Skip to content

Pakuotės

ES susidaro vis daugiau pakuočių atliekų. Naujais ES teisės aktais siekiama spręsti šią problemą visose valstybėse narėse suderinant taisykles ir skatinant žiedinę ekonomiką.

Sunaudojama vis daugiau pakuočių

ES teisės aktai dėl pakuočių priimti dar praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje. Tačiau, nepaisant priemonių ir pastangų mažinti pakuočių kiekį, pakuočių atliekų ES susidaro vis daugiau, visų pirma dėl to, kad pastaraisiais metais vis dažniau perkama internetu ir prekės pristatomos į namus, taip pat didėja vartojimas išsinešti.

Naujausi Eurostato paskelbti duomenys rodo, kad 2021 m. kiekvienam europiečiui vidutiniškai teko daugiau kaip 188 kg pakuočių atliekų. Nuo internetu perkamų prekių pakuočių, maistinės plėvelės arba folijos iki vienkartinių kavos puodelių ir gėrimų kapsulių (ir ne tik!) – kiekvienas europietis, dažnai vos nusipirkęs prekę, kasdien išmeta po pusę kilogramo pakuočių.

2021 m. ES šalyse susidarė 84 mln. tonų pakuočių atliekų, t. y. 24 % daugiau nei 2010 m.

Jei nebus imtasi jokių veiksmų, pakuočių atliekų kiekis iki 2030 m. gali padidėti dar 19 %. Pastaraisiais metais pakuočių kiekis auga sparčiau nei ES ekonomika ir gyventojų skaičius.

Atotrūkis tarp atliekų kiekio ir perdirbimo rodiklių vis didėja

Nors, palyginti su 2010 m. rodikliais, perdirbimo apimtis ES padidėjo 23 %, bendras susidarantis pakuočių atliekų kiekis išaugo dar labiau. Duomenys rodo pakuočių atliekų kiekio ir perdirbimo apimties didėjimo atotrūkį.

Tekstinė versija

Linijinė diagrama, kurioje parodytas pakuočių atliekų kiekio ir perdirbimo apimties didėjimas 2010–2021 m. (kilogramais vienam gyventojui). Iki 2017 m. perdirbamų pakuočių kiekis didėjo beveik taip pat, kaip ir pakuočių atliekų kiekis. Vėliau kreivės išsiskyrė, nes perdirbamų pakuočių kiekis nebedidėjo tiek, kiek didėjo pakuočių atliekų kiekis.

Europos Komisijos 2023 m. paskelbtoje ataskaitoje nurodyta, kad daugeliui valstybių narių sunku siekti ES perdirbimo tikslų. Viena iš priežasčių – netinkamos perdirbti pakuotės. Pakuotės laikomos netinkamomis perdirbti, jei jų negalima surinkti atskirai ar tinkamai išrūšiuoti, arba kai perdirbimo infrastruktūros ir procesai yra nepakankami ar neveiksmingi.

Popierius ir kartonas sudaro didžiausią pakuočių atliekų dalį.

Pakuočių atliekas sudarančios medžiagos dažniausiai yra popierius ir kartonas – 2021 m. jiems tenkanti visų pakuočių atliekų dalis sudarė 34 mln. tonų.

Tekstinė versija

Skritulinė diagrama, kurioje parodyta pakuočių atliekas sudarančių medžiagų dalis 2021 m.:

  • popierius ir kartonas: 40 %;
  • plastikas: 19 %;
  • stiklas: 19 %;
  • mediena: 17 %;
  • metalas: 5 %;

Pakuočių poveikis aplinkai

Supakuotas prekes lengviau vežti ir apsaugoti. Tačiau ir pakuočių gamyba, ir jų atliekos daro didelį poveikį aplinkai.

Keli medžiai ir šūsnis popieriaus.

Gamtos išteklių naudojimas

50 % ES sunaudojamo popieriaus skirta pakuotėms.

Vandenyne plūduriuojantis plastikinis butelis.

Tarša

Apie pusę jūras teršiančių šiukšlių sudaro pakuotės; pakuotės taip pat teršia dirvožemį ir žemę.

Debesis, jame – užrašas CO2, o iš jo žemyn eina rodyklės.

Klimato kaita

Dėl pakuočių išmetamas CO2 kiekis yra lygus vienos mažos ar vidutinės ES šalies išmetamam teršalų kiekiui.

Naujos ES taisyklės dėl pakuočių ir pakuočių atliekų

2024 m. gruodžio mėn. ES priėmė naujas taisykles, kuriomis peržiūrėti ES pakuočių ir pakuočių atliekų teisės aktai. Jos pradėtos taikyti 2026 m. rugpjūčio 12 d.

