Prekyba atliekomis
Atliekos gali būti laikomos išteklių rūšimi. Naujomis ES atliekų vežimo taisyklėmis siekiama skatinti žiedinę ekonomiką ir kartu užtikrinti, kad atliekų eksportas nekeltų taršos.
Kas yra prekyba atliekomis?
Šalyje susidarančios atliekos ne visada šalinamos arba perdirbamos toje šalyje. Atliekomis gali būti prekiaujama tarp šalių. Tai daroma įvairiais tikslais, be kita ko, siekiant:
- tvarkyti atliekas (įskaitant atliekų sudėtyje esančių žaliavų panaudojimą);
- jas šalinti.
Kasmet visos ekonominės veiklos metu ir visuose namų ūkiuose ES susidaro daugiau kaip 2 000 mln. tonų atliekų. Tai prilygsta 4,8 tonos atliekų vienam gyventojui, t. y. maždaug afrikinio dramblio svoriui.
Nors didžioji dalis ES susidarančių atliekų tvarkoma šalių viduje, didelis jų kiekis gabenamas į kitas šalis. Apie 32,7 mln. tonų eksportuojama – 75 % daugiau nei 2004 m., o 70 mln. tonų prekiaujama ES viduje.
Turkija yra pagrindinė ES atliekų eksporto paskirties šalis (13,7 mln. tonų), po jos rikiuojasi Indija ir Jungtinė Karalystė (Europos Komisijos duomenys, 2020 m.).
Geležis ir plienas yra atliekos, kuriomis ES prekiauja daugiausia
Horizontalioji juostinė diagrama, kurioje parodytas atliekų eksportas iš ES ir importas į ES 2021 m. pagal atliekų rūšis. Daugiau kaip pusė ES eksportuojamų atliekų yra juodieji metalai, t. y. geležis ir plienas (2021 m. – 59 % arba 19,48 mln. tonų). Tačiau ES taip pat importuoja juodųjų metalų atliekas: 2021 m. – 5,5 mln. tonų.
Kitos 2021 m. eksportuotos ir importuotos atliekos (mln. tonų):
- popierius ir kartonas: eksportuota – 4,37, importuota – 2,41;
- spalvotieji metalai: eksportuota – 2,12, importuota – 1,44;
- tekstilė: eksportuota – 1,52, importuota – 0,41;
- mineralai: eksportuota – 1,47, importuota – 1,42;
- plastikas: eksportuota – 1,14, importuota – 0,74;
- guma: eksportuota – 0,94, importuota – 0,11;
- mediena: eksportuota – 0,72, importuota – 2,38;
- nenurodyta: eksportuota – 0,46, importuota – 3,58;
- organinės atliekos: eksportuota – 0,40, importuota – 1,06;
- stiklas: eksportuota – 0,37, importuota – 0,71;
Šaltinis: Eurostatas
Kodėl prekybą atliekomis būtina reglamentuoti?
Jei prekyba atliekomis nėra reglamentuojama ir kontroliuojama, ji gali būti žalinga aplinkai ir žmonių sveikatai.
Tai dar labiau pasakytina apie atvejus, kai atliekų sudėtyje yra pavojingųjų medžiagų ir jos gali užteršti sausumą bei vandenynus ir turėti pražūtingų pasekmių aplinkai. Pavyzdžiui, plastiko atliekos paprastai nėra biologiškai skaidžios ir išlieka aplinkoje labai ilgą laiką.
Nustačius atliekų eksporto apribojimus ir stebėsenos priemones, rizika aplinkai gali būti apribota arba jos gali būti išvengta.
Be taršos prevencijos, nustačius prekybos atliekomis taisykles taip pat galima užtikrinti, kad atliekose esančias žaliavas būtų galima pakartotinai panaudoti arba perdirbti ir taip padėti plėtoti tvarią žiedinę ekonomiką.
Šiuo metu ES perdirbama tik 46 % visų atliekų (Europos aplinkos agentūros 2020 m. duomenys). Apskaičiuota, kad visame pasaulyje perdirbama mažiau nei 20 % atliekų. Tai rodo, kad yra daug galimybių padidinti perdirbimo rodiklius.
Kokios atliekos perdirbamos ES daugiausia?
