Euro zonos biudžeto priemonės paaiškinimas
Kas yra konvergencijai ir konkurencingumui skirta biudžeto priemonė (BICC)?
BICC – tai euro zonai skirta biudžeto priemonė. Jos lėšomis bus finansuojamos struktūrinės reformos ir viešojo sektoriaus investicijos siekiant stiprinti galimą euro zonos šalių ekonomikos augimą ir bendros valiutos atsparumą ekonominiams sukrėtimams.
Nors BICC yra ES biudžeto dalis, ji skiriasi nuo esamų ES priemonių daugeliu aspektų. Euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimai ir Euro grupė kasmet teiks strategines gaires dėl BICC, o Komisija turės ją administruoti.
Po krizės, kurią sustiprino susikaupę euro zonos narių skirtumai, sustiprėjo į euro zoną orientuotos priemonės poreikis. Euro zona neturėjo priemonių, kuriomis būtų skatinamas konkurencingumas bei konvergencija tarp jos narių ir stiprinamas ekonominis koordinavimas. Šią priemonę tinkamai suderinus, ji gali tapti įtraukaus ir tvaraus augimo varomąją jėga.
Euro zonai nepriklausančios valstybės narės, kurios dalyvauja taikant II valiutų kurso mechanizmą, galės savanoriškai dalyvauti ją taikant.
Kada ji bus pradėta taikyti?
Tikimasi, kad ji pradės veikti kartu su 2021–2027 m. ES biudžetu (vadinamąja daugiamete finansine programa), kuris turėtų būti pradėtas įgyvendinti 2021 m.
Kiek lėšų bus skirta?
BICC priklausys nuo ES biudžeto. Dar nėra priimta jokio sprendimo dėl BICC skirtų lėšų sumos. Vadovai jį priims derybose dėl ES biudžeto.
Siekdama, kad derybose dėl 2021–2027 m. ES biudžeto būtų nustatyta BICC skirtų lėšų suma, Tarybai pirmininkaujanti Suomija, kuri veda šias derybas ir kurios vadovai paprašė pateikti vaidinamąją derybų schemą, ketina atsižvelgti į euro zonai skirtą dalį specialioje biudžeto eilutėje, įtrauktoje į Komisijos pasiūlymą dėl 2021–2027 m. ES biudžeto. Ši biudžeto eilutė atitinka reformų įgyvendinimo priemonės eilutę, kuri iš pradžių buvo sukurta reformų iniciatyvoms visose ES šalyse remti. Komisija savo pasiūlyme numatė 25 mlrd. €, iš kurių apie 17 mlrd. € būtų skirta 19 euro zonos šalių. Kol kas šios sumos yra tik orientacinės.
Kas administruos šią priemonę? Koks bus Euro grupės vaidmuo?
Euro zonos šalys teiks strategines gaires dėl šios priemonės, o Komisija prižiūrės jos įgyvendinimą ir teiks paramą valstybėms narėms.
Euro zonos šalių vyriausybės nustatys su investicijomis ir reformomis visoje euro zonoje susijusius prioritetus, kuriais bus remiamasi vertinant kiekvienos šalies pateiktus projektus.
Kaip tai susiję su Europos semestru?
BICC lėšomis remiamų reformų ir investicijų projektų atrankos procesas priklausys nuo Europos semestro tvarkaraščio.
Euro zonos narės šio proceso metu pirmiausia apsvarstys prioritetines reformas ir investicijas. Po to bus pateiktos griežtesnės euro zonai skirtos rekomendacijos, kurios yra svarbi semestro dalis.
Tada valstybės narės pateiks pasiūlymus – paprastai dėl reformų ir investicijų, susietus su nacionalinėmis reformų programomis. Vertindama projektus, Komisija atsižvelgs į galiojančias konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas.
Į valstybių narių pasiūlymus bus įtrauktos ne tik numatomos investicinės ir, kai tikslinga, struktūrinių reformų sąnaudos ir šių numatomų sąnaudų pagrindimas, bet ir įgyvendinimo tvarkaraštis, kuriame nurodomi atitinkami pagrindiniai etapai ir tiksliniai rodikliai.