Jų tikslas:

  • mažinti pakuočių atliekų susidarymą;
  • ekonomiškai efektyviai skatinti žiedinę ekonomiką pakuočių srityje;
  • suderinti pakuočių taisykles visoje ES.

Taisyklės padeda siekti Europos žaliojo kurso ir jo žiedinės ekonomikos veiksmų plano tikslų, o 1994 m. Pakuočių ir pakuočių atliekų direktyva pakeičiama reglamentu. Tai reiškia, kad šios taisyklės tiesiogiai taikomos visose valstybėse narėse, jų nereikia perkelti į nacionalinę teisę.

Reglamentu bus sukurta naujų darbo vietų ir verslo galimybių. Pakuočių sektoriaus, įskaitant gamybos ir atliekų tvarkymo operacijas, bendra apyvarta ES šiuo metu siekia 370 mlrd. €. Patvirtinus naująsias taisykles, pakuočių sektoriui tenka svarbesnis vaidmuo pertvarkant ES į švaresnę, tvaresnę ir labiau žiedinę ekonomiką.

Prevencija, pakartotinis naudojimas, perdirbimas

Svarbiausias ES tikslas visų pirma yra pakuočių naudojimo prevencija. Jei pakuočių išvengti neįmanoma, jos turėtų būti pakartotinai panaudojamos, perdirbamos arba iš jų gaminama energija.

ES atliekų tvarkymo prioritetai

ES atliekų tvarkymo hierarchija pavaizduota kaip apversta piramidė – tinkamiausias būdas yra prevencija, po to eina pakartotinis naudojimas, perdirbimas, atgavimas ir šalinimas, kuris yra mažiausiai pageidautinas.

Taisyklės apima visas pakuotes, nepaisant naudojamos medžiagos, ir visas pakuočių atliekas, nepaisant jų kilmės (įskaitant pramonę, gamybą, mažmeninę prekybą ir namų ūkius).

Pakuočių atliekų kiekio mažinimas

Naujosiose taisyklėse nustatyti šie pakuočių atliekų kiekio mažinimo tikslai, palyginti su 2018 m. kiekiais:

  • 5 % iki 2030 m.;
  • 10 % iki 2035 m.;
  • 15 % iki 2040 m.

Rodiklis, kuriuo grindžiami šie tikslai, yra vienam gyventojui tenkantis kiekis kiekvienoje valstybėje narėje.

Siekiant šių tikslų, naujosiomis taisyklėmis:

  • apribotas tam tikrų rūšių vienkartinių pakuočių naudojimas;
  • kuo labiau sumažintas pakavimo medžiagų kiekis;
  • didinamas pakartotinis pakuočių panaudojimas.

Vienkartinės pakuotės

Apribotas tam tikrų rūšių vienkartinių pakuočių, pvz., pakuočių, skirtų gaminiams, tiesiogiai vartojamiems restoranuose ir kavinėse, prieskonių ir padažų maišelių, vienkartinių puodelių ir lėkščių, vienkartinių miniatiūrinėse pakuotėse viešbučiuose dalijamų tualetinių reikmenų ir vienkartinių plastikinių šviežių vaisių ir daržovių pakuočių naudojimas. Pagal naująsias taisykles taip pat apribotas lengvųjų plastikinių maišelių, pvz., tiekiamų turguose, išskyrus atvejus, kai jų reikia dėl higienos priežasčių, naudojimas.

Pakavimo medžiagų kiekio mažinimas

Įmonės turi kuo labiau sumažinti pakavimui naudojamų medžiagų kiekį, pavyzdžiui, vengti dvigubų sienelių ir netikro dugno, taip pat neproporcingai didelių pakuočių smulkiems gaminiams transportuoti. Taip siekiama išvengti nereikalingų pakuočių ir išteklių švaistymo.

Pakartotinis naudojimas, pakartotinis pripildymas ir grąžinimas

Vartotojai turėtų galėti pakartotinai naudoti, pakartotinai pripildyti ir grąžinti pakuotes. Reglamente nustatyti tikslai, taikomi įvairiems sektoriams ir pakuočių formoms, kad būtų daugiau galimybių pakuotes pakartotinai panaudoti ir pripildyti, o galutiniai vartotojai galėtų pripildyti savo tarą, be kita ko, pirkdami maistą ar gėrimus išsinešti.

Žiedinės ekonomikos skatinimas

Naujosiomis taisyklėmis siekiama, kad iki 2030 m. visos ES rinkoje esančios pakuotės būtų tinkamos perdirbti ekonomiškai perspektyviu būdu.

