ES bankų sektoriaus struktūrinė reforma: kredito įstaigų atsparumo didinimas

Šiuo metu Taryba rengia Reglamento dėl struktūrinių priemonių ES kredito įstaigų atsparumui didinti projektą. Reglamento tikslas – užkirsti kelią ES finansų sistemos sisteminei rizikai, kurią gali kelti didelių, labai sudėtingų ir tarpusavyje susijusių kredito įstaigų žlugimas.

Taikant naująsias taisykles ši rizika bus sumažinta, kadangi įvedamas privalomas rizikingos banko veiklos atskyrimas, visų pirma – prekyba savo sąskaita atskiriama nuo pagrindinės veiklos, pavyzdžiui, indėlių priėmimo arba mažmeninio mokėjimo paslaugų. Pagrindinė banko veikla yra labai svarbi realiajai ekonomikai ir todėl turi būti specialiai apsaugota.

Tikėtina nauda

didesnis finansų rinkų stabilumas
didesnė mokesčių mokėtojų lėšų apsauga, kadangi mažesni žlungantys bankai gali būti išgelbėti neskiriant tam viešųjų lėšų
sumažinta neatsakingo elgesio rizika, kadangi didelėms bankų grupėms būtų panaikinta galimybė pasikliauti tikėtinomis vyriausybės subsidijomis
didesnis kredito įstaigoms taikomų taisyklių nuoseklumas ES valstybėse narėse; tai turėtų užtikrinti vienodas sąlygas vidaus rinkoje ir sumažinti galimybes apeiti reguliavimą (ar reikalauti reguliuojamojo arbitražo)
sumažintas bankų konkurencijos iškraipymas.

Taryboje

2015 m. birželio mėn.: Taryba susitarė dėl per pirmąjį svarstymą priimamos pozicijos (vadinamojo bendro požiūrio) dėl reglamento projekto. Šį dokumentą Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė panaudos kaip derybų įgaliojimus derantis su Europos Parlamentu dėl galutinės reglamento redakcijos.

2014 m. antrasis pusmetis: pasiūlymas išnagrinėtas Tarybos Finansinių paslaugų darbo grupėje.

2014 m. sausio mėn.: Taryba gavo Europos Komisijos pasiūlymą dėl reglamento dėl struktūrinių priemonių ES kredito įstaigų atsparumui didinti.

Tarybos pozicija: pagrindiniai aspektai

Privalomas prekybos savo sąskaita atskyrimas

Prekyba savo sąskaita yra rizikinga prekyba, kai bankas parduoda įvairias finansines priemones naudodamas savo, o ne indėlininkų lėšas, ir siekia pelno sau pačiam. Jei tokia veikla sudaro didelę banko veiklos dalį, nuostoliai padarys žalos pagrindinei banko veiklai, pavyzdžiui, indėlių priėmimui. Tai labai svarbu tuo atveju, jei bankai yra per dideli, kad būtų leista jiems žlugti, nes šie bankai gali imtis rizikingos veiklos manydami, kad jų dydis ir svarba užtikrins vyriausybės pagalbą tuo atveju, jei jie žlugtų.

Komisijos pasiūlyme numatytas draudimas vykdyti prekybą savo sąskaita. Taryba manė, kad būtų geriau griežčiau reguliuoti prekybą savo sąskaita nei ją uždrausti, kadangi draudimas galėtų būti itin žalingas bankų pajamų šaltinių įvairinimui ir taip pat galėtų būti apeitas tam tikrą veiklą perduodant vykdyti mažiau arba visai nereguliuojamiems subjektams. Tačiau Taryba siūlo privalomą prekybos savo sąskaita atskyrimą nuo pagrindinės kredito įstaigų veiklos.

Sprendimą dėl atskyrimo priimtų kompetentingos nacionalinės institucijos (pvz. bankų priežiūros institucijos), vadovaudamosi išsamia rizikos analize, pagal nustatytus kriterijus. Bankai, kuriems būtų taikomi tokie sprendimai, turėtų pakankamai laiko savo veiklai reorganizuoti.