Koks bus nacionalinių parlamentų vaidmuo taikant BICC?
Biudžeto priemonė bus ES biudžeto dalis, todėl Europos Parlamentui ir Europos Audito Rūmams teks svarbus vaidmuo.
Komisija bus atsakinga už biudžeto vykdymą. Lėšų naudojimą tikrins Europos Audito Rūmai, o Europos Parlamentas tvirtins, kad biudžetas įvykdytas.
Tuo pačiu metu nacionaliniai parlamentai turės galimybę pareikšti savo nuomonę dėl šalių pasiūlymų dėl tinkamų finansuoti projektų.
Kuo grindžiama euro zonos biudžeto idėja?
Politikos formuotojai ir ekonomistai jau seniai diskutuoja apie tai, kad ekonominė ir pinigų sąjungą neturi fiskalinio ramsčio, kuriuo galėtų būti paremta bendra pinigų politika.
Dabartinėje sistemoje fiskalinė politika nepriskiriama pasidalijamosios kompetencijos sričiai, todėl sprendimus dėl jos priima nacionalinės valdžios institucijos, kurios turi laikytis bendrai sutartų fiskalinių taisyklių.
BICC nustatoma euro zonai skirta nauja biudžeto priemonė. Ši priemonė, kuria skatinama konvergencija ir konkurencingumas, yra skirta padėti labiau suderinti euro zonos šalių ekonomiką. Taip turėtų būti padidintas pinigų politikos veiksmingumas ir sumažintas susirūpinimas dėl nuolatinių fiskalinių pervedimų poreikio.
Kaip šalys finansuos šią priemonę?
Priemonė priklausys nuo ES biudžeto. Biudžetas finansuojamas iš valstybių narių įnašų, kurie iš esmės atitinka jų ekonomikos dydį.
Į reglamentą bus įtraukta nuostata, kuria remiantis dalyvaujančios narės galės finansuoti priemonę nacionaliniais įnašais, o ne tik vadinamosiomis ES biudžeto nuosavomis lėšomis. Tam reikės sudaryti tarpvyriausybinį susitarimą.
Tęsiamas su šiuo klausimu susijęs techninis darbas, o galutinis sprendimas bus priimtas derybose dėl ES biudžeto.
Ar BICC lėšos bus išmokamos dotacijomis arba paskolomis, ar abiem šiais būdais?
Parama bus teikiama dotacijomis, kitaip sakant, tiesioginiais finansiniais įnašais. Pagal sąnaudų sąmatą, neviršijant kiekvienai valstybei narei pagal įnašų raktą numatyto finansinio paketo, bus nustatyta paramos suma, kurią konkreti valstybė narės gaus konkrečiam projektui.
Kuo BICC skiriasi nuo kitų struktūrinių fondų?
BICC skiriasi nuo kitų ES biudžeto priemonių, visų pirma nuo struktūrinių fondų, dėl savo tikslinio valdymo ir lankstumo paskirstant ir naudojant lėšas.
Šios priemonės tikslas – padėti euro zonos narėms įveikti kintančius iššūkius. Šiuo tikslu euro zonos narės kartu kasmet spręs, kaip lėšos turėtų būti naudojamos, pasilikdamos galimybę veiksmingai valdyti ekonomiką.
Siekiant sustiprinti šį procesą šia priemone bus suteikta tam tikro lankstumo skirstant lėšas tarp šalių, atsižvelgiant į jų prioritetus.
Visa tai skiriasi nuo daugiamečio ES biudžeto, kuriame didelę visų lėšų dalį sudaro iš anksto paskirstytos sumos.
Ar šalys turės finansuoti bendrai?
Valstybės narės turės prisidėti prie šio proceso. Įprastomis sąlygomis nacionalinės vyriausybės padengs 25 % tinkamų finansuoti projektų išlaidų. Susidarius sudėtingoms ekonominėms aplinkybėms, kaip apibrėžta Stabilumo ir augimo pakte, ši bendro finansavimo norma bus sumažinta per pusę.