Atliekų perdirbimo tikslai

Ankstesnėje ES direktyvoje nustatyti visų pagrindinių pakavimo medžiagų perdirbimo tikslai 2025 m. ir 2030 m. išlieka. Tikslų įgyvendinimą valstybės narės gali atidėti iki penkerių metų.

Pakuotės rūšis iki 2025 m. iki 2030 m.
Visos pakuotės 65 % 70 %
Popierius ir kartonas 75 % 85 %
Stiklas 70 % 75 %
Plastikas 50 % 55 %
Mediena 25 % 30 %

Siekiant šių tikslų, naujosiomis taisyklėmis:

  • užtikrinta, kad visos pakuotės būtų tinkamos perdirbti;
  • padidintas perdirbto plastiko naudojimas;
  • užtikrinta, kad užrašai etiketėse būtų aiškesni;
  • užtikrinta, kad būtų surenkama kai kurių rūšių vienkartinė tara.

Perdirbtas plastikas

Nuo 2030 m. sausio 1 d. plastikinių pakuočių sudėtyje turėtų būti tam tikras minimalus perdirbto plastiko kiekis. Taip siekiama, kad jo būtų naudojama daugiau.

Etiketės rūšiavimui

Naujomis ženklinimo taisyklėmis siekiama padėti vartotojams lengviau susiorientuoti, kaip rūšiuoti įvairias pakuočių atliekas, ką priskirti kompostuotinoms atliekoms, ir sužinoti, kiek pakuočių sudėtyje yra perdirbtų medžiagų. Šiomis priemonėmis remiamas medžiagų perdirbimas bei atgavimas ir skatinama žiedinė ekonomika, todėl mažinamas spaudimas naudoti pirmines žaliavas.

Vienkartinės taros surinkimas

Pagal naująsias taisykles reikalaujama, kad valstybės narės sukurtų užstato už tam tikrų rūšių vienkartinę tarą ir jos grąžinimo sistemas. Valstybės narės iki 2029 m. užtikrins, kad kasmet būtų atskirai surenkama bent 90 % vienkartinių plastikinių butelių ir metalinės gėrimų taros.

Kitos nuostatos

Naujosiomis taisyklėmis taip pat sprendžiamas pakavimo medžiagų saugos klausimas, siekiant palaipsniui atsisakyti kenksmingiausių naudojamų medžiagų.

Į jas taip pat įtrauktos nuostatos dėl didesnės gamintojo atsakomybės ir žaliųjų viešųjų pirkimų.

Kas pasikeis vartotojams?

Priėmus reglamentą, vartotojai pajus pakuočių projektavimo ir atliekų tvarkymo pokyčius. Kaip?

Štai keletas pavyzdžių:

Pieno pakuotė pažymėta tuo pačiu perdirbimo ženklu, kaip ir perdirbimui skirtų atliekų konteineris.

Produktai bus paženklinti etiketėmis, kuriose bus aiškiai nurodyta, į kokį konteinerį reikėtų mesti pakuotę.

Po didinamuoju stiklu – vienkartinio kavos puodelio sudėtyje esančių medžiagų sąrašas.

Etiketėje bus išvardytos pakuotei pagaminti naudotos medžiagos.

Pakartotinai pripildomas šampūno buteliukas, pildomas iš didesnės šampūno taros.

Viešbučiai tualetiniams reikmenims naudos pakartotinai pripildomas talpyklas.

Pakartotinai panaudojama tara maistui išsineštinai.

Pirkdami išsinešti vartotojai galės be didesnių išlaidų gauti pakartotinai panaudojamą tarą.

Mėsainis, dedamas į per didelę tarą.

Pakuotės bus kuo labiau sumažintos, kad be reikalo nebūtų švaistomi ištekliai.

Ranka, dedanti į konteinerį skardinę, kad ji būtų grąžinta.

Bus sukurtos kai kurių rūšių vienkartinės taros užstato ir grąžinimo sistemos.

Taip pat žr.

Šiukšlėmis perkrauta barža virš šiukšlių maišų ir konteinerių eilės; žemyn nukreiptos rodyklės simbolizuoja mažėjantį atliekų kiekį.
Atliekos

Atliekos

Kas yra žiedinė ekonomika

Kas yra žiedinė ekonomika

Stilizuota iliustracija: ratu išdėstytos ES žvaigždės, aplink kurias pavaizduota vėjo jėgainė, saulės baterijų plokštės, medžiai, laukinė gamta, pasėliai ir traktorius, simbolizuojantys žaliąją pertvarką.
Europos žaliasis kursas

Europos žaliasis kursas

Paskutinį kartą peržiūrėta: 2026 m. rugpjūčio 12 d.