Transporto ministrų vaizdo konferencija, 2020 m. gruodžio 8 d.

Pagrindiniai rezultatai

Kelių apmokestinimas (Eurovinjetė)

Neformali ministrų vaizdo konferencija prasidėjo politiniais debatais dėl pasiūlymo peržiūrėti ES kelių apmokestinimo taisykles (Eurovinjetės direktyvą). Pasiūlymo tikslas – spręsti svarbius klausimus, pavyzdžiui, išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir kito poveikio aplinkai, spūsčių ir kelių infrastruktūros finansavimo klausimus.

Informaciniame pranešime pirmininkaujanti valstybė narė paprašė ministrų pasidalyti savo nuomonėmis dviem klausimais:

• pasirinktinės galimybės valstybėms narėms konkrečiomis sąlygomis atleisti nuo pareigos mokėti rinkliavas ar naudotojo mokesčius už transporto priemones, kurių didžiausia pakrautos transporto priemonės masė didesnė kaip 3,5 tonos, bet mažesnė kaip 7,5 tonos
• ar valstybių narių galimybei šiek tiek padidinti infrastruktūros mokestį, taikomą konkrečiose kelio atkarpose, kuriose nuolat susidaro spūstys, turėtų pritarti visos susijusios valstybės narės (kurios yra tame koridoriuje ir kurios yra koridoriaus atkarpos, kuriai taikomas mokesčio padidinimas, kaimynės).

Debatų pabaigoje pirmininkaujanti valstybė narė padarė išvadą, kad iš diskusijų paaiškėjo, jog pirmininkaujanti valstybė narė abiem šiais klausimais eina reikiama linkme, todėl atitinkamai tęs veiklą rengdama derybų įgaliojimų projektą, skirtą aptarti gruodžio 18 d. Tarybos Nuolatinių atstovų komiteto posėdyje.

Atnaujintoms kelių apmokestinimo taisyklėms teks svarbus vaidmuo ES stengiantis užtikrinti, kad transportas taptų žalesnis ir tvaresnis, taip pat pasiekti nustatytus kelių transporto išmetamo CO₂ kiekio mažinimo iki 2030 m. tikslus. Pažanga nagrinėjant šį dokumentą buvo svarbus pirmininkaujančios Vokietijos prioritetas, ir esu įsitikinęs, kad mums pavyks iki mūsų kadencijos pabaigos susitarti dėl Tarybos pozicijos.

Vokietijos federalinis transporto ir skaitmeninės infrastruktūros ministras, posėdžio pirmininkas Andreasas Scheueris

• Informacinis pranešimas dėl Eurovinjetės direktyvos peržiūros

Bendras Europos dangus

Įvyko neformalūs ministrų politiniai debatai dėl 2020 m. rugsėjo mėn. pateiktų Komisijos pasiūlymų dėl Bendro Europos dangaus (BED). Pasiūlymų tikslas – patobulinti Europos oro erdvės valdymo ir oro navigacijos paslaugų sistemą siekiant padidinti sistemos pajėgumą, išlaidų veiksmingumą ir jos gebėjimą prisitaikyti prie eismo svyravimų, kartu stengiantis sumažinti aviacijos anglies dioksido išmetimo rodiklį. Pirmininkaujanti valstybė narė parengė diskusijų dokumentą, kuriame pateikti ministrų debatams skirti klausimai.

Diskusijų metu valstybės narės pareiškė pritariančios bendriems BED tikslams, visų pirma susijusiems su skaitmeninės darbotvarkės ir žaliojo kurso tikslais, taip pat palankiai įvertino tikslą supaprastinti ir patobulinti esamą teisinę sistemą. Tačiau daugelis ministrų įžvelgia riziką, kad dėl kai kurių pasiūlytų nuostatų susidarys papildoma administracinė našta ir atsiras papildomų išlaidų.

Kelios valstybės narės nurodė manančios, kad pasiūlymais nevisiškai atsižvelgiama į valstybių narių suverenitetą ir atsakomybę už savo oro erdvę pagal Čikagos konvenciją ir suverenų oro eismo paslaugų pobūdį. Jos pabrėžė, kad taisyklėse turi būti visapusiškai atsižvelgiama į subsidiarumo ir proporcingumo principus, taip pat į karinius, saugumo ir gynybos aspektus.

Nors valstybės narės pareiškė tvirtai remiančios tinklo perspektyvos ir Eurokontrolės vaidmens stiprinimą, kai kurie ministrai nurodė, jog reikia dar aiškiau išdėstyti tinklo valdytojo funkcijas ir užduotis.

