Pakuotės
ES susidaro vis daugiau pakuočių atliekų. Nauji ES teisės aktai padės spręsti šią problemą, nes bus suderintos visų valstybių narių taisyklės ir skatinama žiedinė ekonomika.
Sunaudojama vis daugiau pakuočių
ES teisės aktai dėl pakuočių priimti dar praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje. Tačiau, nepaisant priemonių ir pastangų mažinti pakuočių kiekį, pakuočių atliekų ES susidaro vis daugiau, visų pirma dėl to, kad pastaraisiais metais vis dažniau perkama internetu ir prekės pristatomos į namus, taip pat didėja vartojimas išsineštinai.
Naujausi Eurostato paskelbti duomenys rodo, kad 2021 m. kiekvienam europiečiui vidutiniškai teko daugiau kaip 188 kg pakuočių atliekų. Nuo internetu perkamų prekių pakuočių, vyniojimo į plėvelę arba foliją iki vienkartinių kavos puodelių ir gėrimų kapsulių (ir ne tik!) – kiekvienas europietis kasdien išmeta po pusę kilogramo pakuočių, dažnai vos nusipirkęs prekę.
2021 m. ES šalyse susidarė 84 mln. tonų pakuočių atliekų, t. y. 24 % daugiau nei 2010 m.
Jei nebus imtasi jokių veiksmų, pakuočių atliekų kiekis iki 2030 m. gali padidėti dar 19 %. Pastaraisiais metais pakuočių kiekis augo sparčiau nei ES ekonomika ir gyventojų skaičius.
Atotrūkis tarp atliekų kiekio ir perdirbimo rodiklių vis didėja
Nors, palyginti su 2010 m., rodikliai rodo, kad perdirbimo apimtis ES padidėjo 23 %, bendras susidarantis pakuočių atliekų kiekis išaugo daug labiau. Duomenys rodo pakuočių atliekų kiekio ir perdirbimo apimties didėjimo atotrūkį.
Linijinė diagrama, kurioje pavaizduotas pakuočių atliekų kiekio ir perdirbimo apimties didėjimas 2010–2021 m. (kilogramais vienam gyventojui). Iki 2017 m. perdirbamų pakuočių kiekis didėjo beveik taip pat, kaip ir pakuočių atliekų kiekis. Vėliau linijos išsiskyrė, nes perdirbamų pakuočių kiekis nebedidėjo taip greitai, kaip didėjo pakuočių atliekų kiekis.
Neseniai paskelbta Europos Komisijos ataskaita parodė, kad daugeliui valstybių narių sunku siekti ES perdirbimo tikslų. Viena iš priežasčių – netinkamos perdirbti pakuotės. Pakuotės laikomos netinkamomis perdirbti, jei jų negalima surinkti atskirai ar tinkamai išrūšiuoti, arba kai perdirbimo infrastruktūros ir procesai yra nepakankami ar neveiksmingi.
Popierius ir kartonas sudaro didžiausią pakuočių atliekų dalį
Pakuočių atliekas sudarančios medžiagos dažniausiai yra popierius ir kartonas – 2021 m. jie sudarė 34 mln. tonų visų pakuočių atliekų.
Skritulinė diagrama, kurioje pavaizduota pakuočių atliekas sudarančių medžiagų dalis 2021 m.:
- popierius ir kartonas: 40 %;
- plastikas: 19 %;
- stiklas: 19 %;
- mediena: 17 %;
- metalas: 5 %.
Pakuočių poveikis aplinkai
Supakuotas prekes lengviau vežti ir apsaugoti. Tačiau ir pakuočių gamyba, ir jų atliekos daro didelį poveikį aplinkai.
Gamtos išteklių naudojimas
50 % ES sunaudojamo popieriaus skirta pakuotėms.
Tarša
Apie pusę jūras teršiančių šiukšlių sudaro pakuotės; pakuotės taip pat teršia dirvožemį ir žemę.
Klimato kaita
Dėl pakuočių išmetamas CO2 kiekis yra lygus vienos mažos ar vidutinės ES šalies išmetamam teršalų kiekiui.
