"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Jums leidus, naudosime slapukus suvestiniams anoniminiams duomenims apie lankytojų naršymą ir veiksmus mūsų svetainėje gauti. Šiuos duomenis naudosime tam, kad jums būtų patogiau naršyti mūsų svetainėje.
Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto taryba, 2023 m. gegužės 15–16 d.
Pagrindiniai rezultatai
Jaunimas ir sportas (gegužės 15 d., pirmadienis)
Į posėdį Briuselyje susirinkę jaunimo ir sporto reikalų ministrai aptarė jaunimo socialinės įtraukties Europoje ir pagarbos žmogaus teisėms tarptautiniuose sporto renginiuose klausimus. Jie taip pat patvirtino išvadas dėl tvarios Europos jaunimui socialinio aspekto ir rezoliucijas dėl 9-ojo ES jaunimo dialogo (ESJD) ciklo rezultatų, 2022–2024 m. ES jaunimo strategijos darbo plano peržiūros ir atstovavimo ES valstybėms narėms Pasaulinėje antidopingo agentūroje (WADA).
Pagarba žmogaus teisėms tarptautiniuose sporto renginiuose
Ministrai aptarė poreikį organizuojant svarbius tarptautinius sporto renginius užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms. Ministrai pabrėžė, kad sporto srityje reikia užtikrinti gerą valdymą, ir aptarė būdus, kaip, vadovaujantis Jungtinių Tautų pagrindiniais principais, didinti skaidrumą ir pagarbą žmogaus teisėms suteikiant teisę organizuoti tarptautinius sporto renginius ir jų metu, taip pat vykdant nacionalinių, Europos ir kitų tarptautinių sporto organizacijų veiklą. Daugelis ministrų akcentavo veiksmus, kurių imamasi jų šalyse, kad būtų plačiau apsaugotos žmogaus teisės ir kovojama su diskriminacija, be kita ko, remiant sportininkes moteris ir LGBT sportininkus.
Tarptautiniuose sporto renginiuose turėtų būti demonstruojamos geriausios žmogiškosios vertybės: sąžiningumas, tarpusavio pagarba ir bendrumo jausmas bei garbingas žaidimas. Turime visomis priemonėmis kovoti su bet kokia šiems principams kenkiančia veikla, nesvarbu, ar tai būtų korupcija, neteisėtas dopingas, manipuliavimas sportu ar žmogaus teisių pažeidimai.
Švedijos socialinių reikalų ir visuomenės sveikatos ministras Jakobas Forssmedas
Diskusijų metu ministrai atkreipė dėmesį į neseniai paskelbtą Tarptautiniam olimpiniam komitetui adresuotą 4-ąjį pareiškimą, kuriame teigiama, kad Rusijai neturi būti leidžiama naudotis sportu siekiant legitimizuoti jos invaziją į Ukrainą. Keletas ministrų paprašė žodžio, kad pareikštų solidarumą su Ukraina ir akcentuotų tvirtą savo prieštaravimą Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimui svarbiuose tarptautiniuose sporto renginiuose, pavyzdžiui, būsimose Paryžiaus olimpinėse ir paralimpinėse žaidynėse. Diskusijoje dalyvavo Ukrainos jaunimo ir sporto reikalų ministro pavaduotojas Andrijus Česnokovas ir Europos Tarybos išplėstinio dalinio susitarimo dėl sporto (EPAS) vykdomoji sekretorė bei Sporto padalinio vadovė Sophie Kwasny.
Taryboje įvyko politiniai debatai dėl poreikio skatinti jaunimo įtrauktį ES šalių visuomenėje, daug dėmesio skiriant jauniems ukrainiečiams. Ministrai pasikeitė nuomonėmis apie tai, kokiais būdais, formuojant jaunimui poveikį darančią politiką, galima spręsti jaunimo kaip grupės nevienalytiškumo klausimą. Jie akcentavo daugelį iššūkių, su kuriais šiandien susiduria jaunuoliai, ir aptarė, kaip būtų galima padėti jiems įveikti šias kliūtis atsižvelgiant į ES jaunimo dialogo metu pateiktas rekomendacijas, kartu pabrėždami ES programų, tokių kaip „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpusas, svarbą. Jie taip pat pasidalijo informacija apie priemones, kurių jau imamasi jų šalyse jaunimui, įskaitant laikinai perkeltus jaunus ukrainiečius, remti.
Diskusijoje dalyvavo Ukrainos jaunimo ir sporto reikalų ministro pavaduotojas Andrijus Česnokovas. A. Česnokovas pažymėjo, kad šiuo metu šalį yra palikę apie 40 % Ukrainos jaunuolių ir daugeliui iš jų ES yra suteikta laikinoji apsauga, taip pat išdėstė Ukrainos bendradarbiavimo su ES jaunimo politikos srityje prioritetus. Taryba taip pat išklausė kai kurių delegatų, dalyvavusių kovo 20–22 d. Vekšėje vykusioje ES jaunimo konferencijoje, pranešimus.