Tačiau jei bankui pavyktų įrodyti priežiūros institucijai, kad jo prisiimama rizika sušvelninta kitomis priemonėmis, jam nebūtų taikomas atskyrimo reikalavimas.

Kitos rizikingos prekybos veiklos atskyrimas

Kompetentingos nacionalinės institucijos taip pat atliktų kitos didelių bankų prekybos veiklos nei prekyba savo sąskaita (pavyzdžiui, rinkos formavimo, rizikingų išvestinių finansinių priemonių ir sudėtingos pakeitimo vertybiniais popieriais veiklos) rizikos vertinimą. Jei kompetentinga institucija nustatytų, kad rizika pernelyg didelė, ji galėtų:

reikalauti, kad ši prekybos veikla būtų atskirta nuo pagrindinės kredito įstaigos veiklos
reikalauti, kad pagrindinės kredito įstaigos kapitalo bazė būtų padidinta, arba
pritaikyti kitas prudencines priemones.

Atskirtiems prekybos subjektams neturėtų būti leista nei priimti mažmeninių indėlių, kuriems galėtų būti taikoma apsauga pagal indėlių garantijų sistemas, nei teikti susijusias mažmenines mokėjimo paslaugas.

Galiojančių nacionalinių teisės aktų suderinimas

Prasidėjus pastarojo meto finansinei krizei valstybės narės į nacionalinius teisės aktus įtraukė keletą priemonių, skirtų ištaisyti atsiskleidusius jų bankų sistemų trūkumus.

Kad būtų suderintos galiojančios nacionalinės taisyklės ir išvengta nereikalingo sutapimo, Taryba siūlo valstybėms narėms spręsti pernelyg didelės rizikos prisiėmimo vykdant bankų prekybos veiklą klausimą dviem būdais:

1) arba priimant nacionalinius teisės aktus, pagal kuriuos būtų reikalaujama, kad dideli bankai ribotų savo pagrindinę veiklą , arba

2) patvirtinant priemones, kurias nustatytų kompetentingos institucijos pagal reglamento nuostatas.

Reglamento taikymo sritis

Išanalizavusi Komisijos pasiūlymą Taryba pasiūlė taikyti reglamentą:

pasaulinės sisteminės svarbos įstaigoms
kredito įstaigoms, kurių bendras turtas per pastaruosius trejus metus buvo ne mažesnis nei 30 mlrd. € ir kurių prekybos veikla sudarė ne mažiau kaip 70 mlrd. €, arba 10 % jų bendro turto.

Pasaulinės sisteminės svarbos įstaigos apibrėžiamos pagal Direktyvos dėl kapitalo reikalavimų (Direktyva 2013/36/EU) 131 straipsnį, jos nustatomos pagal specialią Europos bankininkystės institucijos apibrėžtą metodiką. Kriterijai, be kita ko, apima banko dydį, tarpvalstybinę veiklą ir tarpusavio sąsajas su kitais subjektais.

Valstybės narės galėtų nuspręsti šias taisykles taikyti mažesnėms kredito įstaigoms.

EBA technical standards on the methodology for the identification of global systemically important institutions

Šių taisyklių geografinė taikymo sritis būtų:

visi ES įsisteigę bankai ir visi jų filialai, nepriklausomai nuo to, kur jie yra
kredito įstaigų grupės, jei bent vienas jų subjektas įsteigtas ES
Sąjungoje įsteigti filialai ir patronuojamosios įmonės, kurių patronuojančiosios įstaigos įsteigtos ne ES.

Plati geografinė taikymo sritis turėtų užtikrinti vienodas sąlygas ir užkirsti kelią bankams šias taisykles apeiti, pavyzdžiui, už ES ribų perkeliant tą veiklą, kuriai galėtų būti taikomas reguliavimas .

Priežiūros institucijos galėtų atleisti nuo atskyrimo reikalavimų visus užsienio filialus tų bankų grupių, kurių struktūros yra geografiškai decentralizuotos ir kurios dirba kaip nepriklausomų subjektų, kurie žlugimo atveju gali būti lengvai išgelbėti, tinklas.

