Skip to content

Žodynėlis: ekonominės ir pinigų sąjungos reforma

Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) reforma

Priemonės euro zonos veikimui pagerinti.

2018 m. birželio mėn. euro zonos aukščiausiojo lygio susitikime Euro grupei buvo suteikti įgaliojimai toliau sustiprinti dabartinę EPS sistemą.
Šie įgaliojimai apima:

  • bankų sąjungos stiprinimą
  • rizikos mažinimą bankų sektoriuje
  • Bendro pertvarkymo fondo bendros finansinio stabilumo stiprinimo priemonės, kurią turi užtikrinti ESM, sukūrimą
  • ir finansinės paramos priemonių plėtojimą bei ESM vaidmenį.

Euro grupė taip pat aptarė įvairias idėjas, skirtas euro zonos fiskaliniam pajėgumui stiprinti. Gruodžio 4 d. Euro grupė patvirtino išsamią ataskaitą, kuri buvo pateikta vadovams rengiantis gruodžio 14 d. euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimui.

Bankų sąjunga

Gelbėjimas privačiomis lėšomis – mechanizmas, pagal kurį žlungančio arba galinčio žlugti banko gelbėjimo išlaidas pirmiausia padengia jo akcininkai ir kreditoriai, o ne naudojami mokesčių mokėtojų pinigai (gelbėjimas valstybės lėšomis).

Bankų sąjunga – ES lygmens bankų priežiūros ir pertvarkymo sistema, veikianti pagal visoje ES galiojančias taisykles.

ESM užtikrinama BPF finansinio stabilumo stiprinimo priemonė – draudimas, pertvarkant banką naudojamas, kai nepakanka BPF turimų išteklių. Lėšas, paskolintas taikant finansinio stabilumo stiprinimo priemonę, padengs bankų sektorius. Finansinio stabilumo stiprinimo priemonę užtikrintų Europos stabilumo mechanizmas.

Europos indėlių garantijų sistema – Komisijos pasiūlymu siekiama euro zonoje užtikrinti didesnę ir vienodesnę indėlių apsaugą. Tikslas būtų sukurti vieną bendrą sistemą, kurią taikant visi bankų sąjungoje esantys indėliai būtų apdrausti iki 100 000 €.

Minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas (MREL) – mažiausia kapitalo ir įsipareigojimų suma, kurią bankas privalo laikyti, kad galėtų padengti nuostolius ir rekapitalizuotis žlugimo atveju. Tai itin svarbi priemonė, kuria sudaromos sąlygos tinkamai pertvarkyti žlungančius bankus, kad nekiltų grėsmė finansinės sistemos stabilumui.

Neveiksnios paskolos – banko paskola laikoma neveiksnia, jei skolininkas ilgiau nei 90 dienų nesumoka sutartų įmokų arba palūkanų.

Bendras pertvarkymo fondas (BPF) – fondas, naudojamas padėti pertvarkyti žlungančius bankus. Jį visą finansuoja bankų sektorius.

Bendras pertvarkymo mechanizmas – sistema, skirta tvarkingam žlungančių bankų pertvarkymui minimaliomis mokesčių mokėtojų ir realiosios ekonomikos sąnaudomis. Jį sudaro bankų sąjungos centrinė pertvarkymo institucija, Bendra pertvarkymo valdyba ir Bendras pertvarkymo fondas.

Bendras priežiūros mechanizmas: bendra ES bankų priežiūros sistema. ECB tiesiogiai prižiūri svarbiausius euro zonos bankus. Mažiau svarbius bankus prižiūri nacionalinės bankų priežiūros institucijos, o ECB atlieka stebėsenos vaidmenį.

Europos stabilumo mechanizmo reforma

Skolos restruktūrizavimas – procesas, kuriuo sudaromos sąlygos finansinių sunkumų patiriantiems privačiojo arba viešojo sektoriaus subjektams sumažinti skolą arba iš naujo dėl jos derėtis, kai jie negali tos skolos grąžinti, kad būtų pagerintas arba atkurtas likvidumas ir jie galėtų tęsti savo veiklą.

Europos stabilumo mechanizmas (ESM) – tarptautinė finansinė institucija, teikianti finansinę paramą euro zonos šalims, kurios patiria arba kurioms kyla grėsmė patirti didelių finansinių sunkumų. Jo skolinimo pajėgumas iš viso yra 500 mlrd. €.

Skolinimosi priemonių rinkinys – ESM šiuo metu turimų priemonių rinkinys, skirtas jo misijai įgyvendinti. Tai paskolos pagal makroekonominio koregavimo programą, pirkimai rinkose (pirminėse ir antrinėse), prevencinė kredito linija ir paskolos tiesioginiam ir netiesioginiam bankų rekapitalizavimui. Iki šiol buvo naudojamos tik paskolos pagal finansinę programą ir paskolos netiesioginiam bankų rekapitalizavimui.

Prevencinė kredito linija – finansinė parama, kurią ESM teikia šaliai anksčiau nei ši patiria sunkumų pritraukti lėšų iš kapitalo rinkų, kad būtų išvengta krizinių situacijų. Ši parama gali būti teikiama kaip paskola arba išleidžiant naujų akcijų arba obligacijų. Prevencinės kredito linijos yra dviejų rūšių:

  • prevencinė sąlyginė kredito linija (PSKL) – prieinama valstybėms narėms, kurių ekonominė ir finansinė padėtis yra iš esmės stabili (nustatoma atsižvelgiant į tai, ar laikomasi šešių tinkamumo kriterijų, pavyzdžiui, valstybės skolos, išorės pozicijos arba patekimo į rinką pagrįstomis sąlygomis kriterijų);
  • griežtesnių sąlygų kredito linija (GSKL) – ja gali naudotis valstybės narės, kurių ekonominė ir finansinė padėtis tebėra stabili, tačiau jos neatitinka tinkamumo kriterijų, kad galėtų pasinaudoti PSKL. Naudotis GSKL galima su sąlyga, kad bus priimamos taisomosios priemonės siekiant ateityje išvengti problemų, susijusių su galimybe gauti rinkos finansavimą.

Vienos pakopos bendrų veiksmų sąlygos – teisės normos, taikomos vyriausybės obligacijoms, kad skolos restruktūrizavimas vyktų tvarkingiau ir nuspėjamiau. Jomis sumažinama rizika, kad maža obligacijų turėtojų grupė nuspręs nedalyvauti restruktūrizavime ir sudarys mažumą jam užblokuoti, tikėdamasi geresnio sprendimo jai pačiai (užsispyrusių kreditorių problema). Dėl tokio užsispyrimo gali būti vilkinamas krizės sprendimas. Euro zonos finansų ministrai ketina nustatyti šias taisykles ne vėliau kaip 2022 m. ir įtraukti šį įsipareigojimą į ESM sutartį.

Konkurencingumo ir konvergencijos priemonė

Pasiūlymas sukurti biudžeto priemonę siekiant paskatinti ekonominę konvergenciją, kad būtų sustiprintas konkurencingumas euro zonos valstybėse narėse. Ši priemonė būtų ES biudžeto dalis.