Atliekos
Atliekos yra pavojingos aplinkai ir žmonių sveikatai. ES dirba, kad būtų užkirstas kelias atliekų susidarymui, geriau tvarkomos atliekos ir skatinama labiau žiedinė ekonomika.
Atliekos yra ir išteklius
Atliekos nuodija žemę ir vandenį, o mūsų vandenynai pilni plastiko atliekų.
Jei atliekos tvarkomos prastai, teršiama ir kenkiama gamtinei aplinkai, todėl kyla pavojus žmonių sveikatai.
Tačiau tinkamai tvarkomos atliekos gali būti ištekliumi. Jei atliekos pakartotinai naudojamos ir perdirbamos, o ne šalinamos, gali būti kuriama ekonominė vertė.
Žiedinėje ekonomikoje iš atliekų išgaunamos labai vertingos medžiagos, kurios yra panaudojamos naujoms prekėms gaminti. Taip pailginama medžiagų gyvavimo trukmė, jos nešalinamos ir sumažėja naujų medžiagų poreikis. Tai padeda mažinti poveikį gamtos ištekliams.
ES teisės aktai dėl atliekų
Bendrieji ES tikslai sprendžiant atliekų klausimus yra šie:
- kuo labiau sumažinti neigiamą atliekų poveikį, užkertant kelią atliekų susidarymui ir geriau jas tvarkanti;
- skatinti perdirbimą ir pakartotinį išteklių bei medžiagų naudojimą, remiant žiedinę ekonomiką.
ES taisyklės dėl atliekų yra suformuluotos Atliekų pagrindų direktyvoje, kurioje nustatyti pagrindiniai atliekų tvarkymo principai. Taikomos priemonės, skirtos konkrečių rūšių atliekoms, pavyzdžiui, elektros ir elektroninės įrangos atliekoms ar maisto atliekoms, tvarkyti.
Atliekų pagrindų direktyva
Atliekų pagrindų direktyvoje nustatyti pagrindiniai atliekų tvarkymo principai ir apibrėžtys. Joje apibrėžiamos atliekų ir pavojingų atliekų rūšys ir paaiškinama, kada atliekos laikomos ne atliekomis, o antrinėmis žaliavomis.
Direktyvoje nustatyta prioritetinė atliekų tvarkymo tvarka, vadinamoji atliekų hierarchija. Pagal šią hierarchiją visų pirma turėtų būti vengiama atliekų susidarymo ir atliekos turėtų būti šalinamos tik tuo atveju, jei jų neįmanoma pakartotinai panaudoti, perdirbti ar atgauti.
Direktyvoje taip pat nustatyti siektini tikslai valstybėms narėms. Vienas šių tikslų – pakartotinai panaudoti ir perdirbti daugiau komunalinių atliekų: iki 2025 m. – bent 55 % (pagal svorį), iki 2030 m. – bent 60 %, o iki 2035 m. – bent 65 %.
ES atlieka direktyvos peržiūrą, visų pirma peržiūri taisykles dėl maisto ir tekstilės atliekų. Taryba, remdamasi Europos Komisijos pateiktu pasiūlymu, susitarė dėl pozicijos dėl peržiūros. 2025 m. vasario mėn. su Europos Parlamentu buvo pasiektas preliminarus susitarimas dėl galutinės teisės akto formos.
Maisto švaistymas
Atliekų vežimas
Kasmet eksportuojama apie 32,7 mln. tonų atliekų, o ES viduje parduodama 70 mln. tonų atliekų.
Jei prekyba atliekomis nėra tinkamai reglamentuojama ir kontroliuojama, ji gali būti žalinga aplinkai ir žmonių sveikatai. Atliekos, kuriose yra pavojingų medžiagų, gali užteršti žemę ir vandenynus, o pasekmės aplinkai gali būti pražūtingos.
ES yra nustačiusi taisykles dėl atliekų vežimo reglamentavimo. 2024 m. šios taisyklės buvo atnaujintos, kad būtų geriau reglamentuojama prekyba atliekomis tiek ES viduje, tiek su ES nepriklausančiomis šalimis.
Prekyba atliekomis
Baterijos ir baterijų atliekos
Gaminant baterijas naudojama daug naujų žaliavų, o baterijų atliekose yra pavojingų medžiagų. ES priėmė taisykles, kuriomis reglamentuojamas visas baterijos gyvavimo ciklas – nuo gamybos iki pakartotinio naudojimo ir perdirbimo – ir užtikrinama, kad šis sektorius ir jame gaminami produktai būtų saugūs, tvarūs ir konkurencingi.
Šio tikslo bus pasiekta pasitelkiant eksploatacinių savybių, patvarumo ir saugumo kriterijus, griežtai ribojant tokių pavojingų medžiagų kaip gyvsidabris, kadmis ir švinas naudojimą ir privalomai teikiant informaciją apie baterijų anglies dioksido išmetimo rodiklį.
Tvarios žiedinės Europos baterijų vertės grandinės kūrimas (Infografikas.)
Elektros ir elektroninės įrangos atliekos
Elektros ir elektroninės įrangos atliekos (EEĮA) apima daug prietaisų, pvz., kompiuterius, šaldytuvus ir mobiliuosius telefonus, kurių gyvavimo ciklas yra pasibaigęs. Jei išmetami prietaisai tvarkomi netinkamai, tokios rūšies atliekos gali sukelti didelių aplinkos ir sveikatos problemų. Šiuolaikiniuose elektroniniuose prietaisuose taip pat yra retųjų išteklių, įskaitant ypatingos svarbos žaliavas, kuriuos galima perdirbti ir pakartotinai naudoti, jei atliekos tvarkomos veiksmingai.
Kasmet ES susidarančių EEĮA kiekis sparčiai didėja. Kad pakeistų šią tendenciją ir paskatintų geresnį EEĮ atliekų perdirbimą, ES priėmė šių atliekų tvarkymo taisykles, taip prisidėdama prie tvarios gamybos ir tvaraus vartojimo.
2024 m. ES priėmė taisyklių pakeitimą, kad patikslintų kai kurias nuostatas dėl didesnės gamintojo atsakomybės.
Pakuotės
2022 m. ES šalyse susidarė beveik 84 mln. tonų pakuočių atliekų, t. y. 20 % daugiau nei 2011 m. Jei nebus imtasi jokių veiksmų, pakuočių atliekų kiekis iki 2030 m. gali padidėti dar 19 %, todėl padidėtų tarša ir šių atliekų keliama rizika.
Kad išspręstų problemą, ES peržiūrėjo savo teisės aktus dėl pakuočių ir pakuočių atliekų. Peržiūros tikslas:
- mažinti pakuočių atliekų susidarymą;
- skatinti ekonomiškai efektyvią žiedinę pakuočių ekonomiką;
- suderinti pakuočių taisykles visoje ES.
Pakuotės
Patvarieji organiniai teršalai
Patvarieji organiniai teršalai, dar vadinami amžinaisiais chemikalais, nes nesuyra aplinkoje, yra ypač kenksmingos medžiagos – jie yra toksiški ir gali kelti pavojų žmonėms ir gamtai.
Šių cheminių medžiagų randama kai kurių vartojimo gaminių, pvz., neperšlampamų tekstilės gaminių, baldų, plastikų ir elektroninės įrangos, atliekose.
2022 m. ES priėmė taisykles, kad būtų ribojamas tokių medžiagų kiekis atliekose.
Taip pat žr.
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2025 m. vasario 19 d.