieinamumą.

Europos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų reguliuotojų grupė (ERGA)

ERGA jungia audiovizualinių paslaugų srities nacionalinių nepriklausomų reguliavimo institucijų vadovus arba aukšto lygio atsakingus asmenis, kad jie patartų Komisijai ES AŽPD įgyvendinimo klausimais.

Išsamiau

Tarybos ir Europos Parlamento susitarimu siekiama dabartinių taisyklių ir poreikio atlikti reformą balanso. Naujosiomis taisyklėmis:

• užtikrinamos vienodos sąlygos visiems operatoriams žiūrovų apsaugos srityje, nepriklausomai nuo jų teikiamos paslaugos ir naudojamos platformos. Naudotojai bus vienodai apsaugomi tiek tada, kai jie žiūri filmą per tradicinę televiziją, tiek tada, kai tai daro naudodamiesi užsakomosiomis televizijos paslaugomis.
• nustatoma aiški atsakomybė, susijusi su vaizdo medžiagos bendro naudojimo platformomis, kad būtų užtikrinta geresnė nepilnamečių ir visų naudotojų apsauganuo smurtinio arba žalingo turinio ir neapykantą kurstančių kalbų. Valstybės narės per savo audiovizualinio sektoriaus reguliuotojus galės imtis veiksmų prieš operatorius, kurie nesilaiko taisyklių.

Svarbus naujųjų taisyklių aspektas yra taikymo srities išplėtimas į ją įtraukiant vaizdo medžiagos bendro naudojimo platformas ir užsakomąsias paslaugas. Tuo siekiama:

• didinti kultūrinę įvairovę ir populiarinti Europos turinį, nes užsakomųjų audiovizualinių žiniasklaidos paslaugų teikėjai turės užtikrinti, kad bent 30 % jų katalogo sudarytų Europos turinys ir kad jis būtų pakankamai matomas
• atlaisvinti išteklių investicijoms į Europos turinio gamybą – valstybės narės gali reikalauti finansinio įnašo iš televizijos ir užsakomųjų žiniasklaidos paslaugų teikėjų, įskaitant įsikūrusius kitoje valstybėje narėje, taikant išimtis, kurios palengvintų startuolių ir mažųjų įmonių padėtį.

Kiti svarbūs naujųjų taisyklių aspektai:

• pagerintas valstybių narių audiovizualinio sektoriaus institucijų bendradarbiavimas, sustiprinus Europos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų reguliuotojų grupę (ERGA) ir nustačius jai vaidmenį ES teisėje
• užtikrintas lankstumas – valstybės narės galės pritaikyti taisykles prie nacionalinių aplinkybių ir netgi priimti griežtesnes taisykles, jei to pageidaus.

• Pasiūlymas, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2010/31/ES
• Pasiūlymas, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2010/31/ES. Galutinis kompromisinis tekstas

Taryboje

2016 m. gegužės mėn. Komisija pateikė Tarybai ir Europos Parlamentui pasiūlymą, kuris yra jos bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos dalis. Pasiūlymą Taryba nagrinėjo kelis pirmininkavimo laikotarpius, o 2016 m. lapkričio mėn. pirmininkavusi Slovakija pateikė pažangos ataskaitą.

2017 m. gegužės mėn. Taryba susitarė dėl bendro požiūrio. Ministrų nuomonės išsiskyrė daugiausia dėl taikymo srities išplėtimo į ją įtraukiant vaizdo medžiagos bendro naudojimo platformas, nuostatų dėl jurisdikcijos ir Europos kūrinių populiarinimo teikiant užsakomąsias paslaugas. Aštuonios valstybės narės prieštaravo bendram požiūriui, labiausiai dėl taikymo srities išplėtimo į ją įtraukiant audiovizualinį socialinių medijų turinį ir dėl 30 % Europos kūrinių kvotos, taikomos užsakomosioms paslaugoms, taip pat dėl galimybės reikalauti finansinio įnašo iš tam tikrų televizijos transliuotųjų.

Buvo surengta 10 trišalių dialogų. 2018 m. balandžio 26 d. įvykusio devintojo neformalaus trišalio dialogo metu buvo užtikrintas politinis susitarimas dėl pagrindinių neišspręstų klausimų, tokiu būdu sudarant sąlygas galutiniam susitarimui, kuris buvo pasiektas 2018 m. birželio 6 d. įvykusio paskutinio trišalio dialogo metu.

Birželio 13 d. Nuolatinių atstovų komitetas patvirtino galutinį kompromisinį tekstą. Šis galutinis tekstas buvo perduotas Europos Parlamentui patvirtinti ir priimti per pirmąjį svarstymą.

2018 m. lapkričio 6 d. Taryba priėmė šią direktyvą.

Bendra informacija

Dabartine ES audiovizualinių žiniasklaidos paslaugų direktyva reglamentuojamas visai audiovizualinei žiniasklaidai (tiek tradicinėms televizijos transliacijoms, tiek užsakomosioms paslaugoms) skirtų nacionalinių teisės aktų derinimas visoje ES.

Komisija surengė viešas konsultacijas, kad susipažintų su visų suinteresuotųjų pusių nuomonėmis apie tai, kaip Europos audiovizualinės žiniasklaidos aplinką pritaikyti skaitmeninio amžiaus reikalavimams. Konsultacijos vyko nuo 2015 m. liepos iki rugsėjo mėn.