Skip to content

Atliekos

Atliekos yra pavojingos aplinkai ir žmonių sveikatai. ES dirba, kad būtų užkirstas kelias atliekų susidarymui, geriau tvarkomos atliekos ir skatinama labiau žiedinė ekonomika.

Atliekos kaip išteklius

Atliekos nuodija žemę ir vandenį, o mūsų vandenynai pilni plastiko atliekų.

Jei atliekos tvarkomos prastai, teršiama ir kenkiama gamtinei aplinkai, todėl kyla pavojus žmonių sveikatai.

Tačiau tinkamai tvarkomos atliekos gali būti išteklius. Jei atliekos pakartotinai naudojamos ir perdirbamos, o ne šalinamos, gali būti kuriama ekonominė vertė.

Žiedinėje ekonomikoje iš atliekų išgaunamos labai vertingos medžiagos, kurios yra panaudojamos naujoms prekėms gaminti. Taip pailginama medžiagų gyvavimo trukmė, jos nešalinamos ir sumažėja naujų medžiagų poreikis. Tai padeda mažinti poveikį gamtos ištekliams.

ES teisės aktai dėl atliekų

Bendrieji ES tikslai sprendžiant atliekų klausimus yra šie:

  • kuo labiau sumažinti neigiamą atliekų poveikį, užkertant kelią atliekų susidarymui ir geriau jas tvarkant;
  • skatinti perdirbimą ir pakartotinį išteklių bei medžiagų naudojimą, remiant žiedinę ekonomiką.

ES taisyklės dėl atliekų yra suformuluotos Atliekų pagrindų direktyvoje, kurioje nustatyti pagrindiniai atliekų tvarkymo principai. Taikomos priemonės, skirtos konkrečių rūšių atliekoms, pavyzdžiui, elektros ir elektroninės įrangos atliekoms ar maisto atliekoms, tvarkyti.

Atliekų pagrindų direktyva

Atliekų pagrindų direktyvoje nustatyti pagrindiniai atliekų tvarkymo principai ir apibrėžtys. Joje apibrėžiamos atliekų ir pavojingų atliekų rūšys ir paaiškinama, kada atliekos laikomos ne atliekomis, o antrinėmis žaliavomis.

Direktyvoje nustatyta prioritetinė atliekų tvarkymo tvarka, vadinamoji atliekų hierarchija. Pagal šią hierarchiją visų pirma turėtų būti vengiama atliekų susidarymo ir atliekos turėtų būti šalinamos tik tuo atveju, jei jų neįmanoma pakartotinai panaudoti, perdirbti ar atgauti.

Direktyvoje taip pat nustatyti siektini tikslai valstybėms narėms. Vienas šių tikslų – pakartotinai panaudoti ir perdirbti daugiau komunalinių atliekų: iki 2025 m. – bent 55 % (pagal svorį), iki 2030 m. – bent 60 %, o iki 2035 m. – bent 65 %.

Atnaujintos taisyklės dėl maisto atliekų ir tekstilės atliekų

2025 m. rugsėjo mėn. ES priėmė peržiūrėtą direktyvą, visų pirma taisykles dėl maisto ir tekstilės atliekų.

Naujomis taisyklėmis nustatyti maisto atliekų mažinimo tikslai:

  • 10 % mažiau perdirbimo ir gamybos sektoriuose;
  • 30 % mažiau gyventojui bendrai mažmeninės prekybos, restoranų, maitinimo paslaugų sektoriuose ir namų ūkiuose.

Jomis taip pat nustatomos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad tekstilės sektorius veiktų tvariau ir jame susidarytų mažiau atliekų. Teisės aktu nustatomos suderintos taisyklės dėl tekstilės gamintojams ir mados prekių ženklams taikomos didesnės gamintojo atsakomybės: jie bus atsakingi už savo atliekas ir turės mokėti mokestį, padėsiantį finansuoti atliekų surinkimą ir apdorojimą.

Banano žievę į pilną maisto atliekų šiukšliadėžę metanti ranka – simbolizuojamos maisto atliekos.
Maisto švaistymas

Maisto švaistymas

Atliekų vežimas

Kasmet eksportuojama apie 32,7 mln. tonų atliekų, o ES viduje parduodama 70 mln. tonų atliekų.

Jei prekyba atliekomis nėra tinkamai reglamentuojama ir kontroliuojama, ji gali būti žalinga aplinkai ir žmonių sveikatai. Atliekos, kuriose yra pavojingų medžiagų, gali užteršti žemę ir vandenynus, o pasekmės aplinkai gali būti pražūtingos.

