Psichikos sveikata
Psichikos sveikata yra visaverčio ir produktyvaus gyvenimo pagrindas. Vis dėlto daug europiečių turi psichikos sveikatos problemų. ES šalys stengiasi geriau puoselėti psichikos sveikatą.
Tarybos darbas psichikos sveikatos srityje
Gera psichikos sveikata yra gerovės būsena, kai žmonės gali realizuoti savo gebėjimus, įveikti stresą, dirbti ir prisidėti prie bendruomenės gyvenimo. Vis tik psichikos sveikatos problemų keliama našta ES yra labai didelė.
ES ir jos valstybės, vedamos socialinių ir ekonominių motyvų, turi imtis veiksmų gerinti psichikos sveikatą. Tai tapo dar akivaizdžiau po COVID-19 pandemijos.
PSO duomenimis, pirmaisiais pandemijos metais visame pasaulyje 25 % padaugėjo nerimą ir depresiją patiriančių asmenų.
Europos Komisija taip pat pranešė apie tai, kad daugiau žmonių ES jaučiasi vieniši.
Taryba rengia keturis išvadų dokumentus, kuriuose prioritetas teikiamas psichikos sveikatai ir gerovei, ypač daug dėmesio skiriant skubiausiems klausimams ir pažeidžiamiausioms grupėms:
- mažų garantijų darbą dirbantiems žmonėms,
- jaunimui,
- žmonėms, turintiems ir su narkotikų vartojimu susijusių sutrikimų, ir psichikos sveikatos problemų.
2023 m. lapkričio 30 d. Taryba priėmė išvadas dėl psichikos sveikatos. Išvadose pabrėžiama, kad psichikos sveikatos ir gerovės klausimus svarbu spręsti įvairiomis aplinkybėmis per visą žmogaus gyvenimą, nes tai naudinga tiek patiems asmenims, tiek visuomenei. Valstybių narių prašoma parengti veiksmų planus arba strategijas, kuriuose būtų laikomasi tarpsektorinio požiūrio į psichikos sveikatą.
Siekdamos sumažinti prastos psichikos sveikatos sukeliamas problemas, ES šalys susitarė dėl kelių tikslų:
geresnė psichikos sveikatos priežiūros kokybė, užtikrinant, kad ji taptų prieinamesnė psichikos sveikatos sutrikimų turintiems asmenims
kova su stigmatizacija ir diskriminacija
savišudiško elgesio prevencija, ankstyvas nustatymas ir priežiūra
pažeidžiamų grupių asmenų vienišumo problemos sprendimas
psichikos sveikatos puoselėjimas darbo vietose ir mokymosi įstaigose
holistinis požiūris į sutrikimų prevenciją ir gydymą
geresnė psichikos sveikatos stebėsena ir duomenų rinkimas ES
keitimasis patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais
Mažų garantijų darbą dirbantys žmonės
Stresas ir psichosocialiniai rizikos veiksniai darbe gali turėti įtakos darbuotojų psichikos sveikatai. Rizika patirti neigiamą stresą ypač kyla mažų garantijų darbą dirbantiems asmenims. Tai paskui gali sukelti nerimą ir depresiją.
Taip atsitinka, kadangi dažnai:
- tokie darbai menkai apmokami,
- juose nėra užtikrintumo,
- jais neužtikrinama tinkama darbuotojų apsauga.
Neigiamą poveikį darbo sąlygoms, taigi ir žmonių psichikos sveikatai, taip pat gali daryti didėjanti skaitmenizacija, robotizacija ir dirbtinio intelekto naudojimas darbe.
2023 m. spalio 9 d. Taryba priėmė išvadas dėl psichikos sveikatos ir mažų garantijų darbo. Tai pirmosios kada nors priimtos išvados, kuriose susiejama psichikos sveikata ir užimtumas.
