Nuotekų valymas

Viena iš pagrindinių taršos priežasčių

Jei nuotekos valomos netinkamai, jos gali būti viena iš pagrindinių vandens taršos, kuri daro poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, priežasčių.

Per pastaruosius 30 metų vandens kokybė ES itin pagerėjo, ypač dėl ES teisės aktų komunalinių nuotekų valymo srityje, tačiau tarša vis dar pernelyg didelė ir vis atsiranda naujų teršalų. Ši taršos problema turi būti sprendžiama, kad būtų apsaugota žmonių sveikata ir aplinka.

ES siekia ne vėliau kaip 2050 m. pasiekti nulinės aplinkos taršos tikslą. Šiuo tikslu ji patvirtino atnaujintas komunalinių nuotekų valymo taisykles, kurios buvo priimtos dar 1991 m.

Pagrindiniai teršalai

Nuotekose iš namų ūkių ar pramonės sektoriaus esama įvairių organinių ir neorganinių medžiagų, alyvų ir kitų dalelių. Kai kurie svarbiausi teršalai yra azotas, fosforas, organinės medžiagos ir mikroteršalai.

Azotas ir fosforas

Valgydami galite sukelti taršą azotu

Azotas ir fosforas naudojami kaip trąšos maisto gamybos ir kituose sektoriuose, pavyzdžiui, kaip priedai, arba farmacijos pramonėje.

Organinės medžiagos

Dėl naudojimosi tualetu gali padidėti biocheminis deguonies suvartojimas

Deguonis reikalingas organinėms medžiagoms skaidyti. Kuo daugiau organinių medžiagų yra vandenyje, tuo didesnis deguonies suvartojimas, o tai reiškia, kad gyvūnams, pvz., žuvims, lieka nepakankamai deguonies.

Mikroteršalai ir mikroplastikai

Dėl kosmetikos arba vaistų naudojimo gali atsirasti mikroteršalų

92 % ES nuotekose aptinkamų toksiškų mikroteršalų atsiranda dėl vaistų, pavyzdžiui, antibiotikų, ir kosmetikos.

Azotas ir fosforas yra pagrindinės maistingosios medžiagos nuotekose. Pernelyg didelis šių cheminių medžiagų kiekis upėse, ežeruose ir jūrose skatina spartų dumblių ir vandens augalų augimą, o kai jie žūsta ir suyra, deguonies kiekis gali sumažėti. Šis deguonies mažėjimas kenkia žuvims ir kitiems vandens organizmams – šis procesas vadinamas eutrofikacija.

Teigiamas ES nuotekų valymo taisyklių poveikis

30 metų taikant ES teisės aktus nuotekų srityje pasiekta sėkmingų rezultatų. Bėgant metams ES taisyklių taikymas labai prisidėjo prie to, kad upės, ežerai, požeminiai vandenys ir jūros taptų švaresni.

Remiantis 2019 m. Komisijos atliktu ES teisės aktų vertinimu, ES nuotekų surinkimo ir valymo lygis siekia beveik 100 %, o daugiau kaip 90 % nuotekų išvaloma laikantis aukštų standartų, numatytų ES taisyklėse.

Todėl teršalų lygis išvalytose nuotekose labai sumažėjo.

Pagrindinių teršalų sumažėjimas išvalytose nuotekose

Taip pat galima pastebėti aiškias teršalų mažėjimo ES upėse ir požeminiame vandenyje tendencijas.

Mažesnis teršalų lygis upėse ir požeminiame vandenyje

Naujos komunalinių nuotekų valymo taisyklės

Po to, kai buvo pirmą kartą priimtos nuotekų valymo taisyklės, praėjo trys dešimtmečiai. Šiandien yra aptinkama naujų teršalų ir susidarė naujos galimybės užtikrinti, kad valant vandenį būtų efektyviai naudojama energija ir geriau naudojami duomenys.

2022 m. spalio mėn. Europos Komisija pateikė pasiūlymą atnaujinti miesto nuotekų valymo direktyvą (Tarybos direktyva 91/271/EEB, vėliau iš dalies pakeista 1998 m. kaip Komisijos direktyva 98/15/EB). Pasiūlymas buvo grindžiamas 2019 m. užbaigtu taisyklių vertinimu, kuriame akcentuoti apčiuopiami rezultatai, kurių padėjo pasiekti direktyva, ir likę uždaviniai.

• Miesto nuotekų valymo direktyva (1998 m.)

2023 m. spalio mėn. 27 valstybės narės Taryboje susitarė dėl savo pozicijos (bendro požiūrio) Tą patį mėnesį Europos Parlamentas priėmė savo poziciją. 2024 m. sausio mėn. Tarybos ir Europos Parlamento derybininkai pasiekė preliminarų politinį susitarimą dėl pasiūlymo. Taryba taisykles priėmė 2024 m. lapkričio mėn.

• Komunalinės nuotekos. Taryba priėmė naujas taisykles dėl veiksmingesnio nuotekų valymo (pranešimas spaudai, 2024 m. lapkričio 5 d.)