Diagrama, kurioje parodytas bendras perdirbimo lygis ES per tam tikrą laiką ir pakuočių atliekų, komunalinių atliekų ir elektros bei elektroninės įrangos atliekų perdirbimo rodikliai.
Apskritai perdirbimo lygis ES padidėjo nuo 42,9 % 2010 m. iki 46,1 % 2020 m.
Pakuočių atliekų perdirbimo lygis padidėjo nuo 54,7 % 2005 m. iki 67,6 % 2016 m., o 2020 m. jis šiek tiek sumažėjo iki 64,3 %.
Stebimas nuolatinis komunalinių atliekų perdirbimo lygio didėjimas: nuo 32 % 2004 m. iki 48,6 % 2020 m.
Elektros ir elektroninės įrangos atliekų perdirbimo lygis padidėjo nuo 27,9 % 2010 m. iki aukščiausio 39,5 % lygio 2016 m. ir 2017 m., o 2018 m. jis šiek tiek sumažėjo iki 38,9 %.
Šaltinis: Europos aplinkos agentūra
Dar vienas aspektas – neteisėta prekyba atliekomis.
Šiuo metu gali būti neteisėtai vežama 15–30 % atliekų. Kroviniai, kurie nėra sekami, išvengia kontrolės priemonių ir yra siejami su didesne tikimybe, kad jie bus šalinami arba tvarkomi netinkamai, todėl pavojus aplinkai padidėja. Neteisėta prekyba atliekomis taip pat yra prarasta galimybė pakartotinai panaudoti ir perdirbti medžiagas.
Kaip ES planuoja geriau reglamentuoti atliekų vežimą?
ES atliekų vežimo taisyklėmis, pirmą kartą priimtomis 2006 m., reglamentuojamos abi šios sritys:
- atliekų eksportas iš ES ir importas į ES nepriklausančias šalis;
- atliekų vežimas tarp ES valstybių narių.
Taisyklės taikomos visų rūšių atliekoms.
ES leidžiama vežti ir pavojingąsias, ir nepavojingąsias atliekas. Kita vertus, kai atliekos vežamos už ES ribų, pagal taisykles draudžiama eksportuoti pavojingąsias atliekas iš ES šalių į ES nepriklausančias ir EBPO nepriklausančias šalis. Taisyklėse nustatytos pranešimo apie atliekų vežimą ir su juo susijusio sutikimo procedūros.
Taisyklės nepaisant sienų
ES atliekų vežimo reglamentas grindžiamas 1989 m. Bazelio konvencija – išsamiausiu pasauliniu aplinkosaugos susitarimu dėl pavojingųjų ir kitų atliekų. ES yra šio Jungtinių Tautų susitarimo šalis nuo 1994 m.
Be to, ES atliekų vežimo taisyklės grindžiamos 2001 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) – dauguma ES šalių yra jos narės – sprendimu, kuriuo EBPO šalyse nustatoma atliekų naudojimo kontrolės sistema.
ES atliekų vežimo taisyklių atnaujinimas
2024 m. ES atnaujino savo taisykles, kad geriau reglamentuotų prekybą atliekomis ES viduje ir su ES nepriklausančiomis šalimis. Vadovaujantis Europos žaliuoju kursu ir žiedinės ekonomikos veiksmų planu, peržiūrėtu ES atliekų vežimo reglamentu siekiama šių tikslų:
- skatinti žiedinę ekonomiką ES;
- užtikrinti, kad atliekų eksportas nekenktų aplinkai ir žmonių sveikatai;
- kovoti su neteisėtu vežimu.
Atnaujintos taisyklės apima:
- griežtesnes atliekų eksporto į ES nepriklausančias šalis taisykles;
- patobulintas vežimo ES viduje taisykles;
- kovos su neteisėtu vežimu priemones.
Eksportas į ES nepriklausančias šalis
Naujosios taisyklės apima griežtesnes nuostatas dėl atliekų eksporto į ES nepriklausančias šalis.
Tikslas – užtikrinti, kad atliekos iš ES į ES nepriklausančias šalis būtų eksportuojamos tik tada, kai yra garantija, kad šalis gavėja taiko tvarkymo aplinkai saugiu būdu praktiką ir gali tvariai tvarkyti atliekas.
Atnaujinus taisykles išlaikomas draudimas eksportuoti:
- šalinti skirtas atliekas į ES nepriklausančias šalis;
- pavojingąsias atliekas, skirtas naudoti EBPO nepriklausančiose šalyse.
