Venesuela
ES yra susirūpinusi dėl padėties Venesueloje ir ragina visapusiškai gerbti žmogaus teises. Ji teikia humanitarinę pagalbą, kad padėtų nepritekliuje gyvenantiems venesueliečiams, ir priėmė sankcijas, kad būtų skatinami demokratiniai sprendimai.
Krizė Venesueloje
Venesuela susiduria su gilia ekonomine, socialine ir politine krize, kuri daro didelį poveikį šalies piliečiams. Nebeteikiamos viešosios paslaugos, pvz., sveikatos priežiūros, aprūpinimo vandeniu bei sanitarijos ir švietimo paslaugos, ir trūksta pagrindinių prekių.
Jungtinių Tautų duomenimis, 7,9 mln. (t. y. 27,7 %) Venesuelos gyventojų reikalinga humanitarinė pagalba. Maždaug 56 % gyventojų gyvena itin skurdžiai.
Apsirūpinimo maistu padėtis Venesueloje tebėra kritinė: 15 % visų gyventojų (apie 4 mln. žmonių) reikalinga skubi pagalba maistu, o 40 % – susiduria su vidutiniu ar dideliu maisto stygiumi. Apie 62 % gyventojų negali reguliariai gauti vandens.
Nuo 2015 m. beveik 7,9 mln. venesueliečių buvo priversti persikelti į kitas šalis visame pasaulyje, dauguma jų (daugiau kaip 6,9 mln.) apsigyveno Lotynų Amerikos ir Karibų šalyse. Venesueliečiai šiuo metu yra antra pagal dydį prieglobsčio prašytojų grupė ES po afganistaniečių.
Iki 30 % mokyklinio amžiaus vaikų reguliariai nelanko mokyklos, o 13 % nedalyvauja švietimo sistemoje. 70 % gyventojų nebeturi galimybės naudotis sveikatos priežiūros sistemos paslaugomis. Pažeidžiamiausias gyventojų grupes dažnai paveikia ligų, pvz., maliarijos ir dengės karštligės, protrūkiai.
Jau ir taip katastrofišką humanitarinę padėtį dar labiau apsunkina blogėjanti ekonominė padėtis: Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, 2025 m. infliacijos lygis pasiekė 270 %.
Be to, humanitarinių išteklių stygius dar labiau paaštrėja dėl gamtinių ir žmogaus sukeltų pavojų, pavyzdžiui, potvynių, nuošliaužų, naftos išsiliejimų ir ginkluoto smurto, poveikio.
Europos Sąjunga kartu su Venesuelos ir tarptautiniais partneriais visada siekė, kad būtų rastas taikus, demokratinis ir įtraukus sprendimas krizei užbaigti, kuriam vadovautų pati Venesuela.
JAV intervencija Venesueloje
Vyriausioji įgaliotinė paragino visus subjektus elgtis ramiai ir santūriai, kad būtų išvengta eskalacijos ir užtikrintas taikus krizės sprendimas.
Vyriausioji įgaliotinė priminė, kad visomis aplinkybėmis turi būti laikomasi tarptautinės teisės ir JT Chartijos principų. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narėms tenka ypatinga atsakomybė siekti, kad tų principų būtų laikomasi, nes jie yra tarptautinės saugumo architektūros ramstis.
ES ne kartą pareiškė, kad Nicolásas Maduro neturi demokratiškai išrinkto prezidento legitimumo, ir pasisakė už Venesuelos vadovaujamą taikų perėjimą prie demokratijos šalyje, gerbiant jos suverenitetą. Turi būti gerbiama Venesuelos žmonių teisė patiems spręsti dėl savo ateities.
ES pritaria prioritetui – kovoti su tarpvalstybiniu organizuotu nusikalstamumu ir prekyba narkotikais, keliančiais didelę grėsmę saugumui visame pasaulyje. Tuo pat metu vyriausioji įgaliotinė pabrėžė, kad šie iššūkiai turi būti įveikiami nuolat bendradarbiaujant, visapusiškai laikantis tarptautinės teisės ir teritorinio vientisumo bei suverenumo principų.
ES palaiko glaudžius ryšius su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, taip pat su regioniniais ir tarptautiniais partneriais, kad būtų remiamas ir lengvinamas dialogas su visomis susijusiomis šalimis ir taip būtų rastas derybomis grindžiamas, demokratinis, įtraukus ir taikus krizės sprendimas, vadovaujant venesueliečiams.
Paisyti Venesuelos žmonių valios tebėra vienintelis būdas Venesuelai atkurti demokratiją ir įveikti dabartinę krizę.
Šiuo kritiniu metu itin svarbu, kad visi subjektai visapusiškai gerbtų žmogaus teises ir tarptautinę humanitarinę teisę. Visi šiuo metu Venesueloje laikomi politiniai kaliniai turi būti besąlygiškai paleisti.
ES valstybių narių konsulinės įstaigos dirba glaudžiai koordinuodamos veiksmus, kad užtikrintų ES piliečių, įskaitant neteisėtai Venesueloje sulaikytus ES piliečius, saugumą.
2024 m. prezidento rinkimai
ES tebekelia itin didelį susirūpinimą žmogaus teisių pažeidimai po 2024 m. liepos 28 d. Venesueloje įvykusių prezidento rinkimų.
