Mokslinių tyrimų ministrų vaizdo konferencija, 2020 m. lapkričio 27 d.

Pagrindiniai rezultatai

Pasikeitimas nuomonėmis dėl naujų investicijų į mokslinius tyrimus ir plėtrą (MTP) tikslų, Europos Komisijos pasiūlytų komunikate „Nauja Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvė“

Ministrai (vaizdo konferencijoje) neformaliai pasikeitė nuomonėmis dėl investicijų į mokslinius tyrimus ir plėtrą (MTP) tikslų, Komisijos pasiūlytų 2020 m. rugsėjo 30 d. komunikate „Nauja Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvė“.

Moksliniai tyrimai ir inovacijos yra būtini remiant mūsų ekonomikos konkurencingumą ir atsparumą ir sudarant palankesnes sąlygas Europos dvejopai žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai. Savo darbu noriu užtikrinti, kad Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų sąjunga atliktų vadovaujamąjį vaidmenį tarptautiniu mastu konkuruojant dėl būsimų technologijų. Tam reikia intensyviau investuoti į mokslinius tyrimus ir plėtrą, taip pat nuolat reformuoti nacionalines mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemas. Viešųjų ir privačiųjų investicijų į mokslinius tyrimus ir plėtrą srityje mums reikia tiek kiekybės, tiek kokybės, kad užtikrintume savo būsimą tvarų ir augimu grindžiamą konkurencingumą bei gyvenimo kokybę.

Vokietijos federalinė švietimo ir mokslinių tyrimų ministrė Anja Karlizcek

Ministrai iš esmės pritarė nuomonei, kad MTP yra itin svarbūs norint užtikrinti ES ekonomikos konkurencingumą, atsparumą ir dvejopą žaliąją bei skaitmeninę pertvarką. Krizės, pavyzdžiui, COVID-19 pandemijos laikotarpiu tai dar svarbiau.

Keli ministrai paragino teikti pirmenybę investicijoms, kuriomis siekiama modernizuoti ir tobulinti Europos socialinę bei ekonominę sistemą, kad būtų užtikrintas tvarus augimas ir pavyktų pasivyti tarptautinio masto konkurentus. Norint didinti bendras investicijas į MTP, itin svarbu pritraukti daugiau privačiųjų investicijų į šį sektorių.

Keli ministrai pabrėžė Europos partnerysčių ir programų svarbą, taip pat poreikį stiprinti mokslinių tyrimų ir aukštojo mokslo tarpusavio sinergiją.

Ministrai patvirtino, kad artimiausiais metais bus siekiama tikslo investuoti į MTP 3 % ES BVP.

Keletas ministrų, kuriems kelia susirūpinimą valstybių narių tarpusavio skirtumai, susiję su nacionaliniu investicijų į MTP mastu, pabrėžė, kad šį atotrūkį reikia pašalinti siekiant bendrai sutartų tikslų investicijų srityje. Tačiau kai kurie ministrai laikėsi nuomonės, kad pernelyg anksti įsipareigoti dėl naujų tikslų investicijų srityje, kol dar nėra žinomas bendras COVID-19 krizės neigiamas poveikis nacionalinėms ekonomikoms.

Pagrindiniai faktai

2020 m. rugsėjo 30 d. paskelbtame Komisijos komunikate „Nauja Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvė (EMTE)“ pasiūlyti nauji investicijų į MTP tikslai:dar kartą patvirtinti tikslą investicijoms į MTP skirti 3 % ES BVP ir jį atnaujinti, kad jis atspindėtų naujus ES prioritetus

• susitarti dėl naujo 1,25 % ES BVP dydžio viešųjų pastangų tikslo, kuris turi būti pasiektas iki 2030 m. koordinuojant ES
• susitarti iki 2030 m. savanoriškai skirti 5 % nacionalinio viešojo MTP finansavimo bendroms programoms ir Europos partnerystėms
• per artimiausius penkerius metus 50 % padidinti bendras investicijas į MTP tose valstybėse narėse, kuriose investicijų į MTP ir BVP santykis nesiekia ES vidurkio.

Rengiantis lapkričio 27 d. vykusioms diskusijoms vaizdo konferencijoje, Tarybos parengiamieji organai parengė Tarybos išvadas dėl Europos mokslinių tyrimų erdvės ateities. Numatoma, kad Taryba netrukus priims šias išvadas taikydama rašytinę procedūrą.

• Komisijos komunikatas „Nauja Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvė (EMTE)“.