Be to, nustatytos griežtesnės plastiko atliekų eksporto į ES nepriklausančias šalis taisyklės. Tai apima draudimą eksportuoti nepavojingas plastiko atliekas į EBPO nepriklausančias šalis, o nepavojingų plastiko atliekų eksportas į EBPO šalis bus leidžiamas, tačiau taikant griežtesnę išankstinio sutikimo procedūrą.
Atnaujintos taisyklės taip pat apima:
- šalių, kurioms leidžiama importuoti atliekas iš ES, sąrašą, sudaromą remiantis šalių atliekų tvarkymo pajėgumais;
- Europos Komisijos vykdomą atliekų eksporto į EBPO šalis stebėseną ir kontrolę;
- įpareigojimą ES eksportuojančioms įmonėms atlikti nepriklausomą atliekų tvarkymo įrenginių auditą;
- privalomų kriterijų, taikomų naudotoms prekėms, pavyzdžiui, transporto priemonėms ir baterijoms, nustatymą.
Vežimas ES viduje
Naujosiomis taisyklėmis, susijusiomis su atliekų vežimu iš vienos ES šalies į kitą, siekiama skatinti žiedinę ekonomiką.
Taisyklėmis patobulinamos procedūros, kad būtų skatinamas tvaresnis atliekų tvarkymas ir didesnis žaliavų perdirbimo lygis.
Priemonės, be kita ko, yra šios:
- draudimas vežti visas šalinti skirtas atliekas, išskyrus atvejus, kai tai leidžiama pagal išankstinio leidimo procedūrą;
- ne tokios griežtos naudojimui skirtų į „žaliąjį sąrašą įtrauktų“ atliekų vežimo procedūros;
- procedūrų skaitmeninimas;
- pagreitinto naudotinų atliekų tvarkymo procedūros;
- atliekų klasifikavimo suderinimas ES.
Neteisėtas vežimas
Siekiant kovoti su neteisėta prekyba atliekomis, atnaujintomis taisyklėmis siekiama:
- remti tarpvalstybinius neteisėtos prekybos atliekomis tyrimus;
- suburti ES vykdymo užtikrinimo grupę, kad veikla būtų geriau koordinuojama, taip pat su tarptautiniais partneriais;
- patobulinti sankcijų ir vykdymo užtikrinimo taisykles.
Tarybos vaidmuo
ES atliekų vežimo reglamentas priimtas taikant įprastą teisėkūros procedūrą. Taryba ir Europos Parlamentas veikia kaip teisėkūros institucijos ir turi susitarti dėl galutinio atnaujintų taisyklių teksto.
2021 m. lapkričio mėn. Europos Komisijai pateikus pasiūlymą dėl taisyklių peržiūros, Tarybos Aplinkos darbo grupėje buvo surengtos valstybių narių atstovų techninio lygmens diskusijos.
2023 m. gegužės mėn. ES valstybės narės Taryboje susitarė dėl įgaliojimų vesti derybas su Europos Parlamentu. 2023 m. lapkričio mėn. Taryba ir Europos Parlamentas pasiekė susitarimą.
Taisykles Taryba priėmė 2024 m. kovo mėn., taip užbaigiant teisėkūros procesą.
Iš kur atsiranda ES atliekos?
Daugiau kaip 35 % ES atliekų susidaro statybos sektoriuje. Antrasis pagal susidarantį atliekų kiekį yra kasybos ir karjerų eksploatavimo sektorius.
Vertikalioji juostinė diagrama, kurioje parodytas ES atliekų susidarymas pagal sektorius 2020 m. Daugiausia atliekų susidarė statybos sektoriuje (37,5 %), po jo rikiuojasi kasyba ir karjerų eksploatavimas (23,4 %), atliekų ir vandens tvarkymo paslaugos (10,8 %), gamyba (10,7 %) ir namų ūkių atliekos (9,4 %). Likusieji 8,2 % – tai atliekos, kurios susidarė vykdant kitą ekonominę veiklą: paslaugų (4,4 %), energetikos (2,3 %), žemės ūkio, miškininkystės bei žuvininkystės (1 %) ir didmeninės prekybos atliekomis bei laužu (0,5 %) sektoriuose.
Šaltinis: Eurostatas
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2024 m. sausio 11 d.