Naujos ES taisyklės dėl pakuočių ir pakuočių atliekų
2022 m. lapkričio mėn. Europos Komisija pasiūlė peržiūrėti ES teisės aktus dėl pakuočių ir pakuočių atliekų. Pasiūlymu siekiama:
- mažinti pakuočių atliekų susidarymą;
- ekonomiškai efektyviai skatinti žiedinę ekonomiką pakuočių srityje;
- suderinti pakuočių taisykles visoje ES.
Pasiūlymas padėtų siekti Europos žaliojo kurso ir jo žiedinės ekonomikos veiksmų plano tikslų. 1994 m. direktyva dėl pakuočių ir pakuočių atliekų būtų pakeista reglamentu. Tai reiškia, kad šios taisyklės būtų tiesiogiai taikomos visose valstybėse narėse, jų nereikėtų perkelti į nacionalinę teisę.
Siūlomomis taisyklėmis būtų sukurta naujų darbo vietų ir verslo galimybių. Pakuočių sektoriaus, įskaitant gamybos ir atliekų tvarkymo operacijas, bendra apyvarta ES šiuo metu siekia 370 mlrd. €. Patvirtinus naująsias taisykles, pakuočių sektoriui tektų svarbesnis vaidmuo pertvarkant ES į švaresnę, tvaresnę ir labiau žiedinę ekonomiką, atitinkančią Europos žaliąjį kursą.
2023 m. gruodžio mėn. 27 ES valstybės narės susitarė dėl Tarybos pozicijos derybose dėl pasiūlymo su Europos Parlamentu.
Kad šis teisės aktas taptų ES teisės dalimi, Taryba ir Europos Parlamentas turi susitarti dėl galutinės jo teksto redakcijos.
- Packaging: Council and Parliament strike a deal to make packaging more sustainable and reduce packaging waste in the EU (press release, 4 March 2024)
- Pakuotės ir pakuočių atliekos: Taryba priėmė derybinę poziciją dėl naujų taisyklių dėl tvaresnių pakuočių ES (pranešimas spaudai, 2023 m. gruodžio 18 d.)
Prevencija, pakartotinis naudojimas, grąžinamasis perdirbimas
Svarbiausias ES tikslas visų pirma yra pakuočių prevencija. Jei pakuočių išvengti neįmanoma, jos turėtų būti pakartotinai panaudojamos, perdirbamos arba iš jų gaminama energija.
ES atliekų tvarkymo prioritetai
Taisyklės apimtų visas pakuotes, nepaisant naudojamos medžiagos, ir visas pakuočių atliekas, nepaisant jų kilmės (įskaitant pramonę, gamybą, mažmeninę prekybą ir namų ūkius).
Pakuočių atliekų kiekio mažinimas
Naujosiose taisyklėse nustatyti šie pakuočių atliekų kiekio mažinimo tikslai, palyginti su 2018 m. kiekiais:
- 5% iki 2030 m.;
- 10% iki 2035 m.;
- 15% iki 2040 m.
Tikslai būtų nustatomi vienam gyventojui ir kiekvienai valstybei narei.
Siekiant šių tikslų, naujosiomis taisyklėmis būtų:
- uždraudžiamos tam tikrų rūšių vienkartinės pakuotės;
- kuo labiau sumažinamas pakavimo medžiagų kiekis;
- didinamas pakartotinis pakuočių panaudojimas.
Vienkartinės pakuotės
Būtų uždrausta naudoti tam tikrų rūšių vienkartines pakuotes, pvz., pakuotes, skirtas gaminiams, tiesiogiai vartojamiems restoranuose ir kavinėse, prieskonių ir padažų maišelius, vienkartinius puodelius ir lėkštes, vienkartines miniatiūrines pakuotes viešbučiuose dalijamiems tualetiniams reikmenims ir vienkartines plastikines šviežių vaisių ir daržovių pakuotes.
Pakavimo medžiagų kiekio mažinimas
Įmonės turėtų kuo labiau sumažinti pakavimui naudojamų medžiagų kiekį, pavyzdžiui, vengti dvigubų sienelių ir netikro dugno, taip pat neproporcingai didelių pakuočių smulkiems gaminiams transportuoti. Taip siekiama išvengti nereikalingų pakuočių ir išteklių švaistymo.