2024 m. spalio ir gruodžio mėn. įvykusiuose Europos Vadovų Tarybos susitikimuose ES vadovai paragino Venesuelos valdžios institucijas:
- gerbti Venesuelos žmonių demokratinę valią,
- nutraukti smurtą ir represijas prieš opoziciją bei pilietinę visuomenę, taip pat jų persekiojimą,
- paleisti politinius kalinius,
- baigti reikšti nepagrįstus kaltinimus ES šalims ir suteikti Venesueloje sulaikytiems Europos piliečiams galimybę visapusiškai naudotis konsulinėmis paslaugomis,
- laikytis Venesuelos įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę.
Jie taip pat pabrėžė, kad bus priimti ir pripažinti tik išsamūs ir nepriklausomai patikrinami rezultatai. ES sutelks visas turimas priemones demokratijai ir taikiam bei įtraukiam pereinamajam procesui Venesueloje remti.
Europos Vadovų Tarybos išvados:
- Europos Vadovų Tarybos išvados, 2024 m. gruodžio 19 d.
- Europos Vadovų Tarybos išvados, 2024 m. spalio 17 d.
Pareiškimai ES vardu:
- Venesuela: vyriausiosios įgaliotinės pareiškimas Europos Sąjungos vardu (pranešimas spaudai, 2025 m. sausio 10 d.)
- Venesuela: vyriausiojo įgaliotinio pareiškimas ES vardu dėl pastarojo meto įvykių po rinkimų (2024 m. rugpjūčio 24 d.)
- Venesuela: vyriausiojo įgaliotinio pareiškimas ES vardu dėl įvykių po rinkimų (2024 m. rugpjūčio 4 d.)
Humanitarinė pagalba venesueliečiams
Nuo 2016 m. ES Venesuelai skyrė 572 mln. € skubios humanitarinės pagalbos. 2026 m. neatidėliotiniems venesueliečių poreikiams patenkinti išmokėta apie 52,5 mln. €.
Šiomis lėšomis teikiama pagalba nepritekliuje gyvenantiems venesueliečiams, tiek esantiems Venesueloje, tiek prisiglaudusiems kaimyninėse šalyse. ES humanitarinė pagalba teikiama per JT agentūras, tarptautines nevyriausybines organizacijas (NVO) ir Raudonojo Kryžiaus judėjimą.
Pagalba visų pirma skiriama pažeidžiamoms grupėms, pavyzdžiui, vaikams, jaunimui, nėščioms moterims ir maitinančioms motinoms, vyresnio amžiaus žmonėms ir čiabuvių grupėms.
Finansavimas šalies viduje daugiausia naudojamas teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, saugos pagalbą, vandens tiekimo, sanitarijos ir higienos paslaugas, švietimo ekstremaliųjų situacijų atvejais paslaugas ir paramą mitybai bei pagalbą maistu, taip pat paramą, skirtą pasirengimui nelaimėms ir reagavimui į ekstremaliąsias situacijas užtikrinti.
Teikiant pagalbą pabėgėliams ir šalies viduje perkeltiems asmenims daugiausia dėmesio skiriama skubios medicinos pagalbos paslaugoms, pagalbai maistu, teisinės informacijos ir paramos teikimui, apsaugos iniciatyvoms (visų pirma kovai su smurtu dėl lyties ir prekyba žmonėmis), švietimui ekstremaliųjų situacijų atvejais ir pastogei.
2026 m. birželio 24 d. žemės drebėjimai
Po birželio 24 d. Venesueloje įvykusių pražūtingų žemės drebėjimų ES pagal ES civilinės saugos mechanizmą išsiuntė į Venesuelą gelbėjimo komandas ir kitą skubią pagalbą.
Be to, ekstremaliųjų situacijų kartografavimo režimu aktyvuota ES palydovinė paslauga „Copernicus“, kad būtų galima laiku nemokamai teikti tikslią palydovinę vaizdinę informaciją ir kitus geoerdvinius duomenis.
ES yra pasirengusi teikti tolesnę pagalbą, atsižvelgiant į kintančius poreikius vietoje.
Su Venesuela susijusios sankcijos
2017 m. lapkričio 13 d. Taryba nustatė sankcijas, kuriomis atsižvelgiama į padėtį Venesueloje. Jos apima:
- ginklų ir įrangos, naudojamų vidaus represijoms, embargą,
- draudimą keliauti, taikomą asmenims, ir turto įšaldymą, taikomą asmenims ir subjektams, atsakingiems už žmogaus teisių pažeidimus ir kenkimą demokratijai bei teisinei valstybei Venesueloje.
Šių sankcijų tikslas – skatinti demokratinius bendrus sprendimus, kurie užtikrintų šalies politinį stabilumą ir patenkintų neatidėliotinus venesueliečių poreikius. Jos parengtos taip, kad nekenktų Venesuelos gyventojams. Šių sankcijų panaikinimas priklausys nuo to, ar Venesueloje bus padaryta apčiuopiama pažanga žmogaus teisių ir teisinės valstybės srityje, taip pat nuo prasmingų veiksmų siekiant tikro dialogo ir demokratinio pereinamojo proceso.
Sankcijos šiuo metu taikomos 69 fiziniams asmenims. Paskutinį kartą sankcijų galiojimas buvo pratęstas iki 2027 m. sausio 10 d.
Taip pat žr.
Reagavimas į krizes
Humanitarinė pagalba
Kodėl ES priima sankcijas?
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2026 m. birželio 29 d.