Išimtys

Taryba siūlo, kad reglamentas nebūtų taikomas toms kredito įstaigoms, kuriose:

visi indėliai, kuriems taikoma ES direktyvoje dėl indėlių garantijų sistemų numatyta apsauga, sudaro mažiau nei 3 % jų bendro turto
bendra reikalavimus atitinkančių mažmeninių indėlių suma mažesnė nei 35 mlrd. €.

Komisija pasiūlė, kad reglamentas nebūtų taikomas valstybės skolos priemonėms. Taryba siūlo įtraukti nuostatą, kuri leistų Komisijai peržiūrėti šią išimtį atsižvelgiant į pokyčius Europos ir tarptautiniu lygmeniu.

Kitos taisyklės

Reglamento projektu taip pat nustatomos koordinavimo taisyklės, taikomos skirtingoms nacionalinėms bankų priežiūros institucijoms dėl sprendimų, susijusių su rizikingos bankų veiklos, visų pirma vykdomos tarpvalstybinių bankų grupių, atskyrimu.

Kodėl reikalingas struktūrinės bankų reformos reglamentas?

Mažinama rizika

ES neseniai ėmėsi kelių reformų, kad pagerintų bankų sistemos atsparumą ir apsaugotų mokesčių mokėtojų lėšas bankų žlugimo atveju.

Tačiau ES bankų sektoriuje vis dar išlieka didelė rizika, visų pirma susijusi su tuo, kad kai kurios kredito įstaigos yra didelės bei sudėtingos ir prisiima per daug rizikos, ypač prekiaudamos itin sudėtingomis finansinėmis priemonėmis. Šios įstaigos išlieka per didelės, kad būtų leista joms žlugti, ir pernelyg sudėtingos, kad būtų galima jas išgelbėti, jei žlugtų.

Apsaugomos mokesčių mokėtojų lėšos

Šios įstaigos yra itin svarbios finansų sistemai, todėl jos yra linkusios pasikliauti tuo, kad tikrai gaus garantijų iš vyriausybių, kurios, jei dideli bankai žlugtų, turėtų naudoti viešąsias lėšas šiems bankams paremti. Pagal Europos Komisijos pateikiamą informaciją mokesčių mokėtojų parama, skirta bankų rekapitalizavimui, garantijoms, paramos turtui priemonėms ir panašiems sprendimams 2014 m. sudarė apytikriai 1,6 trln. €, arba 13 % ES BVP.

Kai kurie didžiausi ES bankai turi turto už beveik tokią sumą, kokia sudaro jų šalies BVP, o kiekviena iš 10 didžiausių bankų grupių turi bendro turto už 1 000–2 000 mlrd. €.

Išvestinių finansinių priemonių nominalioji vertė, kuri 1998 m. buvo 3,5 karto pasaulio BVP, padidėjo ir 2014 m. jau sudarė 12 kartų pasaulio BVP.

Pasak Europos Komisijos 2014 m. Europos Sąjungos bankų sektoriaus vertė buvo apie 42,9 trln. € ir sudarė beveik 350 % ES BVP.

Bendroji informacija

E. Liikaneno ataskaita

2011 m. Europos Komisija sudarė aukšto lygio ekspertų grupę, kurios tikslas – įvertinti padėtį ES bankų sektoriuje ir nustatyti sritis, kuriose reikalingos struktūrinės reformos. Grupę sudarė Europos Komisija, jai pirmininkavo Erkki Liikanenas, Suomijos Banko valdytojas.

Ekspertų grupė surengė išsamias konsultacijas su bankų sektoriaus ir visuomenės atstovais. Po to parengtoje ataskaitoje buvo rekomenduojama, kad prekybą savo sąskaita ir kitą didelių bankų vykdomą rizikingą veiklą turėtų vykdyti atskiri teisiniai subjektai, esantys tos bankų grupės sudėtyje, kad būtų sušvelninta rizika. Komisija išnagrinėjo ataskaitą ir joje pateiktus pasiūlymus ir pateikė dabartinį pasiūlymą dėl reglamento dėl bankų struktūrinės reformos.

Tolesni veiksmai

Tikimasi, kad Tarybos ir Europos Parlamento derybos dėl reglamento projekto prasidės, kai tik EP priims savo poziciją.