Reforma taip pat turėtų būti atsižvelgta į visus skirtingų valstybių narių ypatumus. Todėl daugelis ministrų pareiškė abejojantys, ar tinkama nustatyti visos Sąjungos masto tikslus terminalo paslaugų atveju, taip pat nurodė, kad jiems kelia susirūpinimą ribotas valstybių narių vaidmuo planuojant veiklos rezultatus ir nustatant vienetinius tarifus.

Valstybės narės taip pat mano, kad reikia aiškiau išdėstyti, kokios naudos duos nepriklausomos Europos reguliavimo institucijos – veiklos rezultatų apžvalgos įstaigos – sukūrimas Europos aviacijos saugos agentūroje (EASA).

Ministrai pripažino, kad skaitmeninimas ir rinka grindžiamas metodas galėtų padėti veiksmingiau teikti pagalbinių duomenų paslaugas. Nepaisant to, valstybės ir toliau turėtų turėti galimybę išlaikyti integruotą civilinės ir karinės aviacijos oro eismo valdymą.

Keletas ministrų nurodė, kad naujosiomis taisyklėmis turėtų būti atsižvelgiama į visų suinteresuotųjų subjektų poreikius, o tikslų turėtų būti siekiama nesukuriant jokios bereikalingos administracinės naštos ir išlaidų. Šiuo klausimu kai kurie ministrai apgailestavo, kad pasiūlyme neatsižvelgiama į dramatišką COVID-19 poveikį šiam sektoriui ir nustatoma struktūrinių pakeitimų, dėl kurių galėtų atsirasti dar didesnis susiskaidymas ir sistema taptų sudėtingesnė, kai kuo tarpu tam, kad sektorius galėtų atsigauti, reikia stabilumo.

Valstybės narės nurodė manančios, jog būtina mažinti aviacijos sektoriaus išmetamą CO₂ kiekį. Tačiau kelios delegacijos paminėjo, kad reikėtų atlikti papildomą tam tikrų priemonių, pavyzdžiui, privalomo rinkliavų moduliavimo Europos lygmeniu ir bendro vienetinio tarifo, sąnaudų ir naudos analizę.

Šiandienos politiniai debatai taps svarbiomis gairėmis tolesniam darbui nagrinėjant su Bendru Europos dangumi susijusius pasiūlymus dėl teisės aktų.

• Pirmininkaujančios valstybės narės parengtas diskusijoms skirtas dokumentas „Europos oro eismo valdymo rezultatų gerinimas“

Kiti klausimai

Pirmininkaujanti valstybė narė informavo ministrus apie diskusijas dėl naujo požiūrio į judumą, kuris papildys darnaus ir išmanaus judumo strategiją. Europos Komisija turėtų ją pristatyti gruodžio 9 d. Pirmininkaujanti valstybė narė taip pat pateikė ministrams naujausią informaciją apie padėtį derybose dėl esamų geležinkelių transporto srities pasiūlymų ir apie COVID-19 poveikį oro transporto keleivių teisėms.

Liuksemburgo delegacija pakartojo prašymą dėl bendrų investicijų į Europos geležinkelių tinklo plėtrą, o Suomijos delegacija informavo ministrus apie aukšto lygio susitikimą susietojo ir automatizuoto vairavimo klausimais. Austrijos delegacija pristatė kartu su Belgija, Danija, Prancūzija, Liuksemburgu, Nyderlandais ir Portugalija pateiktą bendrą deklaraciją, kurioje Komisija ir visi suinteresuotieji subjektai raginami dėti pastangas, kad būtų užtikrintas socialiai atsakingas aviacijos pramonės atsigavimas. Lenkijos delegacija pateikė ministrams naujausią informaciją apie bendrą Višegrado grupės pareiškimą dėl būsimos transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) peržiūros.

Komisija informavo ministrus apie COVID-19 pandemijos sukeltą įgulų sudėties keitimo krizę laivybos sektoriuje. Ji taip pat pateikė naujausią informaciją apie keitimosi oro transporto keleivių buvimo vietos anketomis platformą. Šios anketos padeda valstybėms narėms įvertinti atvykimo riziką ir sudaro sąlygas kontaktų atsekimui COVID-19 pandemijos kontekste, todėl Komisija paragino valstybes nares dalyvauti EASA vykdomame bandomajame projekte.

Pirmininkausianti Portugalija pristatė savo 2021 m. pirmo pusmečio darbo programą.

Visi vaizdo konferencijos darbotvarkės punktai buvo svarstomi viešame posėdyje.