ES valstybės narės sutaria, kad psichikos sveikata ir darbas yra glaudžiai susiję. Psichikos sveikata yra svarbus darbingumo ir našumo veiksnys, taigi atitinkamai psichosocialiniai rizikos veiksniai darbe gali pakenkti psichikos sveikatai. Konkrečiai, mažų garantijų darbas, įskaitant menkai apmokamą ir neapsaugotą darbą, gali sukelti tokius sutrikimus kaip nerimas ir depresija.
Šiose išvadose Taryba prašo valstybių narių gerinti psichikos sveikatą darbe taikant tokias priemones:
kova su mažų garantijų darbu
viešųjų sistemų, kuriomis apsaugoma psichikos sveikata darbe, stiprinimas
darbo sąlygų poveikio psichikos sveikatai mokslinių tyrimų rėmimas
užtikrinimas, kad būtų stebima darbuotojų psichikos sveikatos būklė
psichikos sveikatos problemų turinčių darbuotojų įdarbinimo ar reintegracijos rėmimas
Jaunimas
Kai kuriais vertinimais, 2019 m. daugiau kaip 14 mln. 15–29 metų amžiaus jaunuolių turėjo psichikos sveikatos problemų. Dėl COVID-19 pandemijos jaunimo psichikos sveikata pablogėjo visoje Europoje. EBPO parengtoje ataskaitoje „Apie sveikatą glaustai“ pateiktais duomenimis, keliose valstybėse narėse, palyginti su laikotarpiu prieš pandemiją, nerimo ir depresijos simptomus jaučiančių jaunų žmonių skaičius išaugo daugiau nei dvigubai.
Neseniai paskelbtoje UNICEF ataskaitoje teigiama, kad savižudybė yra antra pagal dažnumą jaunuolių mirties priežastis Europoje (po kelių eismo įvykių).
Tačiau beveik pusė ES jaunų žmonių (49 %), palyginti su 23 % suaugusiųjų, nurodė, kad psichikos sveikatos priežiūros poreikiai yra nepatenkinti.
Šie skaičiai rodo, kad jaunimo psichikos sveikatos apsauga turi būti vienas iš ES ir jos valstybių narių prioritetų.
Šiuo metu ES valstybės narės Taryboje svarsto, kaip jos galėtų geriau užkirsti kelią jaunimo psichikos sveikatos problemoms, atsižvelgdamos į konkrečius jų poreikius.
2023 m. lapkričio 23 d. 27 ES valstybės narės Taryboje priėmė išvadas dėl jaunuolių ir psichikos sveikatos. Išvadose pateikiama gairių, kaip spręsti šį klausimą, daugiausia dėmesio skiriant tam, kaip geriau patenkinti konkrečius jaunimo poreikius, pavyzdžiui, imantis tokių veiksmų:
užtikrinant jiems geresnes gyvenimo ir darbo sąlygas
sudarant palankesnes sąlygas jaunimui naudotis psichikos sveikatos priežiūros paslaugomis
skatinant mokslinius tyrimus apie psichikos sveikatos poveikį jaunimui
kovojant su stigmatizacija
dalijantis geriausia praktika tarp ES šalių
skatinant saugesnę ir sveikesnę skaitmeninę erdvę, įskaitant kovą su neapykanta, smurtu ir prievarta medijose bei socialiniuose tinkluose
Su narkotikų vartojimu susiję sutrikimai ir psichikos sveikatos problemos
Žmonėms, turintiems tiek su narkotikų vartojimu susijusį sutrikimą, tiek psichikos sveikatos problemą, kyla didesnė susirgimo sunkia psichine liga, hospitalizacijos, perdozavimo, savižudybės ar ankstyvos mirties rizika, palyginti su asmenimis, turinčiais vien tik psichikos sutrikimą.
Be to, labiau tikėtina, kad jie taps bedarbiais ir benamiais, taip pat pradės rizikingai elgtis, kalbant apie infekcijas, pavyzdžiui, ŽIV ir hepatito C virusus.
Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (EMCDDA) duomenimis, iki 80 % pacientų, gydomų nuo priklausomybės nuo narkotikų vartojimo, turi psichikos sveikatos problemų. Dažniausi gretutiniai psichiatriniai sutrikimai, kurie pasireiškia asmenims, turintiems psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sutrikimų, yra depresija, nerimas, potrauminis stresas ir asmenybės sutrikimai (daugiausia antisocialiniai ir ribiniai).