Ministrai taip pat patvirtino išvadas dėl tvarios Europos jaunimui socialinio aspekto, kuriose teigiama, jog ES turėtų dėti daugiau pastangų, kad jaunuoliai būtų įtraukiami rengiant politiką tvariai ateičiai užtikrinti, ir akcentuojamas jų kaip svarbių Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo subjektų vaidmuo.
Jaunimo reikalams skirtame posėdyje ministrai patvirtino rezoliuciją, kuria siekiama užtikrinti, kad atitinkami suinteresuotieji subjektai pripažintų 9-ojo ES jaunimo dialogo ciklo rezultatus ir vykdytų su jais susijusią tolesnę veiklą. Jie taip pat patvirtino rezoliuciją dėl 2022–2024 m. ES jaunimo strategijos darbo plano peržiūros.
Sporto ministrai patvirtino rezoliuciją, kuria peržiūrimas atstovavimas ES valstybėms narėms Pasaulinėje antidopingo agentūroje (WADA) ir WADA veiklos koordinavimas. Peržiūros tikslas – palengvinti ES atstovų WADA posėdžiuose skyrimo ir pakeitimo procesą. Visų pirma Tarybos rezoliucija atnaujinama ES atstovų WADA steigiamojoje valdyboje atrankos procedūra.
Pagal darbotvarkės punktą „Kiti klausimai“ buvo aptarta keletas klausimu, įskaitant diskusijų, vykusių per neformalius ES jaunimo dialogo pusryčius, rezultatus, Makolino konvenciją ir 2024 m. olimpinių ir paralimpinių žaidynių Europos aspektą.
Taryba be diskusijų patvirtino punktus, nurodytus su teisėkūros procedūra nesusijusių A punktų sąraše.
Ši medžiaga šiuo metu yra prieinama tik šia (šiomis) kalba (-omis):
Pabėgėliai iš Ukrainos Europos Sąjungoje (Infografikas.)
Kultūra, audiovizualiniai klausimai ir švietimas (gegužės 16 d., antradienis)
Antradienį Taryba nagrinėjo klausimus, susijusius su kultūra, žiniasklaida ir švietimu. Rytinės sesijos metu buvo aptarta Europos žiniasklaidos laisvės akto nagrinėjimo dabartinė padėtis, o po pietų daugiausia dėmesio skirta skaitymo svarbai socialinei įtraukčiai ir gyvenimo kokybei. Ministrai taip pat patvirtino išvadas dėl menininkų, kuriems gresia pavojus, ir perkeltųjų menininkų ir švietimo ir mokymo kvalifikacijų automatinio tarpusavio pripažinimo, taip pat rezoliuciją „Europos švietimo erdvė. Žvelgiant į 2025 m. ir vėliau“.
Skaitymo svarba
Ministrai dalyvavo politiniuose debatuose apie skaitymo svarbą mokymuisi, teisingumui ir aktyviam dalyvavimui visuomenės gyvenime. Jie pripažino itin svarbų skaitymo vaidmenį daugelyje gyvenimo aspektų, įskaitant švietimą, darbą ir integraciją į visuomenę, taip pat jo poveikį gyvenimo kokybei. Jie taip pat pabrėžė, kad skaitymas yra vienas iš pagrindinių veiksnių siekiant iki 2025 m. sukurti įtraukią Europos švietimo erdvę.
Keli ministrai paprašė žodžio norėdami pristatyti priemones, kurių imtasi jų šalyse siekiant paskatinti vaikus ir jaunimą skaityti. Jomis siekiama nuo ankstyvo amžiaus puoselėti meilę skaitymui, užtikrinti galimybes naudotis bibliotekomis ir sutelkti dėmesį į mokytojų rengimą. Jie taip pat atkreipė dėmesį į iššūkius, susijusius su tokiais aspektais kaip skaitmeninė pertvarka, ir į poreikį pripažinti fizinių knygų svarbą, lyčių skirtumus skaitymo gebėjimų srityje ir konkrečius iššūkius, su kuriais susiduria vaikai iš migrantų šeimų.
Kai vaikas pradeda skaityti, jam atsiveria visos visatos durys. Ankstyvame amžiuje įdiegti meilę skaityti – tai tarsi pasėti sėklą, kuri duos vaisių vėliau, kai tie vaikai taps aktyviais piliečiais, galinčiais pasinaudoti savo demokratinėmis teisėmis.