ES yra nustačiusi taisykles dėl atliekų vežimo reglamentavimo. 2024 m. šios taisyklės buvo atnaujintos, kad būtų geriau reglamentuojama prekyba atliekomis tiek ES viduje, tiek su ES nepriklausančiomis šalimis.

Prekyba atliekomis

Prekyba atliekomis

Baterijos ir baterijų atliekos

Gaminant baterijas naudojama daug naujų žaliavų, o baterijų atliekose yra pavojingų medžiagų. ES priėmė taisykles, kuriomis reglamentuojamas visas baterijos gyvavimo ciklas – nuo gamybos iki pakartotinio naudojimo ir perdirbimo – ir užtikrinama, kad šis sektorius ir jame gaminami produktai būtų saugūs, tvarūs ir konkurencingi.

Šio tikslo bus pasiekta pasitelkiant eksploatacinių savybių, patvarumo ir saugumo kriterijus, griežtai ribojant tokių pavojingų medžiagų kaip gyvsidabris, kadmis ir švinas naudojimą ir privalomai teikiant informaciją apie baterijų anglies dioksido išmetimo rodiklį.

Baterijų tiekimo grandinės iliustracija
Tvarios žiedinės Europos baterijų vertės grandinės kūrimas (Infografikas.)

Tvarios žiedinės Europos baterijų vertės grandinės kūrimas (Infografikas.)

Elektros ir elektroninės įrangos atliekos

Elektros ir elektroninės įrangos atliekos (EEĮA) apima daug prietaisų, pvz., kompiuterius, šaldytuvus ir mobiliuosius telefonus, kurių gyvavimo ciklas yra pasibaigęs. Jei išmetami prietaisai tvarkomi netinkamai, tokios rūšies atliekos gali sukelti didelių aplinkos ir sveikatos problemų. Šiuolaikiniuose elektroniniuose prietaisuose taip pat yra retųjų išteklių, įskaitant ypatingos svarbos žaliavas, kuriuos galima perdirbti ir pakartotinai naudoti, jei atliekos tvarkomos veiksmingai.

Kasmet ES susidarančių EEĮA kiekis sparčiai didėja. Kad pakeistų šią tendenciją ir paskatintų geresnį EEĮA perdirbimą, ES priėmė šių atliekų tvarkymo taisykles, taip prisidėdama prie tvarios gamybos ir tvaraus vartojimo.

2024 m. ES priėmė taisyklių pakeitimą, kad patikslintų kai kurias nuostatas dėl didesnės gamintojo atsakomybės.

Pakuotės

2022 m. ES šalyse susidarė beveik 84 mln. tonų pakuočių atliekų, t. y. 20 % daugiau nei 2011 m. Jei nebus imtasi jokių veiksmų, pakuočių atliekų kiekis iki 2030 m. gali padidėti dar 19 %, todėl padidėtų tarša ir šių atliekų keliama rizika.

Kad išspręstų šią problemą, 2024 m. gruodžio mėn. ES peržiūrėjo savo teisės aktus dėl pakuočių ir pakuočių atliekų. Peržiūros tikslas:

  • mažinti pakuočių atliekų susidarymą;
  • skatinti ekonomiškai efektyvią žiedinę pakuočių ekonomiką;
  • suderinti pakuočių taisykles visoje ES.
Kavos išsinešti puodelis, gėrimų skardinė ir pieno pakelis, virš jų – žiedinio perdirbimo ženklas, kuris simbolizuoja, kad kasdienės pakuotės gali būti perdirbamos.
Pakuotės

Pakuotės

Patvarieji organiniai teršalai

Patvarieji organiniai teršalai, dar vadinami amžinaisiais chemikalais, nes nesuyra aplinkoje, yra ypač kenksmingos medžiagos – jie yra toksiški ir gali kelti pavojų žmonėms ir gamtai.

Šių cheminių medžiagų gali būti randama kai kurių vartojimo gaminių, pvz., neperšlampamų tekstilės gaminių, baldų, plastikų ir elektroninės įrangos, atliekose.

2022 m. ES priėmė taisykles, kad būtų ribojamas tokių medžiagų buvimas atliekose.

Taip pat žr.:

Plastikas

Plastikas

Geltoname fone matomas cheminių produktų rinkinys: pavaizduoti įvairių dydžių buteliai ir purkškštuvai. Iliustracija.
Cheminės medžiagos

Cheminės medžiagos

Kas yra žiedinė ekonomika

Kas yra žiedinė ekonomika

Paskutinį kartą peržiūrėta: 2026 m. rugpjūčio 12 d.