Ar BICC turės stabilizavimo funkciją?
BISS skirta konvergencijai ir konkurencingumui užtikrinti. Kilus krizei, išteklių nepakanka, o investicijoms dažnai tenka didžiausias smūgis. Susidarius sudėtingoms ekonominėms aplinkybėms, siekiant apsaugoti investicijų mastą nacionalinės bendro finansavimo normos bus sumažintos. Taip bus padedama remti ekonomiką.
Techniniu lygmeniu buvo vedamos diskusijos dėl stabilizavimo priemonės, pavyzdžiui, dėl bendros užimtumo perdraudimo sistemos arba „juodos dienos“ fondo. Tačiau dar nepasiekta jokio bendro sutarimo.
Kaip bus paskirstomos BICC lėšos?
Visos euro zonos šalys galės pasinaudoti BICC.
Bent 80 % lėšų bus padalyta pagal šalis remiantis dviem kriterijais: atvirkštiniu BVP vienam gyventojui ir gyventojų skaičiumi. Visos šalys gaus ne mažiau kaip 70 % savo lėšų dalies, t. y. visos šalys susigrąžins bent septynis iš dešimties į šį fondą įneštų eurų.
Likusi dalis – apie 20 % BICC lėšų – bus naudojama lanksčiai, siekiant padėti konkrečiai šaliai išspręsti problemas, visų pirma remiant plataus užmojo reformų ir investicijų rinkinius.
Ar šių BICC lėšų skyrimui taikomos sąlygos?
Nėra nustatyta jokių su BICC susijusių politikos sąlygų. Politikos sąlygos, kurios riboja galimybes gauti ES biudžeto lėšų, taikomos ir BICC.
Tai reiškia, kad galimybė gauti finansavimą priklausys nuo taikytinų makroekonominių sąlygų, nustatytų Bendrųjų nuostatų reglamente, ir nuo horizontaliųjų taisyklių, taikomų ES biudžeto vykdymui (pvz., Finansinio reglamento), laikymosi.
Be to, valstybės narės turi įvykdyti įsipareigojimus, susijusius su siūlomų struktūrinių reformų ir investicijų rinkinių įgyvendinimu.
Kas nusprendė sukurti BICC? Kada tai buvo padaryta?
Po to, kai euras atlaikė finansinę krizę, bendrai sutarta, kad reikia imtis tolesnių veiksmų, kad euras taptų atsparesnis, ir labiau apsaugoti šalių ekonomiką nuo ekonominių sukrėtimų.
Šiomis aplinkybėmis 2017 m. gruodžio mėn. vadovai paprašė ministrų parengti Europos stabilumo mechanizmą, nustatyti bankų pertvarkymo finansinio stabilumo stiprinimo priemonę ir baigti kurti bankų sąjungą.
2018 m. pirmą pusmetį Euro grupei pirmininkaujant Mário Centeno, šios grupės įtraukios sudėties posėdyje įvyko Prancūzijos ir Vokietijos pasiūlymais grindžiama tiriamoji diskusija apie euro zonos biudžetą.
Be to, Mário Centeno Europos Vadovų Tarybos Pirmininkui Donaldui Tuskui raštu išsamiai išdėstė visus neišspręstus klausimus, kurie kilo diskusijose ir kurie galėtų būti įtraukti į euro zonos reformų sąrašą. 2018 m. birželio mėn. ES vadovai paprašė Euro grupės išnagrinėti visus šiuos klausimus.
Dar iki gruodžio mėn. Euro grupės pirmininkas raštu pranešė Pirmininkui D. Tuskui apie ministrų pasirengimą pradėti darbą, susijusį su „konvergencijai ir konkurencingumui skirtos biudžeto priemonės rengimu, įgyvendinimu ir tvarkaraščiu“.
Reaguodami į tai, vadovai paprašė Euro grupės apibrėžti svarbiausias BICC ypatybes; 2019 m. birželio mėn. jos buvo pateiktos ES vadovams ir jie jas patvirtino.