Pakartotinis naudojimas, pakartotinis pripildymas ir grąžinimas
Vartotojai turėtų galėti pakartotinai naudoti, pakartotinai pripildyti ir grąžinti pakuotes. Pasiūlyme nustatyti tikslai, taikomi įvairiems sektoriams ir pakuočių formatams, kad būtų daugiau galimybių pakartotinai panaudoti ir pakartotinai pripildyti pakuotes, o galutiniai vartotojai galėtų pripildyti savo tarą, be kita ko, skirtą gaminiams išsineštinai.
Žiedinės ekonomikos skatinimas
Pasiūlymu siekiama, kad iki 2030 m. visos ES rinkoje esančios pakuotės būtų tinkamos perdirbti ekonomiškai perspektyviu būdu.
Atliekų perdirbimo tikslai
Naujajame tekste išlaikomi dabartinėje ES direktyvoje nustatyti visų pagrindinių pakuočių medžiagų perdirbimo tikslai 2025 m. ir 2030 m. Tikslų įgyvendinimą valstybės narės galėtų atidėti iki penkerių metų.
| Pakuotės rūšis | iki 2025 m. | iki 2030 m. |
| Visos pakuotės | 65 % | 70 % |
| Popierius ir kartonas | 75 % | 85 % |
| Stiklas | 70 % | 75 % |
| Plastikas | 50 % | 55 % |
| Mediena | 25 % | 30 % |
Siekiant šių tikslų, naujosiomis taisyklėmis būtų:
- užtikrinta, kad visos pakuotės būtų tinkamos perdirbti;
- padidintas perdirbto plastiko naudojimas;
- užtikrinta, kad užrašai etiketėse būtų aiškesni;
- užtikrinta, kad būtų surenkama tam tikrų rūšių vienkartinė tara.
Perdirbtas plastikas
Nuo 2030 m. sausio 1 d. plastikinių pakuočių sudėtyje turėtų būti tam tikras minimalus perdirbto plastiko kiekis. Taip siekiama, kad jo būtų naudojama daugiau.
Etiketės rūšiavimui
Naujos ženklinimo taisyklės padėtų vartotojams lengviau susiorientuoti, kaip rūšiuoti įvairias pakuočių atliekas, nustatyti kompostuotinas atliekas ir sužinoti, kiek pakuočių sudėtyje yra perdirbtų medžiagų. Taip būtų remiamas medžiagų perdirbimas ir valorizacija ir skatinama žiedinė ekonomika, todėl sumažėtų spaudimas naudoti pirmines žaliavas.
Vienkartinės taros surinkimas
Pagal naująsias taisykles reikalaujama, kad valstybės narės sukurtų užstato už tam tikrų rūšių vienkartinę tarą ir jos grąžinimo sistemas. Valstybės narės iki 2029 m. turėtų užtikrinti, kad kasmet būtų atskirai surenkama bent 90 % vienkartinių plastikinių butelių ir metalinės gėrimų taros.
Kitos nuostatos
Naujosiomis taisyklėmis taip pat būtų sprendžiamas pakavimo medžiagų saugos klausimas, siekiant palaipsniui atsisakyti kenksmingiausių naudojamų medžiagų.
Į jas taip pat įtrauktos nuostatos dėl didesnės gamintojo atsakomybės ir žaliųjų viešųjų pirkimų.
Kas pasikeistų vartotojams?
Jei teisėkūros institucijos susitars dėl pasiūlymo ir jis taps ES teisės aktu, pakuočių kūrimo ir atliekų tvarkymo pokyčiai taps matomi ir vartotojams. Kaip?
Štai keletas pavyzdžių:
Produktai bus paženklinti etiketėmis, kuriose bus aiškiai nurodyta, į kokį konteinerį reikėtų mesti pakuotę.
Etiketėje bus išvardytos pakuotei pagaminti naudotos medžiagos.
Viešbučiai tualetiniams reikmenims naudos pakartotinai pripildomas talpyklas.
Pirkdami išsineštinai vartotojai naudos pakartotinai panaudojamą tarą.
Pakuotės bus kuo labiau sumažintos, kad be reikalo nebūtų švaistomi ištekliai.
Bus sukurtos kai kurių rūšių vienkartinės taros užstato ir grąžinimo sistemos.
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2024 m. gruodžio 16 d.