Švedijos mokyklų reikalų ministrė Lotta Edholm
Prieš prasidedant diskusijai, Taryba paprašė Tarptautinės švietimo pasiekimų vertinimo asociacijos vykdomojo direktoriaus dr. Dirko Hastedto pristatyti 2021 m. tarptautinio skaitymo gebėjimų tyrimo (PIRLS) rezultatus, o kelios valstybės narės pasinaudojo galimybe apsvarstyti šio tyrimo išvadas.
Remiantis pirmininkaujančios valstybės narės parengta pažangos ataskaita ir informaciniu pranešimu, Taryboje vyko politiniai debatai dėl siūlomo Europos žiniasklaidos laisvės akto. Ministrai pareiškė savo nuomonę dėl pasiūlymo dalių, kurios, jų nuomone, yra labai svarbios stiprinant žiniasklaidos sektorių ir padedant žurnalistams nepriklausomai vykdyti savo veiklą. Be kita ko, kalbėta apie siūlomos Europos žiniasklaidos paslaugų valdybos nepriklausomumo apsaugą, atsižvelgiant į sparčius pokyčius skaitmeniniame sektoriuje, ir žurnalistų šaltinių apsaugos užtikrinimą.
Kelios valstybės narės aptarė pasiūlymo dėl Europos žiniasklaidos laisvės akto sąsajas su kitomis ES priemonėmis ir teisės aktais, įskaitant naują skaitmeninių rinkų ir paslaugų reguliavimo sistemą ir esamas teisinės valstybės nuostatas. Ministrai taip pat aptarė svarbius klausimus, kuriuos dar reikia išspręsti, kad Taryboje būtų galima pasiekti bendrą susitarimą, įskaitant pusiausvyrą tarp nacionalinio saugumo reikalavimų ir poreikio apsaugoti žurnalistus ir jų šaltinius, geresnį valstybių narių ypatumų atspindėjimą ir pernelyg didelės administracinės naštos vengimą.
Kai kurie ministrai paprašė žodžio norėdami pabrėžti savo nuolatinį įsipareigojimą užtikrinti žiniasklaidos pliuralizmą ir žurnalistų apsaugą, nes tai yra gerai veikiančios demokratinės visuomenės dalis.
Menininkai, kuriems gresia pavojus, ir perkeltieji menininkai
Taryba patvirtino išvadas dėl menininkų, kuriems gresia pavojus, ir perkeltųjų menininkų, kuriose ji atkreipia dėmesį į itin svarbų menininkų vaidmenį visuomenės ir asmenų gyvenime, svarbą jų raidai ir atsparumui, ir teigia, kad jie turėtų turėti galimybę tą vaidmenį atlikti kartu išsaugodami savo kūrybiškumą ir saviraiškos laisvę. Išvadose pabrėžiama, kad juos reikia apsaugoti nuo bet kokios formos grasinimų ar pažeidimų, kurie dėl jų meninės veiklos gali jiems kelti pavojų, ir juos remti. Priemonių, kurių būtų galima imtis siekiant apsaugoti menininkus, pavyzdžiai yra „prieglobsčio miestai“, ekstremaliosioms situacijoms skirtos menininkų rezidencijos ir pastangos skatinti jų integraciją į vietos bendruomenes.
Ministrai patvirtino rezoliuciją „Europos švietimo erdvė. Žvelgiant į 2025 m. ir vėliau“. Tarybos rezoliucija atsižvelgiama į 2022 m. lapkričio mėn. Komisijos paskelbtą pažangos ataskaitą. Taryba taip pat patvirtino išvadas dėl tolesnių veiksmų siekiant, kad automatinis tarpusavio pripažinimas švietimo ir mokymo srityje taptų realybe. Išvadose įvertinamos Komisijos ataskaitoje pateiktos išvados ir siūloma veiksmų, kurie automatinį abipusį pripažinimą švietimo ir mokymo srityje padėtų paversti realybe. Jose pabrėžiama, kad tokio pripažinimo užtikrinimas priklauso nuo valstybių narių bendradarbiavimo siekiant skatinti tarpusavio pasitikėjimą ir skaidrumą.
Pagal darbotvarkės punktą „Kiti klausimai“ buvo aptarta keletas klausimu, įskaitant paramą Ukrainos kultūros ir kūrybos sektoriams, viešosioms bibliotekoms ir Ukrainos pabėgėliams, taip pat Evoros paskelbimą 2027 m. Europos kultūros sostine (išsamus į punktą „Kiti klausimai“ įtrauktų klausimų sąrašas pateikiamas informaciniame pranešime).
Ši medžiaga šiuo metu yra prieinama tik šia (šiomis) kalba (-omis):
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.