Taryboje ES valstybės narės bendromis pastangomis siekia, kad būtų teikiama geresnė parama psichikos sveikatos ir su narkotikų vartojimu susijusių sutrikimų turintiems žmonėms. 2023 m. gruodžio 5 d. Taryba patvirtino išvadas dėl narkotikų vartojimo ir psichikos sveikatos sutrikimų. Taryba ragina valstybes nares apsvarstyti su narkotikų vartojimu susijusius sutrikimus, su kuriais kartu pasireiškia kiti psichikos sveikatos sutrikimai. Valstybės narės, Komisija ir kiti susiję subjektai turėtų siekti parengti individualizuotas intervencines priemones, pritaikytas specialiems tokių asmenų poreikiams.
Psichikos sveikatos padėtis ES
EBPO duomenimis, prieš COVID-19 pandemiją psichikos sveikatos sutrikimų turėjo bent 84 mln. žmonių visoje ES. Tai yra daugiau kaip 1 iš 6 ES gyventojų (17,3 %).
Prieš COVID-19 pandemiją nerimas ir depresija buvo dažniausios psichikos sveikatos problemos ES, po jų – su alkoholio ir narkotikų vartojimu susiję sutrikimai, bipolinis sutrikimas ir šizofrenija.
Nerimo sutrikimais sirgo apytikriai 25 mln. žmonių (5,4 % visų ES gyventojų), depresijos sutrikimais – 21 mln. žmonių (4,5 %), o narkotikų ir alkoholio vartojimo sutrikimais – 11 mln. žmonių (2,4 %).
PSO duomenimis, po pandemijos psichikos sveikata pablogėjo visame pasaulyje. 2023 m. birželio mėn. atlikta „Eurobarometro“ apklausa parodė, kad beveik 1 iš 2 (46 % ES gyventojų) per pastaruosius 12 mėnesių turėjo emocinių ar psichosocialinių problemų, pavyzdžiui, jautė depresijos ar nerimo simptomus.
Prastos psichikos sveikatos poveikis ekonomikai
Prasta psichikos sveikata ne tik sukelia asmenines kančias ir priverčia kentėti žmones, kurie supa problemų turinčius asmenis – šeimą, draugus, slaugytojus, bet ir turi ekonominių pasekmių visuomenei. EBPO parengtoje ataskaitoje „Apie sveikatą glaustai“ (2018 m.) pateiktais duomenimis, išlaidos psichikos sveikatai 27 ES šalyse ir Jungtinėje Karalystėje kasmet sudaro ne mažiau kaip 600 mlrd. €, t. y. daugiau kaip 4 % BVP:
- tiesioginės sveikatos priežiūros išlaidos (konsultacijos, vaistai, hospitalizacija): 190 mlrd. € arba 1,3 % BVP;
- socialinės apsaugos programos (laikinojo nedarbingumo atostogos, atostogos dėl neįgalumo, bedarbio pašalpos): 170 mlrd. € arba 1,2 % BVP;
- netiesioginės išlaidos darbo rinkoje (prarastos pajamos dėl mirtingumo, mažesnio užimtumo, pravaikštų ir mažesnio našumo): 240 mlrd. € arba 1,6 % BVP.
Geros psichikos sveikatos nauda
Psichikos sveikata yra neatsiejama žmonių sveikatos dalis ir yra labai svarbus atsparios visuomenės ir našios ekonomikos veiksnys.
Kokią naudą teikia gera psichikos sveikata įvairiais gyvenimo etapais?
Vaikystė ir paauglystė
geresni mokymosi rezultatai ir įsidarbinimo galimybės
Suaugusiųjų gyvenimas
produktyvesnis darbas ir galimybės įsidarbinti
Senatvė
geresnė integracija ir aktyvesnis vaidmuo bendruomenėje
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2025 m. birželio 20 d.