  Ši medžiaga šiuo metu yra prieinama tik šia (šiomis) kalba (-omis):

  EN

Kiti klausimai

a) Dabartinė padėtis nagrinėjant mokslinių tyrimų ir inovacijų srities dokumentus, susijusius su daugiamete finansine programa (visų pirma dėl programos „Europos horizontas“ ir Europos inovacijos ir technologijos instituto)

Viešame posėdyje pirmininkaujanti valstybė narė informavo ministrus apie iki šiol padarytą pažangą derybose su Europos Parlamentu, visų pirma dėl programos „Europos horizontas“ ir Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT). Dėl vėlavimo galutinai priimti susitarimą dėl daugiametės finansinės programos panašiai vėluojama priimti ir šiuos dokumentus. Pažymėta, kad gruodžio mėn. bus tęsiami trilogai, kad iki metų pabaigos būtų pasiektas politinis susitarimas su Europos Parlamentu (bent) dėl programos „Europos horizontas“.

b) Pastarojo meto pažanga atvirojo mokslo klausimu: dabartinė padėtis, susijusi su Europos atvirojo mokslo debesija ir Atvirojo mokslo politikos platforma

Pirmininkaujanti valstybė narė ir Komisija informavo ministrus apie dabartinę padėtį, susijusią su Europos atvirojo mokslo debesija ir neseniai baigtu Komisijos patariamosios grupės Atvirojo mokslo politikos platformos klausimais darbu. Pažymėta, kad Europos atvirojo mokslo debesija atliko svarbų vaidmenį COVID-19 krizės metu, nes paspartino prieigą prie mokslinių tyrimų duomenų ir naudojimąsi jais per naujai sukurtą Europos COVID-19 duomenų platformą. Komisijos tarnybos, kartu su Europos atvirojo mokslo debesijos valdytojais, rengia naują Europos partnerystę pagal programą „Europos horizontas“ Europos atvirojo mokslo debesijai remti nuo 2021 m.

Baigėsi antrasis Atvirojo mokslo politikos platformos įgaliojimų laikotarpis (2018 m. gegužės mėn. – 2020 m. gegužės mėn.). Jo metu dėmesys buvo sutelktas į sudėtingiausias atlygio ir paskatų sistemos, skirtos atvirajam mokslui, piliečių mokslui ir mokslininkų dalyvavimo aktyvumo rodikliams, dalis.

• Atvirasis mokslas (Europos Komisija)

c) Europos institucionalizuotosios partnerystės: dabartinė padėtis

Komisija trumpai informavo ministrus apie padėtį, susijusią su būsimu pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų rinkiniu dėl Europos institucionalizuotųjų partnerysčių (t. y. viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerysčių, nustatytų remiantis SESV 187 straipsniu, ir viešojo sektoriaus partnerysčių, nustatytų remiantis SESV 185 straipsniu).

Pažymėta, kad Komisija baigia rengti šiuos du pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų:

• pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiamos devynios bendrosios įmonės (remiantis SESV 187 straipsniu) pagal vieną pagrindinį aktą – programą „Europos horizontas“
• pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl partnerystės metrologijos srityje (remiantis SESV 185 straipsniu).

• Europos partnerystės pagal programą „Europos horizontas“ (Europos Komisija)

d) Naujausia bendra mokslinė nuomonė dėl pasirengimo pandemijai ir valdymo gerinimo

Komisija pranešė apie ekspertų grupės (įskaitant Europos Komisijos vyriausiųjų mokslinių patarėjų grupę, Europos mokslo ir naujų technologijų etikos grupę ir Komisijos pirmininko specialųjį patarėją profesorių Peterį Piotą) parengtą naujausią mokslinę nuomonę dėl pasirengimo pandemijai ir valdymo. Pažymėta, kad nuomonėje pateiktos rekomendacijos, kuriomis siekiama:

• užkirsti kelią ir užbėgti už akių naujoms pandemijoms
• stiprinti koordinavimą valstybėse narėse ir tarptautiniu lygmeniu
• stiprinti parengties ir krizių valdymo sistemas
• puoselėti pagrindines teises bei didinti socialinį teisingumą ir
• rasti sprendimus solidarumu grindžiamo ir tvaraus gyvenimo būdo srityje.

• Koronavirusas. Patarėjai pateikė bendrą nuomonę dėl pasirengimo pandemijai ir jos valdymo (Europos Komisija, 2020 m. lapkričio 11 d.)

e) Pirmininkausiančios valstybės narės darbo programa

Pirmininkavimą Tarybai perimsianti Portugalija pristatė 2021 m. pirmo pusmečio savo prioritetus mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Pažymėta, kad dėmesys bus sutelktas į du pagrindinius tikslus: pasirengti atspariam ekonomikos atsigavimui naudojantis atnaujinta Europos mokslinių tyrimu erdve ir vadovauti dvejopai žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai remiantis MTP.I.