Peržiūrėta direktyva bus:

• išplėsta taisyklių taikymo sritis – jos bus taikomos ir mažesniems miestams,
• dar labiau pagerintos valymo operacijos,
• sumažintas sektoriaus energijos suvartojimas ir išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis,
• užtikrinta, kad teršėjas mokėtų,
• padedama stebėti pandemijas ir užkirsti joms kelią,
• pagerintos sanitarinės sąlygos, visų pirma pažeidžiamiausiems asmenims.

Naujų taisyklių taikymui užtikrinti reikės investicijų į šį sektorių. Tačiau tikimasi, kad vandens paslaugos atskiriems namų ūkiams netaps brangesnės, o ilgalaikė nauda žmonių sveikatai ir aplinkai gerokai viršys operatorių patiriamas išlaidas.

Mažesnių miestų įtraukimas

43 % visų ES miestų aglomeracijų turi mažiau nei 2 000 gyventojų ekvivalentų (gyventojo ekvivalentas – matavimo vienetas, naudojamas komunalinių nuotekų taršai apskaičiuoti). Pagal 1991 m. ES taisykles šie mažesni miestai neprivalo rinkti ir valyti savo nuotekų, vis dėlto jie labai teršia vandens telkinius.

Pagal naująsias taisykles ne vėliau kaip 2035 m. visi miestai, kuriuose gyvena 1 000 ar daugiau gyventojų, turės laikytis nuotekų valymo taisyklių. Tai apima:

• komunalinių nuotekų nuotakynų įrengimą,
• nuotekų valymą, siekiant pašalinti biologiškai skaidžias organines medžiagas prieš jas išleidžiant į aplinką.

Tam tikros leidžiančios nukrypti nuostatos taikomos mažesnėms aglomeracijoms ir vėliausiai į ES įstojusių valstybių narių aglomeracijoms.

Azoto ir fosforo šalinimas

Pagal naująsias taisykles ne vėliau kaip 2039 m. valstybės narės turės pašalinti azotą ir fosforą, toliau valydamos nuotekas įrenginiuose, skirtuose 150 000 ar daugiau gyventojų ekvivalentų. Ne vėliau kaip 2045 m. ES šalys taip pat turės pašalinti mikroteršalus.

Be to, ES valstybės turės geriau valdyti lietaus vandenį (tik didesniuose miestuose), kad būtų sumažintas išmetamų organinių medžiagų ir kitų teršalų kiekis. Tai padės efektyviau suvaldyti vandenį liūčių, kurios dėl klimato kaitos tapo dažnesnės, metu.

Indėlis prisidedant prie klimato srities tikslų ir žiedinės ekonomikos

Pagal naująsias taisykles nuotekų sektorius turės sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kuris šiuo metu sudaro apie 0,85 % viso ES išmetamo kiekio.

Šiame sektoriuje turėtų būti pasiektas energinis neutralumas, o tai reiškia, kad ne vėliau nei 2045 m. komunalinių nuotekų valymo įrenginiai turės gaminti energiją, kurią jie suvartoja. Ši energija gali būti gaminama įrenginiuose arba už jų ribų, o iki 35 % energijos gali būti įsigyjama iš išorės šaltinių.

Naujosios taisyklės taip pat padės išvengti išteklių praradimo ir skatins jų pakartotinį naudojimą taikant žiedinį modelį. Pavyzdžiui, fosforas iš dumblo bus regeneruotas ir pakartotinai naudojamas augalininkystei skirtoms trąšoms gaminti.

Reikalavimas, kad teršėjas mokėtų

Daugiau kaip 90 % nuotekose aptinkamų teršalų atsiranda iš vaistų ir kosmetikos.

Šiuose sektoriuose toksinių medžiagų šalinimo būdai yra prieinami ir veiksmingi. Pagal naująsias taisykles bus reikalaujama, kad gamintojai ir importuotojai taikytų tokius būdus, nustatant didesnę gamintojo atsakomybę, grindžiamą principu „teršėjas moka“.

Pandemijų stebėsena

Virusams ir pandemijoms būtų galima geriau užkirsti kelią stebint nuotekas.

Komunalinės nuotekos gali būti analizuojamos siekiant aptikti žmonių ligas ir pandemijas sukeliančius patogenus. COVID-19 patirtis parodė, kad nuotekų stebėsena gali būti labai veiksminga priemonė viruso plitimui ateityje prognozuoti.

Naujojoje direktyvoje reikalaujama, kad ES valstybės stebėtų tam tikrus su visuomenės sveikata susijusius parametrus komunalinėse nuotekose. Tai apima SARS-CoV-2 virusą, poliomelitą, gripo virusus ir kitus patogenus.

Sanitarinių sąlygų gerinimas

Eurostato duomenimis, apie 10 mln. žmonių ES neturi galimybės naudotis pagrindinėmis sanitarijos paslaugomis.

Pagal naująsias taisykles valstybės narės turės užtikrinti sanitarijos paslaugas, visų pirma labiausiai marginalizuotiems ir pažeidžiamiems asmenims ES. Taip pat turės būti pagerintos galimybės visiems naudotis viešaisiais tualetais.